biudžetas

Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pažymi, kad siūlomo biudžeto projektas „stovi ant molinių kojų“. Anot jų, tai nenumato tvarių pajamų šaltinių, kuriais pasinaudojusi valstybė galėtų atliepti ilgalaikius ekonominius bei geopolitinius iššūkius, rašoma partijos pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė jį vadina „žmonių“ biudžetu, „gana“ subalansuotu ir optimaliu dabartinei situacijai, o numatomas jo deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pagrindiniai kitų metų valstybės biudžeto projekto prioritetai – švietimas ir gynyba, o erdvės pakeitimams nenumatant, kur finansavimas galėtų būti mažinamas, yra nedaug. „Aptarėme biudžeto prioritetus, pasitarėme dėl  biudžeto svarstymo darbotvarkės ir tiek.

Šalia Panevėžio, Berčiūnuose, dviejų aukštų, 200 kv. m ploto name gyvenantis Juozas su žmona skaičiuoja, kad artėjanti žiema gerokai patuštins pinigines. Viskas dėl siūlomo naujo NT mokesčio. „Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas. Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas.

Vyriausybės patvirtintą ir Seimui teikiamą 2024 metų biudžeto projektą vadina realistiniu, sdarytu pagal valstybės galimybes, o pozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities.     Opozicija įspėja, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas nusiteikęs palikti „sudėtingą situaciją“, kurią reikės spręsti ir viešuosius finansus suvaldyti kitai Vyriausybei. Tačiau abi pusės vieningai pasigenda didesnio kelių priežiūros finansavimo.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2024 metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, dabar projektai keliaus į Seimą. Naujienų agentūra BNS pateikia 15 svarbiausių šių projektų finansinių rodiklių ir dydžių. 17,009 mlrd. eurų – planuojamos valstybės biudžeto pajamos, 9,4 proc. didesnės nei patvirtintos šiems metams. 14,522 mlrd. eurų – planuojamos pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 7,4 proc.

Vyriausybės parengto kitų metų valstybės biudžeto projekto stiprybė yra tai, kad jis suplanuotas griežtai laikantis Mastrichto kriterijų, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė Reda Simonaitytė-Mikulė. „Instituto požiūriu, labai svarbi fiskalinė drausmė, kai turime sugrįžtančius Mastrichto kriterijus: 3 procentų BVP deficito ribojimą ir 60 procentų BVP skola. Žiūrint į metų biudžetą džiugu, kad kriterijai išliko griežtu orientyru.

Vyriausybei 2024 metų biudžeto projekte numačius didesnį nei numatomas šiemet – 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad biudžetas yra „gana“ subalansuotas, o ekonomiką skatinti būtina.  „Kuomet ekonomika žemiau potencialo, reikia skatinti ekonomiką ir šiuo laikotarpiu manom, kad pateiktas biudžeto projektas yra optimalus dabartinei situacijai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministrė.

Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo ketvirtadienį paskelbtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas. Didžiąją dalį šių lėšų – apie 1,93 mlrd. eurų arba 2,52 proc. BVP – sudarys biudžeto asignavimai. Likusi dalis finansavimo bus skiriama iš bankų solidarumo įnašo – šie pinigai galės būti naudojami tik infrastruktūrai.

Vyriausybei ketvirtadienį ruošiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nemažai diskusijų gali kilti dėl kelių finansavimo. „Iš tokių bendrų didelių diskusijų, aš manau, kad bus diskusija dėl kelių finansavimo. Girdisi čia visokios sumos, ko kam trūksta, kažkas nori papildomų 150 milijonų“, – žurnalistams Rukloje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Vyriausybė ketvirtadienį ketina svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė interviu BNS trečiadienį teigė, kad valdžios deficitas kitąmet didės iki 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiais metais, premjerės teigimu, jis bus apie 2 proc. vietoj planuotų 4,9 proc.

