EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.
„Europos Komisija patvirtino, kad rengdami 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, laikėmės visų Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų fiskalinių apribojimų. Jame dera mokesčių sistemos pokyčiai ir dėmesys socialinei apsaugai“, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau trečią kartą teikia savo biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui – tai pirmieji metai kuomet Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles.
Europos Komisija nustatė, kad Lietuvai nebus atliekama tolimesnė nuodugni apžvalga. Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į problemas, susijusias su išorės konkurencingumu. Tačiau susijusi rizika išlieka nepakitusi ir, palyginti su praėjusiais metais, yra sumažėjusi. Viešojo ir privataus sektorių skolos lygis išlieka žemas.
Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos siekį plėsti surenkamų mokesčių bazę naudojantis naujomis išmaniomis mokesčių administravimo informacinėmis sistemomis. Pabrėžiama, kad geresnis mokesčių surinkimas bei socialinio draudimo įmokų grindų nustatymas yra tinkamas šaltinis socialinės srities išlaidoms didinti. Pateikiama išvada, kad struktūrinė reforma – socialinis modelis turi teigiamą įtaką šalies viešųjų finansų ir valdžios sektoriaus skolos stabilumui.
Komisija rekomenduoja siekti, kad visos euro zonos fiskalinė kryptis būtų iš esmės neutrali ir būtų taikomos subalansuotos politikos priemonės. Valstybių narių prašoma dėti daugiau pastangų, kad būtų sparčiau įgyvendintos kovos su agresyviu mokesčių planavimu priemonės. Rekomendacija taip pat raginama vykdyti politiką, kuria remiamas tvarus ir integracinis augimas ir gerinamas atsparumas, perbalansavimas ir konvergencija. Pirmenybė turėtų būti teikiama reformoms, kuriomis didinamas produktyvumas, gerinama institucinė ir verslo aplinka, sudaromos palankios sąlygos investuoti, remiamas kokybiškų darbo vietų kūrimas ir mažinama nelygybė. Rekomendacijoje raginama tęsti bankų sąjungos kūrimo darbą, toliau integruoti bei plėtoti ES kapitalo rinkas, sparčiau siekti ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo.
Šių metų lapkritį paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse Europos Komisija 2017-2019 m. prognozuojamu laikotarpiu numatė valdžios sektoriaus perteklių. Prognozėse teigiama, kad viešųjų finansų rodikliai gali būti dar geresni, jei Vyriausybė per daug neišlaidaus. EK Lietuvos ekonomikai prognozavo vieną sparčiausių visoje Europos Sąjungoje augimą – 2017 m. mūsų šalies ekonomika augs 3,8 proc. BVP, 2018 m. – 2,9 proc. BVP.
2017 ir 2018 m. Lietuva gali pasinaudoti papildomu lankstumu ir kasmet nukrypti 0,5 proc. BVP (0,1 proc. BVP siejama su pensijų sistemos reforma, o 0,4 proc. BVP siejama su struktūrine reforma) nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Komisija vertina, kad Lietuva Stabilumo ir augimo pakto nuostatas atitiks abejus metus.
Lietuvos valstybės skola sudaro 42 proc. BVP ir yra gerokai mažesnė už nustatytą 60 proc. BVP ribą. Tikimasi, kad valstybės skolos lygis ir toliau mažės (nuo 2017 m.). Tikimasi, kad 2017 ir 2018 m. biudžetas išliks perteklinis.
.
