biudžetas

Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo valstybinė elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ ir pagal įmokos dydį aplenkė Mažeikių naftos perdirbimo ir naftos produktų prekybos įmonę „Orlen Lietuva“, penktadienį pranešė „Verslo žinios“. „Orlen Lietuva“ užimdavo pirmąją vietą visuose nuo 2012 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaromuose 500 didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašuose.

Būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ statybos potencialių rangovų pateiktų pasiūlymų sumai beveik 2,5 karto viršijus numatytą 680 mln. eurų biudžetą, jis, tikėtina, turės būti didinamas, sako „Litgrid“ atstovas.

Valstybės biudžeto pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 3,814 mlrd. eurų – 7,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Finansų ministerija. Jos duomenimis, šiemet sausį-kovą valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 4,594 mlrd. eurų – 8,5 proc. daugiau nei per pirmus tris 2022 metų mėnesius. Tai sudarė 24,5 proc. patvirtinto metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 2,943 mlrd. eurų – 7,83 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Beveik 60 mln. eurų nuo 2021 m. įvairiems sporto infrastruktūros projektams pasiekė iš Valstybės investicijų, Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programų ir Sporto rėmimo fondo. Šiandien valstybės investicijas Seimo jaunimo ir sporto reikalų komitete pristatė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

 Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis. Renginyje pristatyta organizacijos biudžeto apyskaita, pasiruošimas vasarą laukiantiems renginiams ir svarbių projektų vykdymas, praneša LTOK. Pristatė biudžeto apyskaitą LTOK iždininkas Darius Čerka pristatė organizacijos 2023 m. pirmojo ketvirčio biudžeto apyskaitą. LTOK pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 188 tūkst.

Lietuvos bankas (LB) 2022 metais neuždirbo pelno, todėl pirmą kartą nuo 1993 metų (tiek siekia LB turima informacija) neperves pelno įmokos į valstybės biudžetą.  „Tai pirmas kartas nuo 1993-iųjų, kai LB neuždirbo pelno, ir tai lėmė staigus centrinių bankų palūkanų normų kėlimas (pasikeitimas iš neigiamų į teigiamas), kuris buvo vykdomas kovojant su išaugusia infliacija“, – komentare BNS teigė LB.  Toks finansinis rezultatas susidarė, LB valdybai nutarus panaudoti 163,99 mln.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 384,5 mln. eurų – 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi išankstiniais duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Valdžios sektoriaus pajamos siekė 23,9 mlrd. eurų arba 35,8 proc. BVP, išlaidos – 24,3 mlrd. eurų – 36,4 proc. BVP. Valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 17,3 procento. Pajamos iš mokesčių siekė 14,5 mlrd. eurų, arba 60,4 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų.

Žmonės dažnai sako, kad sutaupyti daugiau pinigų jiems pavyktų tada, jei jų pajamos būtų didesnės. Tačiau psichologai atkreipia dėmesį, kad taip manyti – klaidinga. Anot jų, gebėjimą laikytis asmeninio finansų plano ar atsidėti norimą sumą pinigų lemia ne pajamų dydis, o tai, ar mokame valdyti savo emocijas ir elgesį, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybei trečiadienį pritarus 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektų rengimo ciklui, finansų viceministras Gediminas Norkūnas sako, kad biudžetą Seime siekiama priimti anksčiau nei įprastai – nelaukiant gruodžio vidurio.  „Tikslas yra, kad biudžetas būtų patvirtintas kiek įmanoma anksčiau.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį ryte priėmė 2023 metų valstybės biudžeto ir 2024 bei 2025 metų biudžetų sandaros įstatymą, jį beveik nepertraukiamai svarstęs bemaž parą. Įstatymas priimtas 52 balsais „už“ ir 39 balsais „prieš“. Svarstymų metu buvo atmesti visi opozicijos pasiūlymai, tačiau buvo pritarta daliai vyriausybės ir ministerijų pasiūlymų, pagal kuriuos numatytas apytikriai 10 mln. eurų finansavimas. Šių metų Latvijos iždo įstatyme numatytos 12,7 mlrd.

