biudžetas

Antradienį Seime galutinai priimamas kitų metų valstybės biudžetas. Tai yra svarbiausias 2021 m. finansinis dokumentas, numatantis, kiek pinigų valstybė skirs išmokoms, viešosioms paslaugoms teikti ir kiek jų surinks įvairiais mokesčiais iš gyventojų ir verslo. O ką apie naują valstybės biudžetą mano ekonomistai? Kaip gyvensime kitais metais? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu, finansų analitiku Mariumi Dubnikovu.

Nepaisydami Vyriausybės raginimų dalis Seimo  narių nusprendė atmesti jos išvadą ir papildomai Seimo kanceliarijai skyrė 1,5 milijonų eurų. Tai buvo vienintelis projektas, kurį Seimo nariai priėmė be Vyriausybės pritarimo. Už jį balsavo 77 politikai, prieš jį buvo 7, o 19 susilaikė. Po šio balsavimo Seime pasigirdo plojimai, tačiau netrukus ir skanduotės: „Gėda!“. Po šio balsavimo premjerė Ingrida Šimonytė pratrūko ir kreipėsi į ankstesnę valdančiąją koaliciją.

Antradienį Seime galutinai priimamas kitų metų valstybės biudžetas. Tai yra svarbiausias 2021 m. finansinis dokumentas, numatantis, kiek pinigų valstybė skirs išmokoms, viešosioms paslaugoms teikti ir kiek jų surinks įvairiais mokesčiais iš gyventojų ir verslo. Kad įsigaliotų, Seimo priimtą valstybės biudžetą dar turės pasirašyti prezidentas. Ketvirtadienio posėdyje pirmiausia buvo svarstoma keliasdešimt Seimo narių pasiūlymų skirti papildomą finansavimą vienam ar kitam projektui.

Pasaulį drebinanti pandemija ir karantinas visos šalies mastu neabejotinai palietė kiekvieną dirbantį žmogų. Vieniems teko pirmą kartą susidurti su nuotoliniu darbu, kitiems – su darbo užmokesčio mažėjimu, prastovomis ar net darbo netekimu.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų vienuolika mėnesių buvo 9,473 mlrd. eurų – 998,3 mln. eurų (9,5 proc.) mažiau nei planuota ir 203,7 mln. eurų (2,1 proc.) mažiau nei pernai sausį-lapkritį Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 7,667 mlrd. eurų – 957,1 mln. eurų (11,1 proc.) mažiau nei planuota ir 194,1 mln. eurų (2,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų vienuolika mėnesių, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Rengdama kitų metų biudžeto projektą, ankstesnė Vyriausybė „kai kuriuos dalykus paslėpė“, todėl dabar planuojamas deficitas yra didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Praėjusi Vyriausybė, sakykime taip, kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovas. Tačiau jis pabrėžė, kad krizės laikotarpiu yra natūralu, jog valdžios išlaidos būna didesnės nei pajamos.

Pirmadienį Vyriausybė patvirtino patobulintą kitų metų valstybės biudžetą po to, kai prieš galutinį jo priėmimą Seime, projektui pasiūlymus teikė Seimo nariai. Vyriausybė pritarė Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus išlaidoms 44 tūkst. eurų Seimo nuolatinio atstovo Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

Iki šiol sukauptas 600 mln. eurų „Sodros“ rezervas šiemet liko neišleistas, todėl lėšos persikels į kitus metus, sako įstaigos vadovė.    Julitos Varanavičienės teigimu, rezervą papildys dar beveik 40 mln. eurų, sukauptų šiemet.     „2020 metais grąžinsime į rezervą tai, ką iš ten buvome persikėlę į „Sodros“ sąskaitas – tuos 600 mln. eurų. Šių metų teigiamą rezultatą perkelsime į rezervą iki 2021 metų gegužės. Metus pabaigsime su 39 mln.

Kitų metų valstybės biudžete – beveik 5 mlrd. eurų deficitas. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis jau gąsdina, kad skolai padengti teks didinti mokesčius. Beveik milijardą valdantieji papildomai skirs kovai su pandemija. Naujoji vyriausybė atsigręžia į prastovose dėl karantino atsidūrusius darbuotojus ir jų darbdavius. Jiems išmokos turėtų didėti.

