Seimas nusprendė, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis. „Sodra“ nurodo, kad spalio mėnesį Lietuvoje 151 tūkst. darbuotojų darbo užmokestis nesiekė minimalios algos.
„Šis skaičius apima ir tuos, kurie dirbo pas kelis darbdavius ir vis tiek bendrai neuždirbo MMA. Bet į šias pajamas neįtrauktos jų pajamos ir sumokėtos įmokos nuo savarankiškos veiklos“, – pažymi „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.
Darbdavys: suprantame pakeitimus, bet duokite bent laiko pasiruošti
Šis sprendimas neabejotinai palies valymo įmones. Vienos tokių – „Švaros garantas“, turinti 217 darbuotojų. Vidutinis atlyginimas šioje įmonėje spalio mėnesį siekė 316.47 Eur .
Įmonės direktorius Giedrius Tarvydas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad paprastai klientai nori, jog valymo paslaugos būtų atliekamos po darbo. Tik viešbučiuose darbas trunka 8 val. ir valoma dienos metu. Tačiau 80 proc. įmonės darbuotojų dirba vakarais, nuo 18 val. iki 20– 21 val.
„Be abejo, tokie lankstūs nebebūsim kaip buvome. Tam tikrose teritorijose prarasime konkurencingumą ir tam tikrų projektų reikės atsisakyti, kuriuos šiuo metu turime. Tai nėra gerai.
Mes negalime dirbti naktinių tarifu. Esame laike suparalyžiuoti, turime atlikti efektyviai darbą per tris valandas. Dabar su kai kuriais klientais turėsime tartis, kad gal galime dienos metu valyti ir taip ilginti darbo laiką, bet klausimas ar tai bus visiems priimtina“, – sako G. Tarvydas.
Jis prideda, kad tai vienareikšmiškai paveiks ir paslaugos kainą.
„Neišvengiamai, jei mokesčiai kyla, mes iš savęs negalime finansuoti mokesčių, tai guls ant kliento pečių. Bet vėlgi derybų klausimas. Galima bandyti ieškoti ne tik kainos kilimo sąskaita, bet ir dažnumą keisti. Viskam reikia analizės, laiko, pasiruošimo. Kai jo neturi, faktas kad patirsi nuostolius, nes nėra laiko pasiruošti“, – tikina verslininkas.
G. Tarvydas sako, kad yra žmonių, kurie yra motyvuoti ir nori daugiau uždirbti – tokiems ir stengiamasi suteikti šias sąlygas, tuo tarpu kitiems galimybės neleidžia dirbti daugiau, jie patys nenori dirbti pilnu etatu.
Visgi G. Tarvydas turi vienintelį prašymą – daugiau laiko, kad spėtų sudaryti naujas sutartis su klientais.
„Netikėta tai. Viską mes suprantame, gali būti visokių pakeitimų. Mes turime sutartis, įsipareigojimus, kurie apibrėžia prieš kiek laiko turime įspėti klientą apie bet kokius pasikeitimus. O dabar bus šventinis laikotarpis, tai faktas, kad turėsime sau sąnaudas prisiimti ir iš savęs finansuoti laiką deryboms. Aš skaitau, kad tai yra nesąžininga.
Duokit laiko ne nuo Naujų metų, bet nuo pavasario, vasaros“, – viliasi G. Tarvydas.
Išimtys tik padaro spragą
Įstatymas turi ir išimčių. Pirmoji išimtis – jaunimui. Jei darbuotojas ne vyresnis nei 24 metų, įmokos „Sodrai“ už jį gali būti skaičiuojamos ir nuo mažesnės sumos nei MMA. Antroji išimtis – asmenys, gaunantys senatvės ar invalidumo pensijas. „Jei jos negauni nes stažo neturi, tada viskas, turi problemą“, – prideda Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Socialinio draudimo įmokos taip pat bus skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, jeigu darbuotojui priskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalusis darbo užmokestis dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką.
Tačiau didžiausią spragą sukelia išimtis, nustatanti sąlygas darbuotojams, dirbantiems pas daugiau nei vieną darbdavį.
„Manyčiau darbdaviams tai gali būti per didelė našta. Paprastai darbuotojas, kuris įdarbinamas trumpesniam laiko tarpui nei 8 val. per dieną, jo alga gali būti mažesnė nei MMA, nes tai nekvalifikuotas darbas. Pavyzdžiui, aš kaip įmonės vadovas susiradau valytoją, kuri pas mane dirbs vieną kartą per savaitę 5 val. Jos darbo užmokestis, tikrai nebus lygus kitų metų MMA – 400 Eur. Nes tada visi norės būti valytojais ir bus sunku susikalbėti su darbuotojais, nes gerai už 5 val. darbą per savaitę gauti 400 Eur. Aš jai tikrai mokėsiu mažiau. Mokėsiu gal 100, gal 200 Eur. Įstatymas pasakys negana, kad tu sumokėsi kaip darbdavys nuo 200 Eur algos, reikia nuo 400 Eur. Ir man tada jau kaip darbdaviui bus per didelė našta.