Vyriausybei ketvirtadienį rengiantis svarstyti 2024-ųjų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Premjerė teigia, kad valstybės pajamų ir išlaidų planas rengtas atsargiai, turint omenyje kitąmet vėl pradedančias galioti europines fiskalinės drausmės taisykles, pagal kurias valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc.

Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet didės, tačiau atitiks europines taisykles, numatančias 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito ribą, interviu BNS paskelbė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Deficitas, kaip mes planuojame, bus 2,9 procento BVP. (...) Realiai didesnis nei šiemet, bet reikia suprasti, kad šiemet tas deficitas yra mažesnis nei planuotas dėl daugelio aplinkybių, kurios kitais metais nepasikartos“, – trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Jankūnas trečiadienį pristatė 2023-2024 m. sezono biudžetą, kuris šįkart yra ypač džiuginantis.  „Žalgirio“ vadovas pranešė džiugią žinią, kad komanda šį sezoną pradeda nuo švaraus lapo ir be jokių įsiskolinimų. P. Jankūnas sakė, kad sezono, kada komanda pradėjo be jokių skolų, neatsimena.  „Koronaviruso sezonai, vėliau – prastas sezonas rezultatų prasme, kai automatiškai buvo surinkta mažiau pajamų iš bilietų, daug kam darė įtaką.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2024 metais turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. (120 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (697 mln. eurų). Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.    Tai numato Valstybinio socialinio draudimo fondo 2024 metų biudžeto projektas. Jį ketvirtadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Viešųjų finansų stebėseną vykdanti Valstybės kontrolė (VK), šią savaitę pateikusi savąją ekonomikos prognozę, laikosi pozicijos, jog 2024 m. valstybės biudžetas turėtų būti formuojamas pagal pilna apimtimi veikiančias nacionalines fiskalinės drausmės taisykles. Dalis jų pastaraisiais metais buvo „išjungtos“ dėl pritaikytų išskirtinių aplinkybių – COVID-19 pandemijos bei plataus masto karo Ukrainoje ir jo poveikio ekonomikai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos augs nuosaikiai dėl ekonomikos neapibrėžtumo ir grįžtančių europinių fiskalinės drausmės taisyklių. „Būsimus biudžetus turėsime planuoti nuosaikaus augimo, vis dar spartaus, bet lėtesnio darbo užmokesčio augimo ir smarkiai sulėtėjusios infliacijos sąlygomis“, – sekmadienį Seimo posėdyje sakė premjerė, pristatydama Vyriausybės siūlymus parlamento rudens sesijos darbų programai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Biudžeto sandaros ir susijusių įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma įtvirtinti išsamesnius trejų metų biudžeto rodiklius.  Finansų ministerijos teigimu, trejų metų biudžetas leistų efektyviau planuoti išlaidas, užtikrintų finansavimo tęstinumą bei formuotų tvaresnę šalies fiskalinę politiką.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų biudžete neturėtų būti jokių nenumatytų išlaidų, tačiau iššūkis Vyriausybei formuojant 2024-ųjų valstybės iždą bus užtikrinti jo atitiktį europinėms fiskalinės drausmės taisyklėms. Nuo kitų metų Europos Sąjungoje (ES) turėtų vėl galioti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai, nustatantys, kad šalių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. Bendrojo vidaus produkto.

Šiuo metu rengiamas toks kitų metų valstybės biudžetas, kuris atitiks šalies galimybes, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, 2024-ųjų biudžete neturėtų likti dar Covid pandemijos metu ir vėliau dėl karo Ukrainoje įvestų mokesčių lengvatų, be to, nuo kitų metų nebegalios išlyga, leidžianti nesilaikyti Mastrichto kriterijų ir turėti didesnį biudžeto deficitą.

Pajamų iš individualios veiklos kasmet į biudžetą įplaukia vis daugiau, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas.  „Aiški didėjimo tendencija – pajamos iš individualios veiklos kasmet didėja“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas.  Pasak jo, 2020 metais individualios veiklos pajamų buvo gauta 736 mln. eurų, 2021 metais – 1,005 mlrd. eurų, o pernai – 1,151 mlrd. eurų.