Ketvirtadienį po antrojo biudžeto svarstymo Ramūnas Karbauskis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo nuomone ir palygino naujojo biudžeto svarstymo procedūras su 2008 metais vykusiomis naktinėmis reformomis.  „Jie sugrįžo, o drauge su jais ir jų brangiai Lietuvos žmonėms kainavusios „tradicijos“. Tai, ką naujoji valdžia padarė su 2021 metų biudžeto svarstymo procedūromis, atitinka 2008 metais vykusių Andriaus Kubiliaus Vyriausybės naktinių reformų „prastūmimo“ principus.

Ketvirtadienio vakarą Seimas po antrojo svarstymo pritarė naujosios Vyriausybės atnaujintam svarbiausiam kitų metų finansiniam dokumentui – valstybės biudžetui. Galutinis balsavimas dėl kitų metų biudžetų numatytas gruodžio 22 d., antradienį. Pristatydama svarbiausius atnaujinto biudžeto pakeitimus finansų ministrė Gintarė Skaistė posėdyje sakė, kad daugiausia jų susiję su išlaidomis dėl Covid-19 pasekmių valdymu.

Nuo kitų metų dvigubai didėja subsidijos prastovų metu, darbdaviams nelieka pareigos prie darbuotojo atlyginimo prisidėti savo lėšomis. Šie pakeitimai darbdaviams padės išlaikyti darbo vietas, o darbuotojams – neprarasti pajamų. Tai ypač aktualu nuo pandemijos stipriai nukentėjusiam verslui: viešbučiams, sanatorijoms, kavinėms, grožio salonams ir kt. „Siekiame, kad darbdaviui mokamos subsidijos darbo užmokesčiui dydis būtų siejamas su iki karantino darbuotojui priskaičiuotu darbo užmokesčiu.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų projektams. Juos įvertino ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jo vertinimu, didesnės pensijos ir kitos socialinės išmokos sutampa su gerovės valstybės siekiu. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad naujame biudžete numatyta daugiau lėšų pensijoms. Esą tai tiesiogiai siejasi su prezidento gerovės valstybės vizija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame, atsižvelgiant į visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų siūlymus, pagrindiniai pokyčiai orientuoti į koronaviruso pandemijos sukeltų neigiamų padarinių mažinimą. „Šiuo metu turime itin rizikingą ir neapibrėžtą laikotarpį, susijusį su koronavirusu, todėl svarbiausia imtis efektyvių priemonių, kurios padėtų operatyviai valdyti susidariusią padėtį.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 136,235 mln. eurų – 24,1 proc. (43,213 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (179,448 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,128 mlrd. eurų, išlaidos – 4,991 mlrd. eurų, arba atitinkamai 3,7 proc. (180,7 mln. eurų) ir 4,7 proc. (223,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2020 metais. Tai numatoma patikslintame Valstybinio socialinio fondo 2021 metų biudžeto projekte.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kadkitų metų biudžete bus suplanuotos lėšos medikų priedams, o visos COVID-19 situacijai reikalingos priemonės biudžeto projekte jau viršija 1 mlrd. eurų. „Tikrai bus suplanuotos lėšos, kurios reikalingos mokėti priedams. Tikrai bus mokamas tas atlyginimas, kuris buvo padidintas šiais metais visus pilnus ateinančius metus“, – žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.

