Po pokalbio išėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad iš diskusijų viešojoje erdvėje, rengiamų pilietinių akcijų per valstybines šventes, matyti, kad visuomenė bręsta įsipareigojimui nedirbti arba riboti darbo laiką švenčių dienomis.
„Prieš tai su profesinių sąjungų atstovais buvau susitikęs, tai pasiūlymas yra kviesti socialinio dialogo. Ne reguliuoti, bet diskutuoti ir artėti prie Vakarų standarto. Tas procesas vyksta: dalis prekybos tinklų nedirba švenčių dienomis, daugelis kitų mažina laiką švenčių dienų metu. Bet dėl didesnio įsipareigojimo imame dviejų mėnesių pertrauką, kad prekybos centrai perkeltų dialogą į savo vidų, kur yra darbuotojų tarybos ir profesinės sąjungos. Kad kartu rinktų duomenis bei atsižvelgtų į darbuotojų nuomonę, kaip jie vertina tokius siūlymus. Tada grįžę gegužės mėnesį artėsime prie bendro sutarimo, ką mes galime padaryti“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Pirmiausia profsąjungos siūlo, anot L. Kukuraičio, tartis bent dėl keletos šventinių nedarbo dienų.
Dar vienas prekybininkų argumentas – Lietuvos biudžeto netektys
Dažniausiai savo apsisprendimą dirbti prekybos tinklai grindžia pirkėjų ir darbuotojų poreikiais. Mat pirkėjai nori apsipirkti per šventes, o darbuotojai nori dirbti per šventes, nes gali užsidirbti dvigubai. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pridėjo, kad yra ir trečias bei ketvirtas aspektas, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį. Pirmiausia, pasak jo, nėra atlikto nei vieno rimtos analizės, kokie iš tiesų yra darbuotojų poreikiai ir, kokie pirkėjų. Profsąjungos, jo teigimu, atstovauja tik kelis proc. darbuotojų, tad negali argumentuotai pagrįsti, jog prekybos centrų darbuotojai nori nedirbti.
O taip pat jis ir kelia klausimą, kodėl išskiriami vien prekybos centrai? Juk tuomet reikėtų atkreipti dėmesį ir į restoranus, degalines, viešąjį transportą ir t.t, nes ir šių veiklų darbuotojai nori laisvadienių.
Be to, V. Sutkus turi ketvirtą argumentą. Jis tikina, kad pajamas prarastų ne tik prekybos centrai, bet ir Lietuvos biudžetas. Dėl to, kad pirkdami prekes žmonės moka pridėtinės vertės mokestį (PVM), akcizus, darbuotojai sumoka gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Lietuvos prekybininkų asociacijos direktorius Laurynas Vilimas pridėjo, kad biudžeto praradimai gali siekti net milijonus eurų. Jo neįtikina argumentas, kad tuomet žmonės apsipirktų prieš šventinę dieną ir bendroje sumoje išeitų tokios pačios sumos.
„Klausimas yra žmonių įpročių ir jų elgesio, jei tos šventinės dienos srautus perkelti į vakaro ar kitos dienos pietus, tai srautai susidarytų tokie, kad galbūt nei aš, nei mes nenorėtume būti toje parduotuvėje ir pasirinktume neapsipirkti. Tai per tai gali susidaryti nuostoliai“, – tikina jis.
Pats L. Kukuraitis tikina, kad eikia vertinti, kiek žmonės pirktų prieš. Jo nuomone, gali būti kad praradimai kompensuotųsi.
V. Sutkus taipogi prideda, kad pavyzdžių Vakarų šalyse yra įvairiausių, tačiau reikia įvertinti, kuriuo sekti.
„Savireguliacijos mechanizmai jau veikia. Akivaizdu, kad per keletą pastarųjų metų darbo laikai parduotuvių trumpėjo: jos užsidaro anksčiau, atsidaro vėliau. Rinka veikia savireguliacijos būdu. Tai gal nevertėtų skubėti ir reikėtų eiti socialinio dialogo keliu, pasveriant visus už ir prieš.“, – kalbėjo V. Sutkus.