Kita kėbli situacija numatyta, jei žmogus dirba pas du darbdavius. Pavyzdžiui, pas mane valytoja uždirba 100 Eur, pas kitą darbdavį 100 Eur, tai nė vienas darbdavys papildomų įmokų „Sodrai“ nemokės. Ji uždirbtų 200 Eur, ne pilna suma, bet niekas papildomai nemokėtų. Įsivaizduokite darbdavį, kuris priėmė tokią valytoją į darbą. Jam ramu, nes čia antras darbas, papildomų mokų mokėti nereikia. Ir vieną dieną paaiškėja, kad ją atleido iš ano darbo, galėjo būti n priežasčių: bankrutavo, susirado klientas firmą, kuri pigiau dirbo, ar kažką blogai pavalė sudaužė, Kas atsitiks su kitu darbu? Tą valytoją atleis ir iš kito darbo, nes ji taps brangi.
Trečia situacija parodanti spragą. Pavyzdžiui, kaime ar periferijoje. Kaime daug bedarbių moterų. Vienas variantas parduotuvei įdarbinti keturias moteris ir jos dirba po 8 val. Kitas variantas įdarbinti 12 moterų ir kiekviena dirbtų tris kartus mažiau, nes taip joms patogiau: jos prie ūkio dar dirbtų, šeima rūpintųsi. Jos nori kažką dirbti, bet negali pilną darbo dieną. Ir jos dirba už nedaug, bet jos džiaugiasi tuo nedaug, dabar taip nebebus. Arba kito darbdavio turės ieškoti ir bėgti į kokią lentpjūvę, sakyti, tu įdarbink mane už 10 Eur, kad aš galėčiau toje parduotuvėje dirbti“, – tv3.lt problemas atskleidžia D. Čibirienė.
Su tokiomis problemomis susidurs visi dirbantys smulkius darbus, kuriems nereikia pilno etato. D. Čibirienė vardija, kad tai ir rūbininkai, ir sargai, ir programuotojai, ir buhalteriai. Nė viena profesija nuo šios problemos neapsaugota.
Ji tikina, kad šios įmokos turėtų būti nukeltos pačiam žmogui, t,y kalbama apie žmogaus draudimą ir jo socialines garantijas, tad jis pats turėtų už jas susimokėti.
„Jei žmogaus alga buvo didelė kažkiek mėnesių, o po to mažesnė, jis neturėtų kitais mėnesiais vis tiek mokėti nuo MMA. Turėtų būti vertinami pilni metai“, – mano pašnekovė.
Darbdavių atstovas: jei negali mokėti, klausimas, ar reikia būti verslininku
Tuo tarpu Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mąsto visiškai priešingai. Pasak jo, ši idėja jau seniai buvo paviešinta ir masinio nepasitenkinimo iš darbdavių nesulaukta. Tai tik pavieniai pareiškimai, kad bus atleidžiami darbuotojai ar didės paslaugų kaina.
„Man keistoka, kad valymo įmonės skundžiasi. Jos tam ir organizuoja tą veiklą, turi daug klientų, kad galėtų užtikrinti visą darbo dienos grafiką. Rimta valymo įmonė ir nesugebanti mokėti MMA.
Nematau tiesioginio sąryšio su paslaugų kainomis. Sąryšis tas, kad jei negali mokėti, tada klausimas, ar tau tikrai reikia būti verslininku, gal geriau specialistu kokiu persikvalifikuoti“, – tv3.lt sako D. Arlauskas.
Jo nuomone, įstatymo mintis yra teisinga – rūpinamės žmonėmis, kurie negauna draudžiamos sumos, o vėliau išėję į pensiją neturi sukaupę stažo ir tenka gyventi iš pašalpų.
„Tiesą sakant aš labai didelio pavojaus neįžvelgiu ir, manau, kad tam tikra prasme mintis nėra bloga, todėl, kad didesnė verslo dalis nori dirbti sąžiningoje aplinkoje. Turime ne vieną atvejį, kai matome, kad žmogus tarsi įdarbinamas kelioms valandoms, o dirbą visą darbo dieną. Tai reiškia, kad tos įmonės akivaizdžiai naudojasi tam tikra spraga ir kadangi kontroliuojančios institucijos nesugeba identifikuoti tokių, kurie elgiasi nesąžiningai, tada yra žengiami žingsniai valstybės, kaip apginti sąžiningai dirbančius.
Kitas dalykas, mes matome didelę įtampą pensijų srityje ir žinome taip pat daug atvejų, kai jau šiandien daug žmonių nerimauja: artėja pensinis amžius, o jie neuždirba tos pensijos, kadangi ilgą laiką dirbo po kelias valandas“, – komentuoja D. Arlauskas.
Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pritaria, kad tikrai būna tokių įmonių, kurios žaidžia ir nors žmogus dirba pilnas valandas, moka jam mažiau. Tačiau, pasak jos, šis įstatymas situacijos nepagerins.
„Man asmeniškai teko pildyti ne vieno žmogaus deklaraciją, kur jam sakau, tu neuždirbi nė minimalios algos, man sako aš uždirbu, sakau, pažiūrėk, neuždirbi, tavo darbdavys uždeklaravo mažiau. Tai iš tikrųjų žmonės nežino ir yra darbdavių, kurie piktnaudžiauja ir neparodo pilnos algos, o žmogus dirba visą dieną. Tai taip yra.
Bet kažin ar šitas instrumentas geriausias sprendimas. Taip, kažkiek sumažins šitą dalyką, bet nuskriaus kitus. Čia kaip su vaistais, gydom viena ligą, bet gadinam kitus dalykus“, – mano D. Čibirienė.