Seimas nuo 2021 metų padidino valstybines pensijas – jos bus  indeksuojamos 1,35 procento. Tam valstybės biudžete papildomai reikės 2,8 mln. eurų.  Šios išmokos didės pareigūnams ir kariams, teisėjams, nukentėjusiems asmenims, pirmojo ir antrojo laipsnių pensijų gavėjams, mokslininkams.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte, kurį tikslina nauja Vyriausybė, bus numatyta papildomai vienas milijardas eurų pandemijos krizės suvaldymui – darbo vietų išsaugojimui, pagalbai verslui ir žmonėms, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Anot jo, dėl to kitų metų biudžeto deficitas gali siekti 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ar daugiau, pavasarį valstybei vėl teks skolintis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad gynybos biudžetas nežymiai didės. Apie tai jis kalbėjo žurnalistams po šeštadienio susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte. „Kalbėjome apie 2021 metų biudžetą ir jį lydinčius įstatymus, kalbėjome apie krašto apsaugai skiriamų lėšų dydį. Manau, kad viena pagrindinių žinių yra ta, kad tos lėšos, nedaug, bet vis dėlto bus padidintos ir jos skiriamos pirmiausia karių ir jų šeimų socialiniam gerbūviui“, – sakė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žada ieškoti lėšų biudžete nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių, taip pat numatyti daugiau pinigų paskoloms verslui. Šeštadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte ji tvirtino, kad dabartiniame biudžeto projekte paramai lėšų nėra suplanuota. „Labai svarbu numatyti pakankamai lėšų pagalbai verslui, kuris nukentėjo nuo karantino ir nuo kovido.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio dalinio kompensavimo biudžetas už pirmąjį kartantiną išsemtas, tačiau „Invega“ žada, jog tinkamų paraiškų teikėjai lėšų vis tiek sulauks, rašo „Verslo žinios“. Biudžetas buvo sumažintas nuo 100 mln. eurų iki 40 mln. eurų, o verslas pateikė paraiškų už 45,9 mln. eurų. Kol kas išmokėta 36 mln. eurų.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė sako matanti mažai galimybių bent dalį būsimos Vyriausybės programoje numatytų ambicijų įtraukti į kitų metų valstybės biudžetą.

Seimo opozicijoje esantys socialdemokratai siekia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lietuvos bankas (LB) aiškintųsi, kodėl pastaruoju metu bankuose daugėja įmonių indėlių. Parlamentarai be kita ko nori sužinoti, ar tarp įmonių, kurioms leista atidėti mokesčius, yra ir didinusių indėlius. Institucijų prašoma pateikti tokių įmonių sąrašą, rašoma pranešime spaudai. Pasak Gintauto Palucko, mokesčių atidėjimai dėl koronaviruso krizės siekia beveik 1 mlrd.

Kitų metų biudžeto deficitas neišvengiamai bus didesnis nei 5 proc., kurie dabar numatyti Seimui pateiktame projekte, sako paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, taip yra todėl, kad Seime jau yra priimti įstatymai, pavyzdžiui, dėl papildomo pensijų indeksavimo ar įtraukiojo ugdymo, kuriems finansavimas biudžeto projekte nėra atspindėtas.

Tęsiantis koronaviruso krizei įmonių indėlių augimas Lietuvoje šiemet yra didžiausias Europoje, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, indėlių daugėjo, nes mažėjo vartojimas, buvo atidėtos investicijos, atsisakyta kai kurių žaliavų ir kitų pirkimų.  LB valdybos priminko patarėjas Tomas Garbaravičius mano, kad įmonių indėlių gausėjimą lėmė ir tai, kad bankai atidėjo paskolų mokėjimą.

22 tūkst. šalies nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių turi skolų valstybei ir negali laiku sumokėti mokesčių, iš jų 109 yra didžiosios mokesčių mokėtojos, teigia  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).   Pasak VMI vadovės Edita Janušienės, visų įmonių įsiskolinimas siekia 741 mln. eurų, o vien didelių mokesčių mokėtojų – 220,9 mln. eurų.

COVID-19 vakcinai įsigyti 2021 metų biudžete lėšų nenumatyta, sako Seimo  Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.  „Nėra numatyta lėšų COVID-19 vakcinai įsigyti“, – BNS pirmadienį pareiškė komiteto vadovas.  „Suprantu, kad šiandien dar negalime tiksliai pasakyti, kiek ji tiksliai kainuos, bet tai gali būti nuo kelių dešimčių iki 100 mln. eurų. O gal ir daugiau.

