biudžetas

Savivaldybių merai bando grįžti į laikus, kai savivaldybėse klestėjo jų valdomos įmonės, iš kurių valstybiniai pinigai tekėdavo į neskaidrias kišenes. Kauno, Palangos ir Vilniaus pastangomis Seimo valstiečiai skubiai skina kelią įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiuliais mastais be viešųjų pirkimų sudarinėti sandorius su savivaldai priklausančiomis įmonėmis.

Panevėžyje, Parko gatvėje esančios daugiabučių namų bendrijos pirmininkas nekontroliuojamas beveik dešimtmetį švaistė bendrijos kaupiamąsias lėšas, kol skola gyventojams pasiekė 45,5 tūkst. eurų. Net dviejų daugiabučių gyventojai susigriebė tik kai sulaukė laiškų su įsiskolinimais už šilumą ir elektrą. Pričiuptas pirmininkas, pasirodo, pinigus taškė savo reikmėms.

Pastaruoju metu daug kalbame apie besibaigiančius metus ir apie tai, kaip gyvensime ateinančiais. O ar prisimenate, kiek uždirbdavote ar kokiomis nuotaikomis gyvenote prieš dešimtmetį? Ar galite patikėti, kad dabar uždirbate gal net dvigubai daugiau nei anuomet? Kviečiame pasmalsauti, kokie mums visiems buvo ne tik šie metai, bet ir visas praėjęs dešimtmetis. Pasirodo, ne tik daugiau uždirbame ar keliaujame, bet ir gyvename sveikiau ir geriame mažiau svaigalų.

Kitąmet didės vaiko pinigai ir pensijos. Tačiau viena ranka didindami išmokas, kita ranka valdantieji kėsinasi papildomai patuštinti gyventojų pinigines. Štai metų viduryje jau grės su tarša siejamas automobilių registracijos mokestis, o nuo sausio įsigalios nauji NT mokesčiai. Priimtas ir padidintas bankų pelno mokestis, kuris, jei nebus sustabdytas, esą guls ant bankų klientų pečių. Vilkaviškiečiai Inga ir Rimvydas augina du pradinukus.

Seimui priėmus biudžetą valdantieji giriasi, kad jis kaip niekada socialiai orientuotas į skurdo mažinimą, pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Be to, valstiečiai džiaugiasi, kad vis daugiau moka vaiko pinigų ir kelia pensijas. Tačiau ką apie tai galvoja Seimo opozicija, ar iš tiesų viskas tai jau ir gerai su mūsų kitų metų biudžetu.

3900 eurų – daug ar mažai? Maždaug tiek „į rankas“ gauna Vilniaus universiteto rektorius. O kokius atlyginimus gauna kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai?  Lietuvoje veikia 24 valstybinės aukštosios mokyklos (iš jų – 12 kolegijų). Naujienų portalui tv3.lt gruodžio 6 d. išsiuntus užklausą dėl vadovų atlyginimų, atsakymų sulaukėme iš 16 aukštųjų mokyklų.

Seimas nemaža balsų persvara patvirtino, kiek kitais metais į bendrą katilą sumokėsime mokesčių ir kam kiek pinigų bus skirta. Gyventojų pajamos bus apmokestintos labiau nei žadėta, įvesti nauji mokesčiai. Tačiau pensijos, vaiko pinigai, valdininkų atlyginimai didinami labiau. Viena vertus, valdantieji teigia, kad kitais metais ekonomika augs lėčiau. Taigi, reikia naujų ir didesnių mokesčių, kad pajamų biudžete nepritruktų.

Seimas ketvirtadienį priėmė 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė keturi parlamentarai. PSDF įplaukos ir išlaidos kitąmet turėtų siekti beveik 2,305 mlrd. eurų – 240 mln. eurų didesnės nei šiemet.  200,8 mln. eurų ketinama atidėti į PSDF rezervą, kuris 2020-ųjų pabaigoje turėtų sudaryti 570,382 mln. eurų.

Seimo priimtas 2020 metų valstybės biudžetas atrodo tvarus, tačiau pritrūko dialogo su visuomene ir ilgalaikės vizijos, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.  „Prezidentas buvo įvardinęs du svarbius principus, pirmoji raudonoji linija, be abejo, buvo fiskalinė drausmė – esame smarkiai nusvilę nagus prieš 10 metų.

