Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva per biudžetą perskirsto gana nedidelę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Tad siekiant tvarių valstybės finansų būtina geriau rinkti mokesčius, išplėsti ir įvesti naujus mokesčius, kurie ekonomikai nedarytų žalos. Tą ne vienerius metus rekomenduoja įvairios tarptautinės organizacijos.
Pirmadienį apie galimus mokesčių pakeitimus prezidentas Gitanas Nausėda diskutavo su finansų ministre Gintare Skaiste, taip pat skirtingų frakcijų Seimo nariais.
Po susitikimo paaiškėjo, kad tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė, tiek skirtingų frakcijų Seimo nariai sutaria neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimui nuo kitų metų pradžios. Tiesa, kol kas neaišku, ar NPD padidinimas gauti daugiau pinigų į rankas leis visiems gyventojams ir tik gaunantiems mažas pajamas.
Kada įsigalios pasikeitimai
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius spaudos konferencijoje pabrėžė, kad reikalingi sprendimai mokesčių teisingumui užtikrinti. Jis vylėsi, kad nuo kitų metų pradžios pavyks padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris leistų mažiausių pajamų gavėjams į rankas uždirbti daugiau.
Kiti mokesčių pakeitimai, pasak patarėjo, veikiausiai įsigalios nuo kitų metų vidurio ar net nuo 2023 m. pradžios.
„Dėl automobilių mokesčio, pasikartočiau, kad einant žaliojo kurso kryptimi, reikalingas ne tik mokesčio didinimas, bet ir tam tikros paskatos“, – sakė V. Augustinavičius.
Prieš kurį laiką Prezidentūra siūlė keisti NPD jau nuo šių metų liepos 1 d. Buvo siūlyta pakeisti ir formulę, pagal kurią NPD padidinimas daugiausia pinigų į rankas būtų užtikrinęs gaunantiems mažiausias pajamas. Tuo metu vidurinioji klasė būtų sumokėjusi daugiau mokesčių. Vis dėlto valdantieji tokio siūlymo vasaros pradžioje nepalaikė.
Finansų ministrė G. Skaistė priminė, kad mokesčių grupės darbas eina į darbą, rugsėjo pabaigoje turėtų būti paskutinis susitikimas, po kurio spalį Seimui bus pateiki kompleksiniai sprendimai dėl mokesčių pakeitimo – tarp jų ir NPD didinimo.
Ministrė pripažino, kad laikomasi krypties mažinti darbo pajamų apmokestinimą ir didinti taršos, turto mokesčius, kurie esą mažiau žalingi ekonomikai.
Žada, kad greitų sprendimų nebus
Pasak G. Skaistės, papildomų pajamų reikės norint įgyvendinti susitarimą dėl švietimo ateities, mat jame numatytas spartesnis mokytojų darbo užmokesčio pakeitimas.
Ji sakė, kad paskutiniame mokesčių grupės susitikime bus kalbama apie nelygybės mažinimą. Prie to prisidėtų neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas kartu su minimaliąja mėnesine alga.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė jaučiantis pareigą užtikrinti, kad jokie sprendimai nebus priimti skubos tvarka, nes mokesčių sistemoje stabilumas yra vertybė.
„Jokių greitų sprendimų nebus, jie bus tik gerai išdiskutavus“, – žadėjo komiteto pirmininkas.
Jis teigė besilaikantis pozicijos, kad kokie pakeitimai bebūtų, niekam pajamos nemažės.
Socialdemokratų frakcijai atstovaujanti Rasa Budbergytė pripažino, kad susitikime sutarta dėl didesnio teisingumo apmokestinant pajamas poreikio.
Pasak jos, ir opozicijos ir valdžios siekis yra teisingesnis pajamų apmokestinimas. Tai galėtų reikšti ir didesnius mokesčius kai kurių rūšių pajamoms.
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metų sausio–liepos mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 623,2 mln. eurų ir sudarė 1,2 proc. prognozuojamo šių metų BVP.
Centrinės valdžios balansas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius buvo 1 207,9 mln. eurų geresnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 1 831,1 mln. eurų deficitą.
