Seimas imasi pirmojo 2018 metų šalies biudžeto svarstymo – valstybės biudžetas numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai planuojami pertekliniai. Valdantieji sako, kad Vyriausybės parengtas projektas po šio svarstymo Seime gali būti koreguojamas labai minimaliai.
Vadina emigracijos skatinimo biudžetu
Mišrios Seimo narių grupės narė Aušra Maldeikienė biudžeto projektui negailėjo karčių žodžių. Pasak parlamentarės, valdančiųjų pareiškimai, jog biudžetas sumažins atskirtį – melas.
„Ar siūlymas neturtingiausiems didinti paramą sumažina atskirtį? Pirmiausia, matematiškai niekaip nesusiskaičiuoja. Atskirtis skaičiuojama, kaip palyginimas tarp turtingiausių ir neturtingiausių, o ne kaip tarp vidurkio ir neturtingiausių. Matematiškai nesueis“, - Seimo posėdyje kalbėjo A. Maldeikienė.
Parlamentarė taip pat piktinosi, jog „šiame biudžete teikiama sistema mažiausias pajamas gaunančių pajamas didina atimdama iš vos turtingesnių, vadinamojo viduriniojo sluoksnio“.
„Nuolatinė apeliacija į skurdžiausius visuomenės sluoksnius, atimtas NPD už vaikus iš vos daugiau uždirbančių žmonių, nebemenkstančios, o daugeliui gyventojų brangstančios švietimo ir medicininės paslaugos pakerta šalies ateitį ir skatina šalies emigraciją, ką ir sako skaičiai. Drąsiai, galiu pasakyti, kad šis biudžetas gali būti vadinamas ir emigracijos skatinimo biudžetu“, - tvirtino Seimo narė.
Pasigedo konkretaus prioriteto
Kritiškai biudžetą vertino ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Parlamentaras pareiškė, jog šis biudžetas – „nepamatuotų lūkesčių biudžetas“.
„Ar aš galėčiau pasakyti, kad premjeras apgavo visus? Tikrai ne. Matyt, iš tų milijonų eurų, kurie bus perskirstyti kitų metų biudžete papildomai, bus žmonių, kuriems pasiseks, bet tai tikrai ne visa Lietuva. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad šis biudžetas niekuo nesiskirs nuo praeitų, kurie kovojo su skurdu, visi buvo vilties biudžetai, visi buvo patys geriausi, patys pačiausi Lietuvos biudžetai“, - Seimo posėdyje kalbėjo G. Landsbergis.
Labiausiai Seimo narys pasigedo pagrindinio valdančiųjų prioritetų kitų metų biudžete.
„Aš pasigendu pagrindinio aspekto. Vyriausybė, kuri turi 800 prioritetų, kuri sudaro biudžetą tiems prioritetams įgyvendinti, ar ji gali išskirti Vieną grupę žmonių, vieną aišku prioritetą, kam yra skirtas prieaugis?“, - retoriškai klausė G. Landsbergis.
Pasigedo politinės valios
Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas mano, kad labiausiai biudžete šį kartą trūksta politinės valios veikti.
„Politinė biudžeto problema, mano manymu, yra, kad neužtenka politinės valios daryti. Be politinės valios, ką daryti ir su kuo daryti – viskas aišku. Bet kas tą padarys – kaip taisyklė nėra aišku“, - Seimo posėdyje sakė K. Glaveckas.
Parlamentaras taip pat nusivylė, kad nesulauktos žadėtos permainos mokesčių ir socialinio teisingumo srityje.
„Mes iš pradžių kalbėjome apie lūkesčius, kad bus pakeista fiskalinė politika, kad bus pakeisti mokesčiai, kad socialinio teisingumo daugiau bus, kada gavome visą tą projektą, pamatėme, kad korekcijos minimalios. Mes paliekam tą pačią situaciją, liekam krašto ekonomikos stovėti. Čia visų reikalas, ne tik opozicijos“, - tvirtino K. Glaveckas.
Seimas apsvarstė 2018 metų biudžeto projektą, grąžino jį Vyriausybei
Seimas baigė pirmąjį 2018 metų šalies biudžeto svarstymą ir grąžino projektą Vyriausybei, kuri turės įvertinti Seimo narių ir parlamentinių komitetų pateiktus siūlymus.
Patikslintas biudžeto projektas į Seimą jis grįš po poros savaičių – antras svarstymas planuojamas gruodžio 7 dieną, o priėmimas gruodžio 12 dieną.
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad kitų metų biudžeto pokyčiai neišvengiami, bet jie bus minimalūs.
Labiausiai į projektą įsigilinęs Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei planuojamas gauti pajamas už valstybinės dirbamos žemės pardavimą skirti melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui bei Šilutės rajono polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai. Taip pat komitetas atkreipia ypatingą dėmesį į teismų ir Generalinės prokuratūros papildomo finansavimo poreikį.
Biudžetininkų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio pakėlimui iki 132,5 euro – 50 centų daugiau negu siūlė ir išlaidas tam planavo Vyriausybė, papildomai reikės 10 mln. eurų.
Mažiau nei buvo planuojama anksčiau pajamų į biudžetą būtų surenkama ir iš individualia veikla užsiimančių smulkiųjų verslininkų, nes 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu siūloma apmokestinti pelną iki 15 tūkst. eurų per metus, o ne iki 10 tūkst., kaip anksčiau siūlė Vyriausybė.