Seimas pagaliau priėmė ilgai lipdytą, tvarkytą ir modifikuotą kitų metų biudžetą. Tiek chaoso, permainų ir nesutarimų ekspertai sako seniai nematę. Tad kas kitais metais gyvens geriau, kam kils labiausiai mokesčiai, šiandien ir pakalbėsime su dviem mokesčių ekspertais Ieva Valeškaite ir Mariumi Dubnikovu.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Tik štai ar didėsiančios pensijos yra valdžios nuopelnas? Biudžetą įvertinę ekonomistai tikina, kad anaiptol ne. O ir pats biudžeto tvirtinimas Seime kaip niekad apipintas protestų gausos ir spėlionių, ar išvis nesubyrės valdančioji koalicija.

Seime pritrūkus balsų antradienio vakarą nepavyko patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.  Už balsavo 61  Seimo narys, prieš – du, o susilaikiusių nebuvo.  Sprendimui patvirtinti reikėjo, kad balsavime dalyvautų bent 71 parlamentaras. Dėl projekto vėliau bus balsuojama dar kartą.

Antradienį Seime vyko 2020 metų biudžeto priėmimo darbai. Iki šiol biudžeto svarstymas sukėlė įvairių diskusijų tiek socialinėje erdvėje, tiek tarp valstybę valdančių asmenų. Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą patvirtino, kad drįstų vetuoti netinkamą biudžetą. Apie biudžeto priėmimo darbus TV3 studijoje kalbėjo Seimo narys Algirdas Butkevičius ir žurnalistas Vladimiras Laučius. Seime šiandien biudžeto diena ir tai yra rinkiminis biudžetas.

Seimas antradienį po maždaug 15 min. trukusių diskusijų patvirtino 2020 metų „Sodros“ biudžetą. Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė 10 parlamentarų. „Sodros“ pajamos kitais metais sieks 4,878 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 4,534 mlrd. eurų. Pajamos būtų 6,4 proc. (292,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama šiemet.  „Sodra“ jau ne minusinė. Skola likviduota. Galime oriai galvoti apie pensijas“, – teigė valstietė Rima Baškienė.

Seimas antradienį priėmė 2020 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl įstatymuose įtvirtinto privalomo pensijų indeksavimo, vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios didės 30 eurų – iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.

Po to, kai atnaujintą valstybės biudžeto projektą pirmadienį galutinai priėmė Vyriausybė, antradienį jo ėmėsi ir Seimas. Po daugiau kaip keturias valandas trukusių diskusijų parlamentarai daugiausia valdančiosios koalicijos balsais pritarė svarbiausiam kitų metų dokumentui. Už tai, kad biudžeto projektui būtų pritarta balsavo 85 Seimo narių, 48 buvo prieš, o 3 susilaikė.

Ketvirtadienį Seimas priėmė prieštaringai vertinamą vadinamą bankų mokesčio įstatymą. Jeigu įstatymas įsigalios, bankai ir kredito unijos turėtų mokėti papildomą pelno mokestį. Už mokesčio bankams įvedimą balsavo 90 Seimo narių, 15 buvo prieš, o 21 susilaikė. Pristatant pradinį kitų metų valstybės biudžeto projektą, buvo planuojama, kad Seimas apmokestins bankų turtą. Tačiau toks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos projektas užstrigo.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad jei Seimas patvirtins Vyriausybė pateiktą 2020 metų biudžeto projektą, prezidentas Gitanas Nausėda neturės pagrindo jo vetuoti.   „Jeigu bus priimtas toks biudžetas, koks yra šiandien pateiktas, tai jokio pagrindo (vetuoti – BNS) tikrai nėra“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis. „Aš ir vakar kalbėjau su prezidentu. Prezidentas nubrėžė tas raudonas linijas, tai pagrindinė yra fiskalinės drausmės laikymasis.

Seimui antradienį ketinant balsuoti dėl kitų metų biudžeto, Seimo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad biudžetas atitiks didžiosios visuomenės dalies lūkesčius. „Aš manau, kad tai bus biudžetas, kuris atitiks didžiosios dalies visuomenės poreikį, lūkesčius. Padaryta maksimaliai per tuos keturis metus, kad visų visuomenės grupių gyvenimas pagerėtų tose sąlygose, kokios yra šitoje valstybėje“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Karbauskis.

