Pinigai nukeliauja korepetitoriams
„Valdžia vietoje to, kad ekonomikai augant sutelktų daugiau lėšų ir stiprintų viešąjį sektorių, atiduoda žmonėms po keliasdešimt eurų. Juos žmonės išleis mokėdami korepetitoriams už papildomą vaikų mokymą.
Be to, jau ir Valstybės kontrolė skelbia, kad turime šešėlinę mokyklų sistemą, sudarytą iš privačių korepetitorių, tokia sistema yra ir sveikatos apsaugoje“, – kalbėjo R. Lazutka.
Anot ekonomisto, nors valdžios Lietuvoje ir keičiasi, tačiau šalis lieka ištikima neoliberaliam ekonomikos modeliui. Šio modelio esmė – vadinamoji maža valstybė su neišplėtotomis viešojo sektoriaus paslaugomis.
R. Lazutka šį teiginį pagrindė skaičiais: ES šalyse BVP dalis, perskirstoma per biudžetą, vidutiniškai sudaro apie 42 proc., kuomet Lietuvoje viršija 30 proc.
Tiesa, transliacijoje R. Lazutkai oponavęs banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad kalbos apie nepakankamai finansuojamą Lietuvos viešąjį sektorių – nepagrįstos.
Banko ekonomisto teigimu, kalbant šia tema dažnai remiamasi statistika, kokios yra viešojo sektoriaus išlaidos, lyginant su šalies BVP. 2016 m. duomenimis, ES vidurkis šioje srityje yra 46 proc., o Lietuvoje siekia 34 proc. nuo BVP. Taigi susidaro 12 procentinių punktų skirtumas.
„Iš pirmo žvilgsnio tai sufleruoja, kad viešasis sektorius Lietuvoje skriaudžiamas. Tačiau išanalizavus detaliau matyti, kad 8 procentinių punktų skirtumas susidaro dėl to, kad Lietuva socialinei apsaugai skiria mažiau lėšų – pensijoms, vaiko pinigams, motinystės ir tėvystės, nedarbo išmokoms.
Taigi, grynai viešojo sektoriaus finansavimo skirtumas tarp Lietuvos ir europinio vidurkio yra 4 procentiniai punktai. Iš jų daugiau nei 2 procentiniai punktai susidaro dėl didesnių kitų šalių skolos aptarnavimo išlaidų ir jų paramos užsienio valstybėms. Lieka dviejų procentų skirtumas, kuris nėra drastiškas, kaip kartais norima pavaizduoti“, – paaiškino Ž. Mauricas.
Be to, „Luminor“ ekonomistas laikėsi nuomonė, kad didelis viešasis sektorius Lietuvai gali padaryti meškos paslaugą. Esą tokiu atveju šalis rizikuoja prarasti lankstumą ir tarptautinį konkurencingumą.
Siūlo nepasiduoti optimizmui
Paklausti, ko 2019 metais galima tikėtis ekonomikos srityje, abu transliacijos svečiai laikėsi nuomonės, jog radikalių permainų nenusimato. Bet pradėti taupyti rekomenduojama jau šiandien.
„Sako, kad ekonomistai uždirba du kartus: vieną kartą kai prognozuoja, kitą sykį kai paneigia prognozes ir paaiškina, kodėl jos nepasitvirtino. Iš orų prognozių juk nesitikime, kad pasakys ar rugpjūčio 15 d. bus lietinga ar saulėta.
Bet šiaip neturėtume tikėtis nei krizės, ekonomikos kritimo ar smarkaus jos augimo. Nieko ypatingo nebus“, – įsitikinęs R. Lazutka.
Ž. Mauricas perspėjo, kad atlyginimams šįmet augant svarbiausia nepasiduoti iliuzijai, jog tai tęsis ilgai ir ateityje.
„Didelė tikimybė, kad 2020 m. jau nebus tokie dosnūs. Taigi patarimas būtų dalį lėšų, sukauptų geraisiais metais, atsidėti taupymui“ , – sakė Ž. Mauricas
Daugiau transliacijos svečių minčių apie Lietuvai reikalingus naujus mokesčius, viešojo sektoriaus finansavimą ir kaupimą privačiuose pensijų fonduose galite išgirsti tv3.lt vaizdo įraše.