Naujos finansų ministrės – ar ministro – laukia sunkaus darbo metai:  valstybės biudžete žioji milijardinės skylės, pandemija visa jėga smogia Lietuvos ekonomikai ir finansams, dešimtys tūkstančių darbuotojų vėl prastovose, verslas laukia pagalbos. Apie tai, kaip bus galima suvaldyti šią sunkią padėtį, kalbamės su kandidate į finansų ministro postą Gintare Skaiste.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą realizavo konfiskuotas kriptovaliutas, kurias pardavus į valstybės biudžetą pervestą 6,4 mln. eurų. Sklandus kriptovaliutų iškeitimas į eurus truko beveik parą.

Vengrija ir Lenkija pirmadienį užblokavo Europos Sąjungos 2021–2027 metų biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą, naujienų agentūrai AFP sakė susitikime Briuselyje dalyvaujantys ES diplomatai. Varšuva ir Budapeštas priešinasi nuostatai, kad lėšų mokėjimas bus susietas su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės ir demokratijos principų.

Verslas valstybei negrąžins maždaug ketvirtadalio dėl koronaviruso krizės šiemet atidėtų mokesčių, įspėja Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas siūlo peržiūrėti DNR plano priemones.    „Mūsų vertinimu, tokia prognozė yra atsargi“, – Biudžeto ir finansų komitete, svarsčiusiame 2021 metų valstybės biudžetą, trečiadienį teigė V. Vasiliauskas.

Valstybės kontrolė, atlikusi 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų vertinimą, prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 0,7 procentinio punkto daugiau nei numatyta biudžeto projekte. Tokias projekcijas labiausiai lemia centrinės valdžios pajamų ir išlaidų bei „Sodros“ biudžeto balanso pesimistiškesnės projekcijos, teigiama Valstybės kontrolės išvadoje.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos narės antradienį susitarė priimti bloko 2021–2027 metų trilijono eurų biudžetą, sakė europarlamentarai ir diplomatai. Susitarimu atblokuojamas 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketas. Susitarimas pasiektas po keturis mėnesius trukusių didelių ginčų dėl išlaidų prioritetų, sutartų per ES viršūnių susitikimą liepos mėnesį.

Kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė tvirtina, kad naujasis Seimas ir Vyriausybė, nors ir peržiūrės biudžetą, ketina įgyvendinti visus jau sukurtus finansinius įsipareigojimus. Vienas jų – vaiko pinigai. Anot Seimo narės, naujajai Vyriausybei bus svarbu ne didinti mokesčius, o pasirūpinti, kad valstybės biudžete užtektų lėšų padengti dėl Covid-19 patirtus nuostolius.

Policininkų, pasieniečių ir ugniagesių darbo užmokesčiui didinti kitąmet papildomai numatyta beveik 10 mln. eurų, tačiau šių institucijų vadovai prašo dar dvigubai tiek, kad nors kiek priartėtų prie „Programos 1000“, kai mažiausias pareigūno darbo užmokestis į rankas siekia 1000 eurų. „Esame paskaičiavę, kad norint 2023 metais pasiekti vadinamąją „Programą 1000“, iki kurios dar mums, deja, yra pakankamai toli, kitąmet vien šiai eilutei reikėtų dar bemaž 12 mln.

Nauja valdžia – tarsi šlavėjai su nauja šluota. Tačiau, ar ši šluota nenušluos pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų? Pasak konservatorių lyderės Ingridos Šimonytės, reikia pamiršti, kaip ji pati sako, progines dovanėles pensininkams, mokytojams ir medikams, nes tokios dovanos turi savo kainą. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Na, biudžetas kaip tik ir patvirtintas su daug pinigų iš dangaus. Tik tai reikia mums suprasti, kad kažkada tuos pinigus reikės grąžinti.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų pedagogų poilsiui kitų metų biudžete kol kas nenumatyta, nes ši priemonė nėra suderinta su Europos Komisija (EK), sako finansų ministras Vilius Šapoka. Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad suderinti paramą Komisijos bus prašoma tik numačius lėšas. „Tai priemonei reikia atlikti eilę procedūrų ir suderinti su Europos Komisija, todėl kol tas nėra atlikta, asignavimai nėra numatyti“, – interviu BNS sakė ministras.

