Prezidentūra siūlo skolintis, bet to nenori daryti Vyriausybė. Konservatoriai jau pradėjo kalbėti, kad galbūt reikėtų žmonėms įvesti naują, gynybos mokestį. Idėjos įvairios – nuo PVM tarifo didinimo iki papildomo mokesčio turtingiausiems gyventojams.
Rusams užpuolus Ukrainą, Lietuva, kaip ir kitos regiono šalys kone garsiausiai ėmė šaukti apie būtinybę stiprinti rytinį NATO flangą. Tą kartojo ir šiemet, prieš atvykstant NATO šalių lyderiams į Vilnių. Gabrielius Landsbergis net ir savo partiečius kvietė atsitokėti ir suprasti, kokiais laikais gyvename.
„Aš atsiprašau, bet karo akivaizdoje, tokio priešininko akivaizdoje, aš kartais galiu prarasti mandagumą. Dėl to, kad aš kalbu apie savo vaikų, jūsų vaikų gyvybes ir ateitį“, – sako konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Tik klausimas, ar mandagumo Landsbergis nepraras diskutuojant su Šimonyte apie kitų metų valstybės biudžetą. Neskaičiuojant vienkartinio, vadinamojo bankų solidarumo mokesčio, Vyriausybės parengtame kitų metų biudžete krašto apsaugai suplanuota 1 mlrd. 925 mln. eurų, o lyginant su šių metų biudžetu – tai 60 milijonų daugiau.
Augimas maždaug 3 procentai. Bet prognozuojama, kad beveik 3 procentus kitais metais sieks ir infliacija. Vyriausybė papildomai skolintis nenori.
„Matome, kad biudžetas tikrai yra įtemptas ir šiuo metu ekonomikos augimas, kuris yra numatomas ateinantiems metams, tikrai yra pakankamai ribotas, matome ir lėtėjančią ekonomiką visoje Europos Sąjungoje“, – „Žinių radijui“ pasakojo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Prezidentūra siūlo pasilikti bent teorinę galimybę skolintis.
„Kitu atveju, kas gi būtų – jeigu matytume, kad biudžeto surinkimas mums sekasi, mes galime išleisti daugiau pinigų negu esame suplanavę ir norėtume juos skirti gynybai, mes su dabartiniu biudžetu užsifiksavę eilutes negalėtume to padaryti. Nes reikėtų iš naujo atidaryti biudžeto įstatymą ir kaip suprantame, rinkiminiais metais tai būtų tam tikro pragaro dangčio atidarymas“, – sako Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Siūlo įvesti gynybos mokestį
O Kasčiūnas turi naują idėją – gynybos mokestį.
„Lietuvos patriotiški žmonės, suvokdami laikmečio problematiką, geopolitinę situaciją, egzistencinius iššūkius, žinodami, kad tas konkretus mokestis nueis į konkrečią gynybinę sistemą, kuri mus sustiprintų, arba į tą pačią Vokietijos brigados plėtrą ir buvimą čia, tam lėšos būtų skirtos, tai aš manau, kad daug žmonių suprastų, kad to reikia“, – tvirtina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kol kas mokestis tik idėja, Kasčiūnas sako, kad reikėtų visiems susitarti koks jis galėtų būti: „Natūralu, kad toks mokestis galbūt neturi apimti jautriausių socialinių sluoksnių.“
„Jeigu yra konkretūs pasiūlymai, Respublikos Prezidentas visada yra atviras juos diskutuoti ir taip įvyks ir šį kartą“, – tvirtina Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Opozicija pritaria, kad krašto apsaugą stiprinti reikia, bet lengvai naujam mokesčiui nepritartų. Socdemai sako, kad turi mokėti turtingiausieji, o valstiečiai siūlo skolintis, jei tikrai to reikia.
„Šį mokestį turėtų nešti tie, kurie uždirba, generuoja pelnus. Juridiniai asmenys, įmonės, kurios yra pelningos, galėtų mokėti tam tikrą papildomą mokesčio dalį“, – teigia socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.
Šiemet krašto apsaugai iš biudžeto skirta virš milijardo 800 milijonų eurų, ši suma didžiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Vienam gyventojui vidutiniškai per mėnesį tai kainuoja apie 56 eurus.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje
.jpg)
Visa blogybė tame, kad Lietuvą valdo ir sprendimus priima latrai . Kad ir kiek pinigų latras turės, jam visada pinigų bus mažai .
2.Uždaryti 40 proc. nieko neveikiančių biudžetinių kontorų ir įstaigų.
3.Sumažinti kanc.išlaidas valdininkams 50 proc.
4. Baigti remti karus ir kariaujančias šalis.
5. Supaprastinti įstatymus verslui, bet padidinti kontrolę.(MAX sumažinti juodąją rinką)
6. Kardinaliai peržiūrėti valstybinių įstaigų vadovų atlygimų dydžius.
Galų gale priversti visą valdinikų armiją - DIRBTI, o ne imituoti darbą.