Penktadienį Vilniuje vyko kasmetinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos sesija. Jos metu sporto bendruomenei pristatyta 2022 metų finansinė ir veiklos ataskaitos, 2023 metų planas. Renginyje neišvengiamai buvo kalbama ir apie tarptautinę situaciją sporto pasaulyje bei klausimą dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

 Ketvirtadienį Vilniaus „Žalgiris“ specialioje spaudos konferencijoje pristatė biudžetą bei kalbėjo apie būsimą sezoną. Komandos direktorė Vilma Venslovaitienė atskleidė, kad praėjusio sezono pajamos siekė 5 mln. 106 tūkst. eurų, nors dar prieš metus – 2021 m. – jos siekė vos 2 mln. 516 tūkst.

Įvairūs tyrimai rodo, kad porų nesutarimai dėl finansų yra tarp pirmaujančių skyrybų priežasčių. Tuo metu „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 30 proc. gyventojų teigia, kad nerimas dėl finansų kenkia jų santykiams su artimaisiais.

Vasario 6-ąją Rusijos skaitmeninės informacijos ministerija paviešino praėjusio mėnesio federalinio biudžeto rezultatus, kurie atrodo „katastrofiškai“: praėjusio mėnesio deficitas sudarė 1,76 trln. rublių (23 mlrd. eurų). Tai yra rekordinis rodiklis mažiausiai nuo 1998-ųjų, skelbiama „The Bell“. Rusų valdininkai teisinasi, kad staigaus pajamų kritimo priežastis nėra sankcijos, o „popierinės“ priežastys.

Savaitgalį su trenksmu paminėtas žinomos atlikėjos Natalijos Bunkės jubiliejus nuspalvino visus socialinius tinklus. Šventės svečiai vienas per kitą dalijosi kadrais su įspūdingomis šventės dekoracijomis. Nepaprastą atmosferą šventei sukūrusi dekoratorė Ramunė Lapienienė sutiko atskleisti, kiek kainuoja išskirtinės šventės ir kokių pageidavimų išgirsta iš žinomų žmonių.

Kauno taryba antradienį patvirtino šių metų miesto biudžetą. Jo pajamos šiemet, planuojama, augs 16,4 proc. iki 499,3 mln. eurų, o asignavimai – 18,7 proc. – iki 571,7 mln. eurų. Už biudžeto projektą balsavo 31, prieš – 9 tarybos nariai, susilaikiusiųjų nebuvo.   Nepaisant to, kad numatomi asignavimai viršija pajamas, savivaldybė skelbia, jog biudžetas, kaip ir pernai, bus subalansuotas – panaudojus 64,5 mln. eurų praėjusių metų biudžeto likutį bei 7,9 mln.

Kauno miesto biudžeto pajamos, planuojama, šiemet augs 16,4 proc. iki 499,3 mln. eurų, asignavimai – 18,7 proc. – iki 571,7 mln. eurų.  Nepaisant to, kad numatomi asignavimai viršija pajamas, savivaldybė skelbia, jog biudžetas, kaip ir pernai, bus subalansuotas – panaudojus 64,5 mln. eurų praėjusių metų biudžeto likutį bei 7,9 mln. eurų numatomas pasiskolinti lėšas jo pajamos sieks 571,7 mln. eurų – tiek pat, kiek ir išlaidos.  Didžiąją dalį lėšų – 45,7 proc. (261,2 mln.

Ketvirtadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomajam komitetui buvo pristatyta 2022 m. LTOK biudžeto įvykdymo apyskaita ir šių metų planai. Nepaisant ženkliai mažėsiančių pajamų, 2023 m. biudžete numatyta ir pagalba sporto federacijoms. Šis Vykdomojo komiteto posėdis skirtas pasiruošti LTOK Generalinės asamblėjos eilinei sesijai, kuri vasario 24 d. vyks Vilniuje. Praėję metai buvo pažymėti kardinaliu ne tik viso olimpinio sporto, bet ir LTOK finansavimo pokyčiu.

Vilniaus taryba trečiadienį patvirtino 2023 metų miesto biudžetą, siekiantį 1,2 mlrd. eurų, arba 16,9 proc. daugiau nei pernai, pranešė savivaldybė. Už biudžeto projektą tarybos posėdyje balsavo 19, prieš – keturi, susilaikė penki nariai. Palyginti su gruodį tarybai pateiktu biudžeto projektu, dabar jo išlaidos padidėjo apie 86,4 mln. eurų: papildomi 43,2 mln. eurų skirti švietimui, 19,3 mln. eurų – judumo programai. Vėliau savivaldybė patikslino, kad išlaidos didinamos 89,4 mln. eurų.

