Neliko vietos ir prezidento Nausėdos siūlytam neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimui. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau registravo siūlymą minimalią algą nuo kitų metų didinti iki 500-ų eurų „į rankas“.
Šiaulietė Regina darbuojasi viename iš miesto vaikų darželių. Sako – valytojos darbas tik iš pažiūros paprastas. Jos žinioje – 700 kvadratinių metrų patalpų ir šimto langų švara. O darbo užmokestis – minimalus – 470 eurų „į rankas“.
„Yra nustatyta nekvalifikuotas darbas – tai minimali alga. Neturėtų būti šitaip. 600 eurų „į rankas“ – tikrai. Gal net daugiau, nes Europoje esam. Ten tikrai daugiau uždirba žmonės“, – sako ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galiausiai registravo žadėtą projektą, kuris užmokestį už nekvalifikuotą darbą kilsteltų iki 500 eurų į rankas. Tiesa, tik nuo sausio. O šiandien valdantieji turi reikalų dar su šių metų biudžetu. Nors valdžia jį tikslina dėl pandemijos poreikių, papildomi 13 milijonų atsirado ir vienišų pensininkų išmokoms.
Nuo kito mėnesio beveik 30 papildomų eurų gaus neįgalūs vieniši senjorai, o nuo sausio – visi po vieną gyvenantys pensininkai. Visgi didžioji papildomų išlaidų dalis šiemet teks pandemijos sukeltoms problemoms.
„Sveikatos apsaugos sistemai 250 mln. eurų – vakcinavimui, testavimui, medikų atlyginimų priedams už pavojingą darbą ir viršvalandžius“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Dar ketvirtadalis milijono atiteks prastovoms, nedarbo išmokoms ir darbo paieškų išlaidoms. 16-os milijonų reikia ir pasieniui su Baltarusia, per kurį režimas galimai tyčia į Lietuvą nukreipė jau beveik pusę tūkstančio neteisėtų migrantų iš Irako, Sirijos ar Turkijos.
„Sustiprinti konkretiems pasienio punktams, teismams, kuriems išauga darbo krūvis dėl imigrantų, kurie prašo politinio prieglobsčio. Ir pareigūnams darbo užmokesčiui“, – prideda G. Skaitė.
Premjerė Šimonytė aiškina, kad, gerėjant ekonomikos augimo prognozėms, didės ir valstybės pajamos, taigi šimtai milijonų eurų esą neguls ant kitų sektorių pečių: „Deficitas viešųjų finansų praktiškai lieka toks pats, koks buvo suplanuotas praėjusių metų pabaigoje. Niekas niekam nieko tikrai nerėš.“
Nerėš, bet skola augs ir toliau. Vien šiemet Vyriausybė skolinsis beveik šešis milijardus eurų – 400 milijonų daugiau nei planavo. Nepaisant to, opozicija posėdžio metu, kaip visad, surengė pageidavimų koncertą, sukėlusį rietenas.
„Jeigu jūs atsisakėt tų 30 mln., nenorit jų skirti darželių grupių steigimui, tai jūsų prerogatyva“, – rėžė valstietis Valius Ąžuolas.
O švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nesudvejojusi atkirto: „Jūsų atsakomybė už tai, kokį biudžetą pasiūlėte praėjusiais metais. Tai reikėjo pasiūlyti 30 mln. darželiams. Būtume tikrai juos paskirstę. Ministerija tokių lėšų neturi.“
Piktinosi ir darbietis Vytautas Gapšys: „Jūs sakėt – šitos biudžeto pataisos tik dėl COVID'o. Kur čia dabar kovidą matot? Teismuose kovidas paplito, ar ką?“
Valstietis Antanas Vinkus pusės milijono prašo ir vienai oranžerijai… „Kretingos žiemos sodas nėra vien Kretingos interesas, tai visos Lietuvos perlas, pasididžiavimas“, – aiškino jis.
O premjerė sugalvojo ir skambų palyginimą: „Reikia liautis apie biudžetą galvoti kaip apie kokią caro malonę, kur kažkas prašo, o geras caras ateina ir duoda arba neduoda.“
Daugeliu atveju nedavė, nors dalis balsavimų pasiekė seniai girdėtą triukšmo lygį. Valdantieji į biudžetą neįtraukė prezidento Nausėdos siūlymo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, esą dabar ne laikas.
„Tokio svarstymo turbūt dar neturėjom, kad tiek melo iš tribūnos būtų skleidžiama apie biudžetą, finansavimą, nors realiai yra visai kita situacija. Švietimui neturim pinigų, keliams neturim pinigų, daug projektų mes neturim, nors milijardą pasidedam į rezervą“, – teigia valstietis Valius Ąžuolas.
Į šias pastabas atkerta I. Šimonytė: „Nepriėmus biudžete tiesiog nebūtų papildomų pinigų, kurie reikalingi poprastovinei paramai ar prastovoms mokėti, sveikatos sistemos reikmėms, įskaitant priedus medikams, dirbantiems su kovidu.“
Visgi atėjus laikui balsuoti valdantieji problemų neturi. „Prieš“ patikslintą biudžetą balsavo vos du seimūnai, 35 susilaikė.
„Biudžetas labai stipriai padidino išlaidas, tai didina valstybės skolinimosi limitą. Atmesti visi pasiūlymai priešgaisrinės tarnybos finansavimas, kuris būtinas užtikrinti saugumą, švietimo įstaigoms“, – sako Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė aiškina, kad ekonomikai šylant vėl didindami išlaidas valdantieji persistengia.
„Ką matome iš patikslinto biudžeto – to vėsinimo nėra. Mes ir toliau vykdome skatinančią fiskalinę politiką, didiname išlaidas. Tai gali turėti neigiamų perkaitimo pasekmių, kaip įsisukusi infliacijos, darbo užmokesčio spiralė“, – aiškina ji.
Biudžetą dar turi patvirtinti šalies vadovas Nausėda. Tiesa, per susitikimą su opozicija jis neslėpė, kad biudžetą jis gali vetuoti ir teikti savo siūlymus. O tai būtų dar vienas šaukštas žibalo į ir į šiaip neblizgančius valdančiųjų ir prezidento santykius.
