Skaičiuojama, kad padidinus akcizus, 0,5 litro stipraus alkoholio brangtų apie 0,39 euro. Akcizus didinti siūloma nuo 2019 m. kovo 1 d. Tam, kad Akcizų įstatymo pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.
Po pateikimo 52 Seimo nariai balsavo už, 7 – prieš, 8 susilaikė.
Surinktus mokesčius žada skirti medikams
Pristatydamas įstatymo pataisas Seimui, A. Veryga teigė, kad pokyčiais siekia ne tik sumažinti alkoholio vartojimą šalyje, bet ir skirti papildomai už akcizą surinktus pinigus skirti medikų atlyginimams.
„Vienas tikslas – mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, didinat apmokestinimą. Kitas tikslas – generuoti papildomas biudžeto pajamas. Planuojama surinkti papildomai apie 5 mln. eurų, kurie būtų skiriami tiems patiems rezidentų atlyginimams didinti ir kitiems būtinosioms išlaidoms“, – Seimo posėdyje sakė A. Veryga.
Seimo narys Edmundas Pupinis ministro teiravosi, ar akcizo alkoholiui didinimas yra moksliškai pagrįstas, nes pabrangus alkoholiui, gali išaugti šešėlinė prekyba.
„Skaičiavimais grįsti ir buvusia praktika, kiek išauga surinkimas padidinus tam tikra dalimi akcizą. Žinoma, kad jis neišauga tiek pat, kiek didėja akcizas. Apsinuodijimas alkoholiu, lyginant 2016 m. ir 2018 m. pirmą ketvirtį yra sumažėjęs 12 proc., alkoholinių psichozių – 24 proc. Tai rodo, kad mūsų žmonės nemigravo į nelegalią rinką“, – teigė A. Veryga.
Skeptiškai pasiūlymą vertinantis konservatorius Mykolas Majauskas šį A. Verygos pasiūlymą vadino „naujametine dovana gyventojams“ ir siūlė daugiau diskutuoti apie akcizo didinimą.
„Nematome jokio pagrindo didinti mokesčius, nes pajamų iš PSDF surenkama daugiau, nei siūloma išleisti. Tai rezervas yra kaupiamas papildomai 100 mln. eurų. Jų mes neišleidžiame. Iš šio fondo ir galima skirti pinigus rezidentams“, – pabrėžė M. Majauskas.
Auga stipriųjų gėrimų suvartojimas
Pastarųjų mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad, lyginant su praėjusiais metais, suvartojama vis daugiau stipriųjų gėrimų, tuo metu alaus suvartojimas, išskyrus liepą, krito.
Šį spalį, palyginus su praėjusiu spaliu, vyno suvartojimas augo 2,6 proc., spiritinių gėrimų – 17,9 proc., alaus krito 4,8 proc.
Kiek anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis portalui tv3.lt teigė, kad akcizo didinimas prisidėtų prie stipraus alkoholio vartojimo mažėjimo.
„Lietuvoje akcizų didinimą buvo galima svarstyti visose kategorijose, bet pasirinktas šitas sprendimas, nes aiškiai matosi, kad balansuojasi alkoholio vartojimo tam tikros rūšys, mažėjimas labai ryškus yra kai kuriose grupėse alkoholio“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Nuo pernai kovo akcizai alui ir vynui Lietuvoje išaugo iki 112 proc., o etilo alkoholiui – apie 23 procentais. Tai lėmė alkoholio kainų augimą, todėl didmeninė prekyba alkoholiu, remiantis akcizų sandėlių duomenimis, šiemet traukėsi: vyno pardavimai smuko 14,8 proc., spiritinių gėrimų – 7,2 proc., alaus – 8,2 proc.
Estija šiuo metu taiko 16,92 euro mokestį 1 hektolitrui (t.y. 100 litrų) alaus už kiekvieną promilę (Lietuvoje šis mokestis – 7,11 euro). Akcizo mokestis vynui Estijoje yra mažesnis nei Lietuvoje: už stipresnį nei 6 promilių vyną estai taiko 147,82 euro mokestį hektolitrui, Lietuvoje už stipresnį nei 8,5 promilės gėrimo hektalitrą reikia sumokėti 164,67 euro.
Latvijoje nuo kovo 1 dienos padidėjo visų alkoholinių gėrimų akcizai. Stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizai Latvijoje susilygino su Lietuvoje galiojančiais, tačiau išliko mažesni nei Estijoje.
