Valdantieji sako, kad Vyriausybės parengtas projektas po šio svarstymo Seime gali būti koreguojamas labai minimaliai.
Labiausiai į projektą įsigilinęs Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei planuojamas gauti pajamas už valstybinės dirbamos žemės pardavimą skirti melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui bei Šilutės rajono polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai. Taip pat komitetas atkreipia ypatingą dėmesį į teismų ir Generalinės prokuratūros papildomo finansavimo poreikį.
Daugiau komitetas lėšų numatyti niekam nesiūlo. Vyriausybė pati spręs, kokius parlamentarų prašymus dėl papildomo finansavimo tenkinti.
Valstybės kontrolė (VK) priekaištauja, kad 2018 metų struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su 2017 metų rodikliais, auga 0,3 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP), o ne mažėja, kaip reikalauja fiskalinės drausmės taisyklė, ir sudarys 0,5 procentinio punkto BVP. Europos Komisija prognozuoja, kad 2018 metais Lietuvos struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.
„Todėl matome riziką, kad bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės“, – Biudžeto ir finansų komitete sakė VK Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Erika Latyšovič, pasak kurios, ši išvada daroma, nes VK ir Finansų ministerija skirtingai vertina numatomą valdžios sektoriaus 2017 metais balanso rodiklį, taip pat nesutaria, kokio dydžio ciklinės pajamos bus gautos 2018 metais.
Ji taip pat teigė, kad valstybės skola kitais metais nemažės, nors ir formuojamas valdžios sektoriaus perteklius. „Tol, kol bet kuris iš biudžetų bus deficitinis, nominali skola augs“, - teigė E.Latyšovič.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė žada, kad kitais metais pirmą kartą šalia oficialaus šalies biudžeto bus teikiamas „piliečių biudžetas“, kurį sugebėtų perskaityti ir suprati kiekvienas šalies gyventojas.
2018 metų biudžeto projekte numatytos lėšos „vaiko“ pinigams, biudžetininkų ir valstybės tarnautojų algų bei senatvės ir šalpos pensijų, taip pat MMA kėlimui, paliekama pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui. Numatyta atsisakyti papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio, kuris dabar taikomas vaikus auginantiems tėvams.
Siūloma įvesti progresinį tarifą prabangiam nekilnojamajam turtui, padidinti akcizą dyzeliniams degalams, dėl to jų kaina padidėtų apie 2 proc., o „žymėtam dyzelinui poveikis būtų apie 4 centus“. Minimali mėnesinė alga nuo kitų metų didės 20 eurų iki 400 eurų.
Biudžeto pajamos, kaip kol kas planuojama, sieks 16,082 mlrd. eurų - 37 proc. BVP (2017 metais - 35,8 proc.), išlaidos - 15,839 mlrd. eurų, arba 36,4 proc. BVP (2017 metais - 35,7 proc.).
Po svarbiausio šalies pajamų ir išlaidų plano pirmojo apsvarstymo Seime, jis grąžinamas Vyriausybei koreguoti. Kitų metų biudžeto priėmimą Seimas numatęs gruodžio 12–ąją.
