Gedimino prospektu lekiantį kostiumuotą ministrą pamatysi nedažnai. Tačiau šiandien – būtent tokia diena. Vėluodamas į Vyriausybę čia tekinas skuba Žygimantas Vaičiūnas, dabar vadovaujantis net dviem ministerijoms – Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų. Dideli tempai dorojantis su koronaviruso krize neabejotinai papildomo darbo duoda ne tik ministro kojoms, bet ir daliai valdininkų prie kompiuterių. Tad Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje daugiau nei trečdaliui darbuotojų už tai išmokėti priedai. Atlėkęs į Vyriausybę Vaičiūnas paaiškina, už ką.
„Krūvis yra padidėjęs, darbuotojai dirba intensyviai, aktyviai, neskaičiuodami nei darbo valandų, nei savaitgalių. Dėl to natūralu, kad maždaug 60 darbuotojų iš 175 už balandžio mėnesį buvo skirti priedai nuo 10 iki 20 proc“, – sako ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Didesniais priedais džiaugiasi ir dalis pačios Vyriausybės klerkų.
„25 proc. priemoka dviem mėnesiams – kovui ir balandžiui – už padidėjusį krūvį savaitgaliais ir šventinėmis dienomis karantino laikotarpiu yra skirta 15 Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų“, – pasakoja premjero patarėjas Giedrius Surplys.
Keletui darbuotojų dešimties ir dvidešimties procentų priedai skirti ir Finansų ministerijoje. Už viršvalandžius 4000-ius eurų savo specialistams išmokėjo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Na, o didžiausi priedai, kaip jau skelbta, išmokėti Sveikatos apsaugos ministerijos politinio pasitikėjimo tarnautojams – viceministrams ir kancleriui.
Popieriuje jų alga kilo daugiau tūkstantį eurų. Realybė tokia, kad jų atlyginimai dabar ne tik didesni nei sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, bet ir kone siekia premjero algą. Mažai kas ginčija, kad skirti priedus už papildomą darbą yra teisinga. Visgi ekspertai čia įžvelgia dvigubus standartus.
Kol valdžia dosniai apdalija viešojo sektoriaus valdininkus, paprastiems darbuotojams už prastovas iš biudžeto skiriama vos minimali arba pusantros minimalios algos. Latviai ir estai moka didesnes subsidijas. O apskritai Europos Sąjungos šalys sumą už prastovas daugiausia sieja su vidutine, o ne minimalia alga.
„Tai siunčia signalą įmonėms, sąžiningai mokėjusioms mokesčius, rodžiusioms atlyginimą skaidriai – jos vis tiek gaus kompensaciją minimalaus darbo užmokesčio. Tos, kurios oficialiai rodė tik minimumą, o visa kita – „vokeliuose“, gaus tą pačią paramą. Kas bus ateity – tokie veiksmai paskatins šešėlį“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tuo metu valdžia vis garsiau prabyla, kad metų viduryje gali būti peržiūrėtas valstybės biudžetas, suformuotas tada, kai koronaviruso krize dar nė nedvelkė. O tai reikštų, kad biudžetas būtų perdėliotas – trūkstamoms sritims skiriant papildomų pinigų, o kažkam galbūt nurėžiant algas ar išmokas. Vakar apie biudžeto persvarstymo galimybę užsiminė premjeras, o šiandien – ir prezidentas.
„Situacija yra visiškai unikali, turbūt tokios neturėjome per labai ilgą savo valstybės gyvavimo laikotarpį. Biudžeto persvarstymas, naujų priemonių taikymas – tikrai visa tai gali būti dienotvarkėje“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Nors Nausėda taip pat ekonomistas, ne visiems ekspertams biudžeto koregavimas atrodo kelias į pergalę prieš Covid-19 pasekmes šalies ūkiui.
„Mano vertinimu, biudžeto peržiūrėjimas visgi būtų Pandoros skrynios atvėrimas. Jeigu įsivyraus lūkesčiai, kad galimai vienos ar kitos išmokos, viešojo sektoriaus darbo užmokesčiai galimai bus sumažinti, tai gali dar labiau pagilinti ekonomikos nuosmukio duobę“, – sako Ž. Mauricas.
Pasak Maurico, išgirdę apie galimus karpymus diržus veržtis pradėtų ne tik pajamų netekę žmonės, bet ir sunkumų vis dar nepatyrę tautiečiai. O tai reikštų stojantį vartojimą ir dar labiau lėtėjančią ekonomiką.
„Išeiti iš tos krizės su dvigubai didesne valstybės skola yra geriau negu su 20 proc. nedarbo lygiu ar 30 proc. ekonomikos kritimu“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Visgi patys ministrai jau ima kalbėti apie būtinybę ir taupyti. Apie tai prakalbo krašto apsaugos ministras. Nausėda antrina, kad reikėtų atsirinkti, pavyzdžiui, kurie kariuomenės pirkiniai bus tikrai reikalingi, o kurie gali palaukti ir geresnių laikų.
„Mes skiriame tikrai didžiules sumas, įspūdingas lėšas kariniams įsigijimams ir mes negalime švaistyti pinigų šitoje srityje, nes šitie pinigai turi būti labai tiksliai skaičiuojami. Šitie pinigai potencialiai galėtų atitekti kitoms gyvenimo sritims, kurios yra labai svarbios taip pat“, – teigia G. Nausėda.
Įvairiais skaičiavimais, labiausiai tikėtinu scenarijumi, šiemet Lietuvos ekonomika galimai smuks nuo 7 iki 12 procentų. Padėčiai gelbėti Lietuva už mažas palūkanas ketina skolintis penkis milijardus eurų, o jei reikės – ir dar daugiau.