Seimas baigė penktąją eilinę (rudens) sesiją. Joje daug dėmesio skirta krašto apsaugai, atsinaujinančios energetikos plėtrai, priimti sprendimai dėl 2023 m. valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir su jais susijusių socialinės atskirties mažinimo klausimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

JAV Kongresas antradienį paskelbė vyriausybės finansavimo 2023 metais įstatymą, į kurį įtrauktame gynybos biudžete Baltijos saugumo iniciatyvai numatyti 225 mln. JAV dolerių (211,5 mln. eurų) – 45 mln. JAV dolerių, arba 20 proc. daugiau negu 2022 metais. Rusijos agresijos poveikį patyrusioms ar patiriančioms šalims paremti Jungtinės Valstijos savo gynybos biudžete skirs iš viso 350 mln. JAV dolerių (329 mln. eurų), pranešė Estijos gynybos ministerija.

Vilniaus taryba trečiadienį padėjo svarstyti kitų metų miesto biudžeto projektą. Jam po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Dabar projektą svarstys komitetai, sausio 18 dieną jis grįš į tarybos posėdį, o galutinis balsavimas numatomas vasario 8 dieną. Kitąmet miestas planuoja gauti 1,014 mlrd. eurų pajamų, numatomi asignavimai siekia 1,116 mlrd. eurų, o jo deficitas sieks 101,6 mln. eurų.  „Nors biudžetas, palyginti su pernai (2022 metais – BNS), kaip ir auga 8,5 proc.

Trečiadienį pradedamas svarstyti Vilniaus miesto kitų metų biudžeto projektas yra su 101,6 mln. eurų deficitu – planuojama gauti 1,014 mlrd. eurų pajamų, o numatomi asignavimai siekia 1,116 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 metų patvirtintu biudžetu, pajamos mažėja 1,6 proc. (2022 metais – 1,031 mlrd. eurų), o išlaidos didėja 19,2 proc. (936 mln. eurų).    Mokesčiai turėtų siekti 580,8 mln. eurų arba 57,2 proc. visų pajamų, iš jų gyventojų pajamų mokestis – daugiau nei 522 mln. eurų.

Beveik 80 procentų lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Apie tai byloja draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Pasak jo, tautiečių nerimas įvairiose srityse, palyginti su 2019-aisiais, išaugo. Antra, po lietuvių baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir skurdo – baimė dėl sveikatos, esą 70 procentų lietuvių bijo susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios.

Kol lietuviai skundžiasi, kad valdžia pernelyg menkai juos gelbsti nuo infliacijos, iš Europos Komisijos atskriejo priešinga žinia. Esą ką tik patvirtintas kitų metų Lietuvos biudžetas švaistūniškas. Briuseliui kliūva ir esą nepakankamai tikslingos kompensacijos gyventojams, ir valstybės išlaidos žmonių pajamoms didinti. Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.

Šiemet sausį–spalį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 13,062 mlrd. eurų pajamų – 21,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai didžiąją dalį laiko buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai. Pajamos per dešimt mėnesių sudarė 90 proc. metinio pajamų plano, ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija. Vien į valstybės biudžetą gauta 10,622 mlrd. eurų – 20,4 proc. daugiau. Iš mokesčių gauta 9,952 mlrd. eurų – 20,9 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nematantis pagrindo nepasirašyti Seimo praėjusią savaitę piimto 2023 metų valstybės biudžeto. „Žvelgdamas į šį biudžetą ne kaip į konkretybių rinkinį, o kaip į visumą, aš nematau pagrindo jo nepasirašyti“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda. Anot šalies vadovo, rengiant kitų metų valstybės biudžetą buvo atsižvelgta į jo pateiktas pastabas.

Ispanijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino kairiosios pakraipos vyriausybės 2023 metų biudžetą, į kurį įtrauktos rekordinės išlaidos socialinėms reikmėms, skirtos padėti namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija.  Įstatymų leidėjai 187 balsais „už“ ir 156 balsais „prieš“ patvirtino biudžetą, kuris taps paskutiniuoju premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybės parengtu biudžetu prieš visuotinius rinkimus, kurie turėtų įvykti iki kitų metų pabaigos.