Mokesčių reformoje numatyti dideles pajamas gaunančių gyventojų bei individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai leis kasmet į biudžetą papildomai surinkti beveik 200 mln. eurų, maždaug tiek, kiek negaunama pajamų dėl neapmokestinamų pajamų kartelės kėlimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Pokytis aukštų pajamų apmokestinime tiek nuimant progresinius tarifus, kurie yra dabar, tiek įvedant vieningą aukštų pajamų apmokestinimą duos plius 64 mln. eurų.

Užsienio kompanijos pagal naują Europos Sąjungos (ES) mokesčių schemą per pirmąjį ketvirtį Lietuvai sumokėjo 24,6 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o tarp tokių bendrovių išsiskiria gerai žinoma elektroninės komercijos kompanija iš Kinijos „Alibaba“, penktadienį rašo portalas „Delfi“.  Sausį-kovą pagal nuo 2021 metų liepos  įsigaliojusią vadinamąją „vieno langelio“ (OSS) schemą Lietuva iš „Alibaba“ gavo 4,2 mln. eurų, o pernai per visus metus – 10,7 mln. eurų.

Lietuvos biudžeto pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei  Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 2,3 proc., o Latvijos – 2,6 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių vidurkis sudarė 3 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,2 proc. BVP.

Belgrado „Crvena Zvezda“ klubo posėdyje buvo pristatyti jau atlikti ir dar likę tarpsezonio darbai. „Mozzart Sport“ skelbia, kad ateinančiame sezone Belgrado klubas žaidėjų bei trenerių algoms yra numatęs išleisti 12 milijonų eurų. „Crvena Zvezda“ jau yra pristačiusi 9 naujokus, tarp kurių ir lietuvis Rokas Giedraitis, bei pratęsusi sutartis su Luka Mitrovičiumi bei Stefanu Lazarevičiumi.

Atėjus vasarai, daugelis gyventojų vyksta atostogauti. Tačiau ne visi iki galo apgalvoja keliones ir numato galimas rizikas. Šios srities ekspertės ne tik atskleidė kokias kelionių kryptis renkasi lietuviai, bet ir patarė, apie ką svarbu pagalvoti prieš išvykstant atostogauti. Apie visa tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Swedbank“ finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė ir Nacionalinės Turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, jog antrasis BVP įvertis yra tikslesnis ir paskaičiuotas įvertinus daugiau duomenų.

Prieš Seimo rinkimus konservatorių partijos lyderiai žadėjo aukščiausius skaidrumo standartus, tačiau bėgant kadencijai daugelis ima pastebėti kitokį jų elgesį. Nemaža dalis rinkėjų nusivylė ir premjere, kuri čekių skandalo metu atsisakė atleisti švietimo ministrę.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad kitų metų biudžete bus išlaikytas ne mažesnis krašto apsaugos finansavimo lygis. „Jau dabar praktiškai yra galimybė (turėti didesnį finansavimą – BNS). Mano spaudimu buvo priimta papildoma galimybė dar pasiskolinti iki 3 proc.

Lietuvoje per metus – nuo 2022 metų balandžio iki šių metų balandžio – beveik 13 proc. padaugėjo gyventojų, nesumokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, bendra jų skola perkopė 200 mln. eurų.  Šį balandį beveik 230 tūkst. žmonių, kurie savarankiškai draudžiasi sveikatą, nebuvo laiku sumokėję įmokų, jų skola „Sodrai“ pasiekė 216 mln. eurų ir buvo 20 proc. didesnė nei pernai (180 mln. eurų). Praėjusių metų balandį skolų turėjo 205 tūkst. draudėjų.

Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijos lyderis konservatorius Paulius Lukševičius pranešė į miesto biudžetą grąžinęs 21 tūkst. eurų – pusę sumos, kuri jam kanceliariniams poreikiams išmokėta per buvusią kadenciją. „Grąžinu pinigus ne todėl, kad jų nenaudojau vykdydamas tarybos nario pareigas, o todėl, kad ši situacija jau peržengė visas ribas.

