Statistikos departamento duomenimis, bendras legalaus alkoholio suvartojimas šalyje kasmet krinta. 2011 m. vienas 15 metų ir vyresnis šalies gyventojas suvartojo 14,7 l legalių alkoholinių gėrimų, o 2017 m. – 12,3 l.
Renkasi stipresnius gėrimus
Tačiau pastarųjų mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad, lyginant su praėjusiais metais, suvartojama vis daugiau stipriųjų gėrimų, tuo metu alaus suvartojimas, išskyrus liepą, krito.
Pavyzdžiui, vyno suvartojimas šių metų birželį, lyginant su praėjusiu birželiu, augo 25,4 proc., spiritinių gėrimų – 48,1 proc., alaus krito 3,1 proc. Šią liepą, lyginant su praėjusių metų liepa, vyno suvartojimas augo 15,2 proc., spiritinių gėrimų – 40,3 proc., alaus, 4,6 proc.
Rugpjūtį vyno suvartojimas, lyginant su praėjusiu rugpjūčiu, augo 20,4 proc., spiritinių gėrimų – 22,7 proc.. Alaus vartojimas krito 4,5 proc. Rugsėjį vyno suvartojimas, lyginant su praėjusiu rugsėju, krito 7,7 proc., spiritinių gėrimų augo 12,7 proc., alaus krito 5,8 proc.
Spalį, palyginus su praėjusiu spaliu, vyno suvartojimas augo 2,6 proc., spiritinių gėrimų – 17,9 proc., kai alaus krito 4,8 proc.
Nuo pernai kovo akcizai alui ir vynui Lietuvoje išaugo iki 112 proc., o etilo alkoholiui – apie 23 procentais. Tai lėmė alkoholio kainų augimą, todėl didmeninė prekyba alkoholiu, remiantis akcizų sandėlių duomenimis, šiemet traukėsi: vyno pardavimai smuko 14,8 proc., spiritinių gėrimų – 7,2 proc., alaus – 8,2 proc.
Aludariams atsirūgo
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas pažymi, kad per minėtus mėnesius alaus suvartojimas būtų kritęs dar mažiau, jei ne rekordiškai karšta vasara. Išaugusį stiprio alkoholio populiarumą S. Galadauskas aiškina pernai didintais akcizais.
„Lieka du faktoriai – akcizai ir Latvijos pasienis. Latvijoje buvo akcizas vos ne dvigubai mažesnis Jie smarkiai irgi didino, tačiau per tą laiką, kol buvo labai skirtingi akcizai, latviai prisistatė pasienyje alkoholio parduotuvių ir lietuviai jose masiškai pirko alų. <...> Kol kas tos parduotuvės visos veikia. Jeigu jos veikia, vadinasi yra klientūra, kuri, žinoma, lietuviai, jeigu jos ant sienos pastatytos“, – tv3.lt sakė S. Galadauskas.
Jis pabrėžė, kad visi alkoholio ribojimai ir išaugę akcizai labiausiai smogė smulkiesiems aludariams regionuose – Biržuose ir Pasvalyje.
„Smulkieji aludariai neturi galimybės investuoti. Tai čia jų žudymas. Akcizo didinimas jiems mažina pardavimus. Ir pakuotės ribojimas jiems kirstų labiausiai. Kai valdžia kalba apie regionų ir smulkaus verslo palaikymą...“, – kalbėjo S. Galadauskas.
Tai tęsis bent pusmetį
Finansų analitikas, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas pasikeitusius vartotojų įpročius taip pat priskiria išaugusiems akcizams, mat, parduotuvėms išnaudojus turėtas pigesnio alkoholio atsargas, gėrimų kainos kilo.
„Tikėtina, kad vartojimas būtent persimetė iš alaus pusės į stipriuosius gėrimus. <...> Patys akcizai buvo keliami skirtingai ir tai lemia skirtingą vartotojų elgseną. Tą ir matome, kad stipresnių gėrimų vartojimas auga. Tai neramina, nes augimas yra ketvirtą mėnesį iš eilės“, – tv3.lt kalbėjo M. Dubnikovas.
Įdomu tai, kad pernai, iki buvo didinamas akcizas, M. Dubnikovas prognozavo būtent tokį rezultatą – augs stipriųjų gėrimų suvartojimas. Paprašytas prognozuoti, kokių tendencijų galime augti artimiausiu metu, finansų analitikas svarstė, kad tai tęsis dar bent pusmetį.
„Prieš pakeliant akcizus sakiau, kad jie nepalankūs silpniesiems gėrimams. Jeigu vartotojas perka svaigulį, ne gėrimą, nes yra tokia dalis vartotojų, tai jiems palankiau tampa stiprieji gėrimai. Labai tikėtina, kad tendencijos išliks panašios artimiausią pusmetį. Vėliau matysime, kaip judės 2019 metais“, – sakė M. Dubnikovas.
Kainos dar augs
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, nors ir pripažįsta, kad stipriojo alkoholio suvartojimas auga, nepuola skambinti pavojaus varpais.
„Čia reikia sutikti, kad spalio mėnesį 18 proc. kilimas matosi. Tai gali būti susiję su keliais dalykais. Pirmas dalykas, kad mes spalio mėnesį pradėjome šnekėti apie pakėlimą akcizui stipriajam alkoholiui, tai gali būti susiję su tuo. Tai yra, ne vartojimo padidėjimas, o būtent užpirkimai, susiję su tuo, kad kalbos pasigirdo apie 10 proc. stipriajam alkoholiui didinamą akcizą“, – tv3.lt kalbėjo R. Karbauskis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo pažaboti palaipsniui augantį stipriųjų alkoholinių gėrimų suvartojimą dar labiau didinant akcizą. Ministras nuo kitų metų kovo 1 d. siūlo 10 proc. didinti akcizų tarifą etilo alkoholiui. Įstatymo pataisą ketinama priimti iki Kalėdų. Dėl to 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro. Vyriausybė taip pat pritarė didinti akcizą daugiau nei 6 proc. alkoholio turinčiam alui.
„Tai patvirtina, kad sprendimas yra teisingas, jeigu daryti prielaidą, kad tai nėra susiję su rinka, o vartojimo didėjimu. Mūsų šalyje akcizai alkoholiui tikrai nėra didžiausi, didžiausi turbūt Estijoje. Latvijoje akcizai yra progresyvūs, kylantys keliais etapais. Lietuvoje akcizų didinimą buvo galima svarstyti visose kategorijose, bet pasirinktas šitas sprendimas, nes aiškiai matosi, kad balansuojasi alkoholio vartojimo tam tikros rūšys, mažėjimas labai ryškus yra kai kuriose grupėse alkoholio“, – pastebėjo R. Karbauskis.
Partijos pirmininkas neabejoja, kad Seime pavyks pritarti A. Verygos pasiūlymui kitąmet didinti alkoholio akcizą.
Estija šiuo metu taiko 16,92 euro mokestį 1 hektolitrui (t.y. 100 litrų) alaus už kiekvieną promilę (Lietuvoje šis mokestis – 7,11 euro). Akcizo mokestis vynui Estijoje yra mažesnis nei Lietuvoje: už stipresnį nei 6 promilių vyną estai taiko 147,82 euro mokestį hektolitrui, Lietuvoje už stipresnį nei 8,5 promilės gėrimo hektalitrą reikia sumokėti 164,67 euro.
Latvijoje nuo kovo 1 dienos padidėjo visų alkoholinių gėrimų akcizai. Stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizai Latvijoje susilygino su Lietuvoje galiojančiais, tačiau išliko mažesni nei Estijoje.