Per pastaruosius 15 metų tvirtinant valstybės biudžetą vienintelį kartą „už“ balsavo daugiau negu 100 parlamentarų – tai įvyko 2012 metų pabaigoje tvirtinat 2013 metų valstybės pajamų ir išlaidų planą. 2015 metais dėl biudžeto buvo balsuojama dukart. Biudžetas nebuvo vetuotas nė karto. BNS pateikia įdomiausius faktus priimant valstybės biudžetą: 2004 metų biudžete pirmą kartą atsispindėjo Europos Sąjungos paramos Lietuvai lėšos. Diskusija dėl biudžeto vyko tris valandas.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojai kartu su studentais pirmadienį sostinės miesto centre surengė nevilties kupiną performansą. Riksmu į niekur menininkai reiškė savo nepasitenkinimą esamomis algomis ir požiūriu į menininkus. Esą iš gaunamų pinigų oriai išgyventi neįmanoma, o valdžios požiūris į kultūrą ir jos darbuotojus – niekinis.

Valdantieji įteikė kalėdinę dovanėlę ištikimiems, bet nelabai rinkėjų mėgstamiems savo koalicijos partneriams. Antruoju bandymu valdžiai pavyko Seimo rinkimų kartelę sumažinti nuo penkių iki vos trijų procentų ribos. O tai į Seimą atvertų kelią būtent Gedimino Kirkilo socialdarbiečiams ir kitoms mažoms partijoms. Ramūnas Karbauskis giriasi, kad padidino demokratijos lygį Lietuvoje, tačiau politologai atšauna, kad demokratijos daugės nebent partijoms, bet ne rinkėjams.

Didesnių algų reikalaujantys ugniagesiai, policininkai ir kiti statutiniai pareigūnai vylėsi, kad pats pareigūnu ilgą laiką dirbęs premjeras užtars ieškant trūkstamų milijonų atlyginimams. Tačiau po susitikimo su Vyriausybės vadovu jie liko it musę kandę. Ugniagesių atstovai piktinasi, kad papildomų pinigų valdžia surado tik jų naujiems batams ir pirštinėms. Pareigūnai prašo daugiau nei 20 milijonų eurų algoms didinti, tačiau Vyriausybės kancleris atkerta – esą tokių pinigų planuose nebuvo.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į sąnaudas įtraukti dalį atidėjimų blogoms paskoloms ir taip susimažinti apmokestinamąjį pelną. Jis taip pat mano, kad išsklaidyti abejones, ar didesnis jų pelno mokestis neprieštarauja Konstitucijai, galėtų tik Konstitucinis Teismas. „Tas sektorius yra išskirtinis, kai kalba eina apie specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms. Tik šitas sektorius dalį jų gali įtraukti į sąnaudas.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybė galutinį biudžetą, dėl kurio bus balsuojama Seime, pateiks kitą antradienį. Tą dieną numatytas jo priėmimas.  „Šiuo metu balsavimai vyksta dėl dešimčių milijonų, tai Vyriausybė susirinks pirmadienį į posėdį, apsvarstys visus naujus Seimo siūlymus, įvertins tai, kas įvyko Seime svarstant biudžetą ir kitą antradienį pateiksime Seimui jau galutinį projektą, dėl kurio reikės balsuoti“, – žurnalistams Vyriausybėje penktadienį sakė V. Šapoka.

Penktadienį neeiliniame posėdyje Seimas po svarstymo pritarė Transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektui. Už jį balsavo 51 Seimo narys, 36 buvo prieš, o 9 susilaikė. Kad būtų galutinai priimtas, už jį Seimui teks balsuoti dar kartą. Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentas. Po svarstymo priimtame įstatymo projekte numatyta, kad naujo mokesčio objektas yra registruojamos M1 ar N1 klasės transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis.

Pažadus dėl vaiko pinigų kitąmet valdžia jau mažina. Pritrūkę pinigų, valdantieji pripažįsta, kad išmoką už vaiką kitąmet didinti 20-čia eurų nepavyks, tad lieka prie ankstesnio – ministerijos siūlymo: kitąmet pridės tik 10 eurų. Pažadų dėl pensijų didinimo keisti valdantieji nesiryžo ir kitąmet tebeplanuoja apie 30 eurų didesnes išmokas senjorams. Tiesa, viso padidinimo metų pradžioje senjorai dar nesulauks, nes „Sodra" esą nespės suskaičiuoti kiekvienos pensijos.