Rusijos pajamos iš naftos smarkiai sumažėjo po to, kai Vakarų šalys nustatė viršutines ribas rusiškos naftos kainoms,  atsakydamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė JAV iždas. „Nepaisant plačiai paplitusio pradinio rinkos skepticizmo dėl kainų viršutinės ribos, rinkos dalyviai ir geopolitiniai analitikai dabar pripažino, kad viršutinės kainų ribos leido pasiekti abu susijusius tikslus“, – teigiama Iždo ataskaitoje.

Dėl keturių pagrindinių mokesčių lengvatų valstybės biudžetas netenka maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako Valstybės kontrolės (VK) atstovė.  „Dėl taikomų lengvatų keturiems pagrindiniams mokesčiams (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčių ir akcizų – BNS) 2015 metais valstybės pajamos buvo mažesnės 2,6 proc. BVP, o pernai – jau siekė dvigubai daugiau“, – penktadienį Europos reikalų komitete teigė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo valstybinė elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ ir pagal įmokos dydį aplenkė Mažeikių naftos perdirbimo ir naftos produktų prekybos įmonę „Orlen Lietuva“, penktadienį pranešė „Verslo žinios“. „Orlen Lietuva“ užimdavo pirmąją vietą visuose nuo 2012 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaromuose 500 didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašuose.

Būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ statybos potencialių rangovų pateiktų pasiūlymų sumai beveik 2,5 karto viršijus numatytą 680 mln. eurų biudžetą, jis, tikėtina, turės būti didinamas, sako „Litgrid“ atstovas.

Valstybės biudžeto pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 3,814 mlrd. eurų – 7,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Finansų ministerija. Jos duomenimis, šiemet sausį-kovą valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 4,594 mlrd. eurų – 8,5 proc. daugiau nei per pirmus tris 2022 metų mėnesius. Tai sudarė 24,5 proc. patvirtinto metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 2,943 mlrd. eurų – 7,83 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Beveik 60 mln. eurų nuo 2021 m. įvairiems sporto infrastruktūros projektams pasiekė iš Valstybės investicijų, Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programų ir Sporto rėmimo fondo. Šiandien valstybės investicijas Seimo jaunimo ir sporto reikalų komitete pristatė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

 Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis. Renginyje pristatyta organizacijos biudžeto apyskaita, pasiruošimas vasarą laukiantiems renginiams ir svarbių projektų vykdymas, praneša LTOK. Pristatė biudžeto apyskaitą LTOK iždininkas Darius Čerka pristatė organizacijos 2023 m. pirmojo ketvirčio biudžeto apyskaitą. LTOK pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 188 tūkst.

Lietuvos bankas (LB) 2022 metais neuždirbo pelno, todėl pirmą kartą nuo 1993 metų (tiek siekia LB turima informacija) neperves pelno įmokos į valstybės biudžetą.  „Tai pirmas kartas nuo 1993-iųjų, kai LB neuždirbo pelno, ir tai lėmė staigus centrinių bankų palūkanų normų kėlimas (pasikeitimas iš neigiamų į teigiamas), kuris buvo vykdomas kovojant su išaugusia infliacija“, – komentare BNS teigė LB.  Toks finansinis rezultatas susidarė, LB valdybai nutarus panaudoti 163,99 mln.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 384,5 mln. eurų – 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi išankstiniais duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Valdžios sektoriaus pajamos siekė 23,9 mlrd. eurų arba 35,8 proc. BVP, išlaidos – 24,3 mlrd. eurų – 36,4 proc. BVP. Valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 17,3 procento. Pajamos iš mokesčių siekė 14,5 mlrd. eurų, arba 60,4 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų.

