Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.
„Negausi nė torto, sausainių nebebus, bulvę per savaitę vieną suvalgysi“, – pensininkų pora iš Panevėžio nepraranda humoro jausmo, nors mokesčiams paskutinį mėnesį išleido per 70 eurų.
„Pirmiausia mokesčiai, paskui šis tas į pilvą įdėti, o vaistų nereiks. Stengsimės nesirgti“, – sako pensininkė Marijona Meilutė.
„Mažinsim porcijas, japoniškai valgysim, paimsim lėkštutes mažesnes, kad atrodytų didesnis kaupas“, – kalba pensininkas Česlovas.
Visgi juokas pro ašaras. Pensininkai neslepia – išgyventi taip smarkiai kylant kainoms nėra lengva. Kompensacijas už šildymą pora gauna, jei sąskaita viršija 50 eurų.
„Tegul sakys, kad pensijas didina, prideda 30 eurų, o viskas pakyla 100 eurų. Kaip ir nejaučiam“, – tvirtina Marijona.
Senjorė mano, kad valdantieji turi galimybių pagelbėti žmonėms pakelti išsipūtusių kainų naštą, tačiau jų nesiima.
„Parduotuvėj PVM nuimti maistui, grynai pensininkams, kad nereikėtų mokėti PVM“, – sako Marijona.
Tačiau EK mano priešingai, kitų metų biudžetą patvirtinusi Lietuvos valdžia pernelyg išlaidauja. Valstybinio sektoriaus ir minimaliai algai, paramai, pensijoms valdantieji atriekė 1,5 mlrd. eurų, kuriuos reikės nepigiai skolintis. Briuseliui užkliuvo būtent didelės išlaidos kompensacijoms. Dėl Rusijos karo Ukrainoje smarkiai išaugus energetikos kainoms, dešiniųjų Vyriausybė numatė per 700 mln. eurų elektros ir dujų kainoms kompensuoti iš biudžeto.
„Pastabos yra tikrai racionalios. Nuo pat pradžių kritikavau nulinį PVM mokestį centriniam šildymui, kuris nėra taikli priemonė, labiau remia tuos, kurie turi didelio ploto nekilnojamąjį turtą“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Finansų ministerija atkerta – ekonomika lėtėja, tad nėra kito pasirinkimo, kaip tik didinti valstybės išlaidas.
„Subalansuotas ir atitinkantis paketas iššūkio mastą, kuriame esame. Elementai, į kuriuos Vyriausybė kreipė dėmesį, yra ne tik priemonių taiklumas ir dizainas, bet ir greitis, kaip greitai jos gali pasiekti gyventojus ir verslą. Nes iššūkio mastas yra didžiulis“, – tvirtina finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.
„Nors ir suplanuotas beveik 5 proc. siekiantis biudžeto deficitas, ten labai niūrios prielaidos, kad gamtinės dujos kainuos 3–4 eurus, kai dabar kaina rinkoje yra apie eurą. Net jei pakils iki 2 eurų, vis tiek biudžete bus sutaupyta apie milijardą eurų“, – aiškina ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad Europos Komisijos priekaištai labiau teoriniai nei praktiniai.
„Nei Lietuvos gyventojai, nei įmonės negauna tokių dosnių kompensacijų, kokias gavo Lenkija ar Vokietijos gyventojai ar verslas. Sakyti Lietuvai, kad per daug dalijama vidurinei klasei apsaugoti, negalime“, – teigia N. Mačiulis.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė visgi tikina, kad valdžia turi ne tik duoti pinigų, bet žmones labiau raginti taupyti elektrą ar dujas, o kartu – ir biudžeto lėšas.
„Kaip padarė kaimyninės šalys – įvedė kiekio kriterijų. Iki tam tikro kiekio galioja lengvatinė kaina, o, viršijus tą kiekio ribą, kaina kyla ir taip skatinami gyventojai vartojimą riboti“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.
Kliūva Briuseliui ir algų didėjimas Lietuvoje. Nors kitąmet jos augs nebe dviženkliais skaičiais, biudžetininkams jos kils daugiau nei šimtu eurų į rankas, pensijos didės 60 eurų, o minimali mėnesio alga – per 80. Europos Komisija pastebi, kad pajamų augimas dar labiau įkaitina infliaciją, kuri Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje, vis dar siekia 24 procentus.
„Irgi kažkokie vėjai parašyti. Aš nežinau, ką šitoj situacijoj rekomenduotų EK – nekelti MMA, kai padidėjo kainos daugiau nei 20 procentų?“ – kalba N. Mačiulis.
Tiesa, kritikos gavo ne tik Lietuva, bet ir dar kone 10 ES šalių.
„Mažiau negu trečdalis yra tai, ką komisija laiko taikliomis priemonėmis. Pati komisija tai pripažįsta. Kritika yra ne tik Lietuvai, bet ir didžiajai daliai kitų valstybių“, – sako finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.
„Kadangi turim blogiausią Vyriausybę Europoje, tai ir biudžetas taip atrodo. Užsitarnavom nepatikimos valstybės statusą, nes per metus du kartus biudžetą svarstom, metų viduryje vėl kaitaliojam, dėl to turim ir brangesnį skolinimąsi“, – teigia valstietis Valius Ąžuolas.
Europos Komisija paskelbė, kad atliks nuodugnią Lietuvos apžvalgą dėl galimų ekonomikos disbalansų. Tokio pat dėmesio sulauks ir Latvija, Estija, Prancūzija, Vokietija ir dar keliolika bendrijos valstybių.