Ar Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė stengiasi, kad valstiečiai kuo skaudžiau pralaimėtų artėjančius Seimo rinkimus? Valdantieji atšaukia visuomenei anksčiau duotus pažadus ir skubiai įvedinėja naujus, daugelio kritikuojamus mokesčius.  Kas lemia jų keistus sprendimus klausiame premjero patarėjo Skirmanto Malinausko. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad jūs, kaip valdančioji dauguma, užsiimate politine savižudybe.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisos. Jomis mažinama riba, kada šį mokestį reikėtų mokėti. Tai reiškia, kad mokestį mokės daugiau gyventojų. Už NT mokesčio įstatymo pataisas balsavo 72 Seimo narių, 1 balsavo prieš, o 2 susilaikė.

Prezidentas vėl žeria kritiką švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Esą finansavimas švietimui auga, tačiau mokinių pasiekimai negerėja. Jam antrina ir Valstybės kontrolės bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybė, kuri tvirtina, kad švietimo sistemoje – tikra betvarkė. Pasak jų, šiandieninė sistema ruošia ne imlius jaunus žmones, o pašalpų gavėjus. Vykdant pirkimus, paslaugos nuolatos įsigyjamos iš vieno ir to paties tiekėjo, o institucijose dirba giminaičiai.

Premjeras teigia, kad Vyriausybė parengė subalansuotą ir visuomenės lūkesčius pateisinantį kitų metų biudžetą.  „Nepaisant viražų Seime, kurie vyksta dėl įvairių priežasčių: noras galbūt atskirų Seimo narių parodyti Vyriausybei vietą ar pabandyti padaryti biudžetą geresnį – matome, kad patiria visišką fiasko.

Chaosas Seime priimant šių metų biudžetą nesutrukdė valdantiesiems žengti dar vieną žingsnį link jo priėmimo – Seimas pritarė finansų ministro pateiktam projektui po svarstymo. Naujų automobilių taršos ir prekybos centrų mokesčių likimas neaiškus, tad neaišku ir kam kitais metais teks susimažinti apetitą. Pirmieji eilėje vaiko pinigai – išmokos tėvams kitais metais bus kiek mažesnės nei buvo žadama.

Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Iki šiol nesutarimai dėl biudžeto gąsdino visuomenę ir kėlė daug įvairių diskusijų. Savo poziciją išsakė ir Prezidentas. Gitanas Nausėda prasitarė, kad nevengtų vetuoti netinkamą biudžetą. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, atlyginimai.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama papildomu 5 proc. dydžio tarifu apmokestinti bankų ir kitų kredito įstaigų pelną. Pelnu laikoma suma pinigų, kuri gaunama iš pajamų atėmus išlaidas. Standartinis pelno mokesčio tarifas mūsų šalyje yra 15 proc. 2018 m. Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo beveik 360 mln. eurų grynojo pelno. 15 proc. nuo šios sumos būtų 54 mln. eurų.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pripažįsta, kad nuo sausio nebus įvestas didžiųjų prekybos tinklų mokestis, o svarstymai dėl jo bus pratęsti pavasarį. „Nuo sausio 1-os tikriausiai bus neįmanoma to įstatymo priimti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.   „Opozicija daro viską, kad to mokesčio nebūtų. Tai liūdina.

Seimui antradienį grįžtant prie kitų metų biudžeto projekto, finansų ministras mano, kad kompromisas bus surastas, o projektas sulauks ir Seimo, ir prezidento pritarimo.  „Nepaisant tų įvairių diskusijų ir skirtingų nuomonių (Seimo – BNS) komitetuose, aš manau, kad bendrą vardiklį tikrai surasime ir tiek Seimas pritars Vyriausybės nuomonei, tiek prezidentas.

Pakoreguotame šalies biudžeto projekte 10 mln. eurų mažėjantis finansavimas gynybai privers peržiūrėti kitų metų kovinio rengimo planus, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Tai nėra maži pinigai, mes planavome kitų metų biudžeto išlaidas, tikrai įvertinome, kad tie 10 mln. bus.

Per biudžeto svarstymus itin dosnūs tampantys politikai siūlo visiems vienišiems senoliams prie pensijos mokėti papildomus 42 eurus. Esą dabartinė sistema yra diskriminuojanti, nes našlio pensiją valstybė moka tik santuokoje gyvenusiems senjorams, o visą gyvenimą praleidę vieni žmonės turi verstis vien iš savo kuklios pensijos. Naujovei – retas dalykas – pritaria ir Seimo valdantieji, ir opozicija, tačiau kritikuoja ministerija ir dalis ekonomistų.