Seime įregistruota 13 pirmųjų siūlymų 2021 metų biudžete rasti papildomų lėšų įvairiems projektams. Parlamentarai norėtų papildomų pinigų sporto ir sveikatingumo kompleksams, gimnazijų, dvarų, ligoninių remontui.   Pasiūlymus biudžeto projektui pateikė iš Plungės kilęs liberalas Jonas Varkalys, siūlantis rasti 7,533 mln.

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad situacija šalyje yra kitokia nei pavasarį, dėl to valdžia ir neskelbia visuotinio karantino. Visgi, Vyriausybės vadovo teigimu, jei tai būtų reikalinga priemonė, jo vadovaujamas ministrų kabinetas nedvejotų ir įvestų ribojimus visoje šalyje. Be to, S. Skvernelis patikino, kad kitų metų biudžetas yra subalansuotas, o papildomos lėšos yra pasiskolintos puikiomis sąlygomis.

Seimas svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir nustatyti galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio už per kalendorinius metus patirtas išlaidas už profesinį mokymą (ar jo dalį) ir (ar) aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama.

Kitų metų biudžeto pateikimo fone – diskusijos dėl 13-os pensijos. Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Seimas pritars šiam siūlymui ir tvirtina, kad pinigų išmokėti 13-ą pensija yra, tik negali pasakyti iš kur. Tuo metu jo ministrų kabineto narys 13-ą pensiją įvardija kaip rinkimų triuką.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto, taip pat kitų su juo susijusių įstatymų projektus. Planuojama, kad bendros biudžeto pajamos viršys 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – 15,4 mlrd. eurų. Taigi, daugiau kaip 4 mlrd. eurų Lietuvai teks pasiskolinti. 2021 m. Daugiausia lėšų planuojama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomai sričiai – iš viso per 4 mlrd. eurų.

Valdančiųjų paliktas gerovės valstybės biudžetas kelia nerimą – ar gyventojams teks veržtis diržus? Pasak ekonomistų, kitiems metams pažadų išdalinta daugiau nei yra galimybių. O auganti valstybės skola pasieks naują rekordą ir taps didžiausia šalies istorijoje. Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad su tokiu biudžetu kitąmet gali tekti veržtis diržus.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 275,251 mln. eurų – 9,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai šiemet padidėjo 11,9 proc. iki 172,183 mln. eurų, vyno – 14 proc. iki 31,438 mln. eurų, alaus – 3,6 proc. iki 66,599 mln. eurų, tuo metu tarpinių produktų akcizai sumenko 6,4 proc. iki 5,03 mln. eurų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo vedlė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi pastabų Vyriausybės pateiktiems kitų metų biudžetų projektams, bet, kitaip nei buvęs jos viršininkas Andrius Kubilius, apie būtinybę ateityje veržtis diržus nekalba.

Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl kitų metų biudžeto pagrindinis klausimas – kas bus daroma su skolintais pinigais, tarp jų – ir iš Europos Sąjungos gautomis lėšomis. Pasak I. Šimonytės, planuojamas „tikrai didelis“ biudžeto deficitas, tad skirtumą tarp išlaidų ir pajamų teks dengti skolintais pinigais.

Europarlamentaras, buvęs Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Andrius Kubilius įvertino Vyriausybės patvirtiną kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatomas 5 proc. biudžeto deficitas. A. Kubilius šį biudžetą vadino „skausmingų pagirių“ ir perspėjo, kad tai gali reikšti žiaurų diržų suveržimą. „Kai gerai užšventi, tai iš ryto būna blogai. Ir pabudęs galvoji – kodėl reikėjo vakar taip neatsargiai ir neatsakingai švaistytis.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad, jei Lietuva imtųsi staigiai mažinti 2021 m. valstybės biudžeto deficitą, dėl to nukentėtų daugelio darbuotojų atlyginimai. Taip pat, anot ministro, niekas nenori lopyti biudžeto skylės, mažinant pensijų indeksavimą ar vaiko pinigus. Todėl, kaip tvirtina V. Šapoka, deficitas bus mažinamas palaipsniui. Seime finansų ministras V. Šapoka susilaukė parlamentarų kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto, kuriam projektuojamas 5 proc. deficitas.