Verslininkai: darbuotojai dirbti nori, pirkėjai parduotuvėse lankosi
Pačių verslininkų, prekybininkų teigimu. Lieka du pagrindiniai argumentai, kuriuos reikia ištirti tai – darbuotojų ir ir pirkėjų poreikiai. Žadama apklausti pirkėjus bei atsigręžti į Darbo tarybas prekybos centruose.
Lietuvos prekybos įmonių direktorius L. Vilimas komentavo, kad šiuo metu didžiuosiuose prekybos centruose dirba apie 30 tūkst. darbuotojų. Tačiau priimti sprendimai paliestų daug didesnę dalį darbuotojų, nes gali būti pritaikyti visam mažmeniniam prekybos sektoriui.
„Žmonių mažėja, darbuotojų poreikis didėja, tad darbuotojas turi teisę rinktis. Dėl to kiekvienas darys sprendimą, kad pritrauktų darbuotojų, ir įtiktų“, – tikina L. Vilimas.
„Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė po susitikimo su ministru žurnalistams komentavo, kad nustatydami darbo laiką žiūri į klientų srautus bei darbuotojų poreikį.
„Lietuvoje yra tam tikri įpročiai ir klientų srautai yra nemaži. Tai norime užtikrinti jiems laiką apsipirkti. Kitas dalykas darbuotojai. Niekada neturėjome problemų, kad nenorėtų darbuotojai dirbti per šventes: yra ir jaunos šeimos, studentai, kuomet jiems nėra paskaitų. Girdėdavome tik, kad Kūčių vakarienei reikia laiko, tai dėl to buvo trumpinamas tas darbo laikas, ir po Naujųjų nakties pavėlintas darbo laikas“, – kalbėjo ji.
Anot K. Meidės, kiti prekybos itnklai, kaip „Norfa“ matyt nedirba, nes išanalizavo savo pirkėjų srautą priėmė tokį sprendimą. Ar tai reiškia, kad pas konkurentus mažesnis srautas? Ji neatsako.
Pasak jos, šiuo metu „Maxima“ apklausinės savo darbuotojus ir teirausis jų nuomonės.
Tiesa, susitikime dalyvavo ir „Rimi“ bei „IKI“ parduotuvių atstovai, tačiau jie po susitiko komentarų teikti neatėjo.
„Norfos“ vadovas: įmonė paranda pajamas, tačiau atsižvelgiame į darbuotojus
„Norfos mažmenos“ vadovas Liutauras Čiurlys priminė, kad jie jau apie tris metus nedirba Velykų, Kalėdų ir Naujųjų metų dieną. O prieš šventes trumpina darbo laiką. Neseniai sutrumpintas darbo laikas ir sekmadieniais.
„Didžiausias motyvas buvo darbuotojų interesai, nes įmonės prasme yra praradimai. Mes darėme darbuotojų apklausą ir sutarimo būdu buvo priimtas sprendimas nedirbti. Apyvartos prasme nėra ženklaus praradimo, pajamų prasme ženklu įmonei“, – sakė jis.
Tiesa, jis pridėjo, kad nors būtų palaikoma mintis apskritai sekmadieniais nedirbti, kol kas to imtis „Norfa“ negali, nes prarastų konkurencingumą prieš kitus prekybos tinklus.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šiemet per Velykas nusprendė nedirbti „Norfos“ ir „Lidl“ prekybos tinklai. Nedirbs ir kai kurios „Maximos“ parduotuvės, o kitų darbo laikas bus trumpinamas. O štai „Rimi“ ir „Iki“ nusprendė nė netrumpinti darbo laiko, šių tinklų parduotuvės dirbs kaip įprasta. Plačiau apie darbo laikų pokyčius galite skaityti paspaudę čia.