Vyriausybė pritrūko pinigų pensijoms ir vaiko pinigams. Sukrapščiusi 50 milijonų eurų streikavusių mokytojų algoms, vyriausybė keičia vaiko pinigų didinimo grafiką. Didesnių išmokų visi vaikai sulauks tik metų viduryje. Naujausiame biudžeto projekte metų viduriui atidedami ir nauji mokesčiai bankams bei prekybininkams, tačiau kartu ir senjorams visų pinigų išmokėjimas numatomas tik liepą.

Opoziciniai konservatoriai apsisprendė nepalaikyti kitų metų biudžeto ir kaltina valdančiuosius nesirengiant ekonomikos lėtėjimui, kritikuoja dėl neapgalvotai siūlomų mokesčių.

Viena Alytaus mokyklos bendruomenė liko šokiruota, kai sužinojo, kad vietos valdžia ruošiasi nugriauti jų mokyklą ir paskui pastatyti naują. Niekas nesupranta, kodėl užsimota griauti vėliausiai pastatytą miesto mokyklą. Pastatui – 30 metų. Žmones šokiruoja ir kaina. Mokyklos nugriovimas miesto biudžetui atsieitų 5 milijonus eurų. Alytaus Likiškėlių progimnazijoje pastaruoju metu tvyrp nerimo nuotaikos. Vietos valdžia sprendžia – nugriauti šią mokyklą ar ne.

Vilniaus universitetas (VU) pradėjo streiką ir dviem dienoms užsirakino visas duris. Paskaitose nėra nei dėstytojų, nei studentų. Nors algos čia per 2 metus padidėjo 50 proc., dėstytojams to maža. Jie reikalauja kitąmet dar 20 proc. didesnių atlyginimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tvirtina neturįs tiek pinigų, tačiau sutinka derėtis dėl algų kėlimo ateityje. Šalia Vilniaus universiteto ketvirtadienį sąmyšis.

Gruodžio pradžioje Seimas priėmė kelis įstatymų projektus, kuriems įsigaliojus, nuo kitų metų pradžios turėtų didėti kai kurios išmokos. Taip pat, kitais metais nemokamą maitinimą gaus daugelis pirmokų. Pakeitus Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą, šalpos pensijų bazė negalės būti mažesnė negu 56 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio (dabar – 54 proc.

Prieš penktadienį Seimo sveikatos reikalų komitete svarstomą kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą toliau netyla diskusijos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas rėžė tiesiai šviesiai – valdžia aukoja 7513 pacientų gyvybių tam, kad medikai gautų 50 eurų per mėnesį. Gydytojai savo ruoštu pabrėžia, kad tokios kalbos tik dar labiau kiršina visuomenę.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad valstybė turi įgyvendinti švietimo tinklo pertvarką visuose lygiuose. Pasak jo, tai leistų gerinti švietimo kokybę ir daugiau pinigų skirti sektoriaus darbuotojų atlyginimams, o akcijos prieš valstybės biudžeto priėmimą situacijos iš esmės nepakeis. „Visos tarptautinės organizacijos, mūsų Valstybės kontrolė, nežinau jau kiek kartų yra pasisakę, kad tie tinklai pas mus yra vieni iš pačių prabangiausių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Jau vos įregistravus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF ) biudžeto įstatymo projektą netilo kalbos ir pasipiktinimas dėl numatytos į rezervą pervesti jo sumos. Medikai piktindamiesi svarstė, kokia gi didelė krizė laukia, kad turime tiek kaupti rezervui, užuot tuos pinigus panaudojus medikų algoms kelti ir pacientams teikiamoms paslaugoms gerinti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė registravo pasiūlymą dėl vadinamojo automobilių mokesčio įstatymo pakeitimo. Jeigu jam pritars Seimas, mokestis bus taikomas registruojant ne tik naujai į Lietuvą atvežamus, bet ir čia jau eksploatuojamus automobilius. Trečiadienį pasiūlymai įstatymo projektui svarstomi papildomame Seimo Kaimo reikalų komitete. Jie dar taip pat bus svarstomi pagrindiniame Biudžeto ir finansų komitete.

Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų biudžetą, taip pat „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Paaiškėjo, kad pagal naujus projektus žadėto išmokų didinimo nuo kitų metų pradžios nebus. Vaiko pinigai, kurie dabar siekia 50 eurų, iki 60 eurų turėtų didėti ne nuo sausio 1 d., bet nuo liepos. Papildomas bazinės pensijos indeksavimas taip pat žadamas tik nuo kitų metų vidurio.