2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių.
Priėmimo stadijoje 89 Seimo nariai balsavo už, 31 – prieš, 5 susilaikė.
„Finalinis mūšis“. „Kelio atgal nebėra“. „Kalėdų dvasia mums padės“. Taip šaukia antraštės. Aš čia, žinoma, ne kovoti ir ne Kalėdines dovanas atėjau dalinti. Atėjau pristatyti pasvertą, subalansuotą biudžetą – tegul kalba skaičiai“, – taip į Seimo iš tribūnos trečiadienį kreipėsi finansų ministras Vilius Šapoka.
Anot ministro, kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervo kaupimą ateičiai. Daugiausiai lėšų sulauks sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas ir mokslas.
Kritika reformoms
Konservatorius Andrius Kubilius nepagailėjo kritikos biudžetui, valdančiųjų giriamas struktūrines reformas laikydamas beveik neegzistuojančiomis.
„Aišku, kad čia yra propagandinė pastraipa, kur Vyriausybė bando vis įtvirtinti, kad daro labai dideles reformas net šešiose srityse. Bet žiūrėti į kokią sveikatos apsaugos reformą nėra net galimybių, apart ministro kišenėje nešiojamų projektų. Švietime taip pat jokios reformos nevyksta, išskyrus tai, kad mokytojai paversti kišenių skaičiuotojais. Vienintelės įgyvendinamos reformos – socialinio draudimo ir mokesčių, apie tai ir reikia kalbėti“, – Seime sakė A. Kubilius.
Jam antrino ir konservatorius Mykolas Majauskas, kritikuodamas valdančiųjų inicijuotą švietimo reformą.
„Švietimo srityje matome streikus už lango, susirinkusius mokytojus, kurie nepritaria, kad tai yra reformos, kad kažkas struktūriškai gerinama. Jeigu pinigus iš vienos švarko kišenės perdedame į kitą, kokybė nepasikeičia. Čia jokia struktūrinė švietimo reforma nedaroma“, – teigė M. Majauskas.
Tuo metu liberalas Vitalijus Gailius kolegas Seimo narius ragino įvertinti pernelyg didelį optimizmą dėl biudžeto.
„Labai norėčiau, kad mes visi identifikuotume vieną riziką – per didelis optimizmas. Jis baigiasi metų viduryje, kai matome, kad biudžetas nėra toks optimistinis, koks galėtų būti“, – pastebėjo V. Gailius.
A. Kubilius kritikavo valdančiuosius skleidžiant melą.
„Aš noriu tik pastebėti, kad 400 mln., kuriuos sakote, kad išgelbėjo „Sodra“, yra paimti iš biudžeto, tų pinigų, kurie galėtų būti panaudoti mokytojų, valstybės tarnautojų atlyginimams. <...> Nustokite vieną kartą verkšlenti ir meluoti Lietuvos žmonėms“, – sakė A. Kubilius.
Į opozicijos kritiką V. Šapoka atsakė: „Nėra prasmės ir tikslo priešinti visuomenę, išskiriant atskiras profesijas. Nuo savęs papildomai pridursiu – tikrai suprantame, gerbiamas Kubiliau, kad reikia parodyti, jog dirbate, bet nustokime vieną kartą priešinti visuomenę“.
Prašo papildomų lėšų
Seimo nariai pateikė per 40 įvairių pasiūlymų iš biudžeto skirti papildomų lėšų įvairioms sritims, tačiau daugumai pasiūlymų Vyriausybė linksta nepritarti arba pritarti iš dalies.
Kritikuodama V. Šapokos poziciją, konservatorė Irena Degutienė rekomendavo jam paskaityti Konstituciją.
„Kuo toliau, tuo labiau stebiuosi, kas vyksta mūsų valstybėje ir šitame seime. Man atrodo, kad čia ne parlamentinė valstybė, o premjerinė valstybė. Jeigu leidžia ministras, kuris yra atskaitingas Seimui, netildykite Seimo narių, mes turime teisę, jeigu jūs esate tik profesionalas, bet ne politikas ir dėl to nesusigaudote, rekomenduoju paskaityti Konstituciją ir žinoti savo vietą“, – ministrui pasiūlė I. Degutienė.
Dėl atmesto pasiūlymo bei nepadidintų atlyginimų Užimtumo tarnybos darbuotojams piktinosi ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Mes šitoms tarnyboms padidinome darbo užmokestį kaip niekam kitam – tiek STT, tiek saugumui. Mes negalime mokytojams rasti, kitiems rasti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašė padidinti Užimtumo tarnybai, trūksta darbo lėšų normaliam, mažam atlyginimui mokėti. Bet komiteto pasiūlymui nebuvo pritarta, net nesvarstyta turbūt. O saugumo tarnybai nėra problemos milijono rasti“, – stebėjosi Seimo narys.
Auga vaiko pinigai, brangsta alkoholis
Valdančiųjų teigimu, dėl mokesčių reformos gyventojams darbo užmokestis kitąmet turi padidėti vidutiniškai nuo 18 iki 60 eurų.
Kitąmet 20 eurų iki 50 eurų didės vaiko pinigai, tam numatyta 117 mln. eurų, bei kils pensijos – jų indeksavimui numatoma skirti daugiau kaip 212 mln. eurų. Nuo 2019 metų nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų kaupimo fondus, todėl „Sodroje“ lieka beveik 200 mln. eurų.
Gyventojams bus leidžiama skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio profsąjungoms.
Kitąmet ketinama lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą (dabar 21 proc.) taikyti malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenimui skirtai produkcijai bei lengvatinį 5 proc. tarifą (dabar 9 proc.) – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.
Taip pat nuo kovo 10 proc. didinamas akcizų tarifas etilo alkoholiui, dėl ko šiek tiek brangs stiprieji gėrimai.