Žmonės dažnai sako, kad sutaupyti daugiau pinigų jiems pavyktų tada, jei jų pajamos būtų didesnės. Tačiau psichologai atkreipia dėmesį, kad taip manyti – klaidinga. Anot jų, gebėjimą laikytis asmeninio finansų plano ar atsidėti norimą sumą pinigų lemia ne pajamų dydis, o tai, ar mokame valdyti savo emocijas ir elgesį, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybei trečiadienį pritarus 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektų rengimo ciklui, finansų viceministras Gediminas Norkūnas sako, kad biudžetą Seime siekiama priimti anksčiau nei įprastai – nelaukiant gruodžio vidurio.  „Tikslas yra, kad biudžetas būtų patvirtintas kiek įmanoma anksčiau.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį ryte priėmė 2023 metų valstybės biudžeto ir 2024 bei 2025 metų biudžetų sandaros įstatymą, jį beveik nepertraukiamai svarstęs bemaž parą. Įstatymas priimtas 52 balsais „už“ ir 39 balsais „prieš“. Svarstymų metu buvo atmesti visi opozicijos pasiūlymai, tačiau buvo pritarta daliai vyriausybės ir ministerijų pasiūlymų, pagal kuriuos numatytas apytikriai 10 mln. eurų finansavimas. Šių metų Latvijos iždo įstatyme numatytos 12,7 mlrd.

Penktadienį Vilniuje vyko kasmetinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos sesija. Jos metu sporto bendruomenei pristatyta 2022 metų finansinė ir veiklos ataskaitos, 2023 metų planas. Renginyje neišvengiamai buvo kalbama ir apie tarptautinę situaciją sporto pasaulyje bei klausimą dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

 Ketvirtadienį Vilniaus „Žalgiris“ specialioje spaudos konferencijoje pristatė biudžetą bei kalbėjo apie būsimą sezoną. Komandos direktorė Vilma Venslovaitienė atskleidė, kad praėjusio sezono pajamos siekė 5 mln. 106 tūkst. eurų, nors dar prieš metus – 2021 m. – jos siekė vos 2 mln. 516 tūkst.

Įvairūs tyrimai rodo, kad porų nesutarimai dėl finansų yra tarp pirmaujančių skyrybų priežasčių. Tuo metu „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 30 proc. gyventojų teigia, kad nerimas dėl finansų kenkia jų santykiams su artimaisiais.

Vasario 6-ąją Rusijos skaitmeninės informacijos ministerija paviešino praėjusio mėnesio federalinio biudžeto rezultatus, kurie atrodo „katastrofiškai“: praėjusio mėnesio deficitas sudarė 1,76 trln. rublių (23 mlrd. eurų). Tai yra rekordinis rodiklis mažiausiai nuo 1998-ųjų, skelbiama „The Bell“. Rusų valdininkai teisinasi, kad staigaus pajamų kritimo priežastis nėra sankcijos, o „popierinės“ priežastys.

Savaitgalį su trenksmu paminėtas žinomos atlikėjos Natalijos Bunkės jubiliejus nuspalvino visus socialinius tinklus. Šventės svečiai vienas per kitą dalijosi kadrais su įspūdingomis šventės dekoracijomis. Nepaprastą atmosferą šventei sukūrusi dekoratorė Ramunė Lapienienė sutiko atskleisti, kiek kainuoja išskirtinės šventės ir kokių pageidavimų išgirsta iš žinomų žmonių.

Kauno taryba antradienį patvirtino šių metų miesto biudžetą. Jo pajamos šiemet, planuojama, augs 16,4 proc. iki 499,3 mln. eurų, o asignavimai – 18,7 proc. – iki 571,7 mln. eurų. Už biudžeto projektą balsavo 31, prieš – 9 tarybos nariai, susilaikiusiųjų nebuvo.   Nepaisant to, kad numatomi asignavimai viršija pajamas, savivaldybė skelbia, jog biudžetas, kaip ir pernai, bus subalansuotas – panaudojus 64,5 mln. eurų praėjusių metų biudžeto likutį bei 7,9 mln.