Seimas patvirtino 2023 metų Pensijų anuitetų fondo (PAF) biudžetą – jis yra jau trečiasis, patvirtintas Seime. Už balsavo 114 Seimo narių. „Sodros“ anuitetų įsigijimo tvarka pradėjo veikti 2020-ųjų liepą.   2023 metais PAF iš pensijų kaupimo bendrovių gaus 14,561 mln. eurų įmokų, iš jų investavimui ir išmokoms skirs 14,197 mln. eurų. Fondo valdymui ir administravimui skirtos lėšos sieks 364 tūkst. eurų.  Pensijų anuitetų išmokoms numatyta 1,788 mln. eurų.

Rusijos parlamento žemutiniai rūmai (Valstybės Dūma) per trečiąjį, galutinį svarstymą priėmė 2023 metų federalinio biudžeto įstatymą, numatantį 2,0 proc. tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą, palyginti su šiems metams planuojamu 0,9 proc. šiuo santykiu, skelbia Rusijos žiniasklaida. Įstatyme numatytos 26,130 trln. rublių įplaukos ir 29,056 trln. rublių išlaidos. Palyginti su šiais metais, įplaukos mažės 1,563 trln. rublių.

Šiandien Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kurie lems biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientų didėjimą mažiausiai uždirbantiems ir užtikrins teisingą apmokėjimą už kvalifikuotą darbą, rašoma pranešime spaudai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė parlamento (Aukščiausiosios Rados) priimtą 2023 metų valstybės biudžeto įstatymą, beveik pusė išlaidų skiriant nacionaliniam saugumui ir gynybai. Planuojamos iždo pajamos – 1,33 trln. grivinų, išlaidos – 2,64 trln. grivinų. Deficitą, kuris sudarytų 20,6 proc. tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP), tikimasi padengti didinant skolinimąsi užsienyje. Įstatymu įtvirtinta ribinė valstybės skola 2023-ųjų pabaigoje – 6,423 trln.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nedramatizuojanti Seimo sprendimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms pratęsti ilgiau nei siūlė Vyriausybė, nors dėl to kitų metų biudžeto pajamos mažės beveik 60 mln. eurų.

Seimas antradienį priėmė 2023 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai  Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2023 metais augs 65 eurais iki 575 eurų. Be būtinojo stažo ji augs 60 eurų iki 542 eurų. Bendroji pensijos dalis didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 procento.

Dėl Seimo antradienį priimtų su Vyriausybe nesuderintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų 2023 metų biudžeto pajamoms mažėjant 60 mln. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dėl to teks mažinti biudžeto išlaidas. „Biudžetas patvirtintas, dabar pakoreguotos pajamos biudžeto, manau, bus pakoreguotos ir išlaidos, kai Vyriausybė skirstys pagal programas atitinkama suma“, – žurnalistams Seime po biudžeto priėmimo sakė premjerė.

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė, kad Seimo antradienį priimtas 2023 metų biudžetas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką, todėl Lietuva identifikuojama kaip šalis, kuriai bus atlikta nuodugni apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų. Pasak EK, tokia apžvalga bus atlikta pirmą kartą nuo šios procedūros pradžios.

Antradienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžetą. Naujienų agentūra BNS pateikia įsimintiniausias citatas svarstant parlamentarų siūlymus biudžeto projektui. „Valstietis“ Dainius Kepenis apie lėšas vaikų neformaliajam ugdymui: „Šiai dienai septynis kartus mažiau skiriame lėšų negu reikėtų, kad prasidėtų reakcija, kad mūsų vaikai galėtų augti sveiki ir stiprūs ir kad užaugus nereikėtų po tris mėnesius laukti priėmimo pas gydytoją.

Seimas antradienį patvirtino subalansuotą 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Jis pirmą kartą turėtų perkopti 3 mlrd. eurų. Už balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 43. Paėjusį ketvirtadienį pritrūkus dviejų balsų Seimas nepatvirtino PSDF biudžeto, todėl antrą kartą balsavimas vyko antradienį.  Kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

Seimas antradienį pritarė Laisvės partijos frakcijos siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Šią lengvatą palaikęs Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad jo komitetas šiuo klausimu buvo nuoseklus, o biudžeto patvirtinimas yra svarbesnis, nei bet kokio politiko karjera.

Neapmokestinamosios pajamos (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų. Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas neteks 164,3 mln. eurų pajamų per metus.    Už tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsavo 126 Seimo nariai, o susilaikė vienas.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pabrėžė, kad darbo santykių apmokestinimas yra nuoseklus – NPD didinamas ne vienerius metus.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija Seime nepalaikys Vyriausybės teikiamo 2023 metų valstybės biudžeto projekto, nes jis yra socialiai neteisingas, sako frakcijos narė Rasa Budbergytė. Anot jos, rengiant projektą neatsižvelgta į socialdemokratų pasiūlymus.

Seimas antradienį turėtų galutinai apsispręsti dėl kitų metų biudžeto. Opozicijoje esantys valstiečiai negaili kritikos valdantiesiems. Pasak jų, Vyriausybė nesugebėjo įsisavinti ES jai skirtų atsigavimo fondo lėšų, kelis kartus per metus koreguojamas biudžetas įtvirtino Lietuvos, kaip nepatikimos valstybės, įvaizdį, dėl ko valstybei tenka brangiau skolintis. „Turime blogiausią Vyriausybę Europoje, tai ir biudžetas taip atrodo.

Prezidentūra neturi kritinių pastabų 2023 metų valstybės biudžeto projektui ir tikimasi, kad jis antradienį bus priimtas Seime, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja. Pasak Irenos Segalovičienės, tikimasi, kad kartu bus baigtos ir kovingos valdančiųjų tarpusavio diskusijos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui.

Vyriausybė patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame numatyta, kad vaiko pinigai augs iki 87,75 eurų. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad pagal minimalius vartojimo poreikius, ši suma turėtų didėti iki 100 eurų, o dabartinė valdžia „nemyli vaikų“. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L...

Seimui praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarsčius patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė pirmadienį spręs dėl Seimo narių įregistruotų naujų pasiūlymų įvairioms reikmėms skirti dar  beveik 500 mln. eurų finansavimą.  Parlamentarai Seime registravo šešias dešimtis naujų pasiūlymų. Dėl visų jų, jeigu autoriai nepersigalvos, Seimas balsuos antradienį prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl 2023 metų biudžeto.

Vyriausybė pritarė patobulintam kitų metų biudžeto projektui, kuriame numatyta daugiau lėšų šildymo kompensacijoms, pensijų priemokoms, taip pat numatyta PVM lengvata kultūros renginiams. Kai kurie ekspertai peikia biudžetą sakydami, kad jis nepakankamai gerai sprendžia kainų šuolio problemą, dėl kurio dalis gyventojų kaltina „godžius“ verslus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad jokio godumo čia nemato, nes kelti kainas verslus verčia infliacija.

Seime tęsiasi aršūs mūšiai dėl to, kas kitais metais sulauks privilegijų mokėti mažesnius pridėtinės vertės mokesčius. Pranešama ir apie itin prastą situaciją mokyklose, kai vaikai nebeišgali susimokėti už pietus ir pavalgyti bando paimdami duonos. Spręsti PVM lengvatų likimo į Seimą besirenkančius parlamentarus ryte pasitinka maitinimo įstaigų atstovai su štai tokiais savo pusryčiais, kuriuos vadina Paskutiniais, jei Seimas jiems panaikins mokesčių lengvatas. Protestuotojai reikalauja 9 proc.

Pritrūkus dviejų balsų Seimas ketvirtadienį nepatvirtino subalansuoto 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Jis pirmą kartą turėtų perkopti 3 mlrd. eurų. Kitas balsavimas vyks antradienį.  Už balsavo 68 Seimo nariai iš 69 užsiregistravusiųjų, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Vienintelis iš užsiregistravusiųjų nebalsavo socialdemokratas Julius Sabatauskas.

JK vyriausybė ketvirtadienį pristatė griežto taupymo biudžetą, apimantį 55 mlrd. svarų (65 mlrd. JAV dolerių) didesnius mokesčius ir išlaidų mažinimus, kartu paskelbdama, kad šalies ekonomika išgyvena nuosmukį.  Finansų ministras Jeremy Huntas patvirtino, kad po pastarojo meto suirutės naujosios skausmingos priemonės yra reikalingos siekiant užtikrinti finansinį šalies stabilumą.  J. Huntas pažadėjo dėti visas pastangas įveikti pragyvenimo išlaidų krizę.