Ir štai, dienos šviesos link, kelią stumiasi naujas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kurį dar praėjusią savaitę derinimui pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Jame numatyta įvesti „lubas“, „grindis“ ir „atostogas“.
Reikšmingiausių pokyčių trejybė
Pirmoji žinia pradedantiesiems verslininkams – projekte siūloma, kad savarankišką veiklą pradedantys asmenys galėtų 1 metus nemokėti įmokų „Sodrai“. Tai už juos padarytų valstybė, tačiau tik nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio. Tai vadinama įmokų „atostogomis“.
Apie tikras atostogas, vargu ar norės pagalvoti darbdaviai, kuriems tektų už net ne pilną darbo dieną dirbantį darbuotoją, sumokėti visus mokesčius. Siūloma, kad net ir ne visą dieną dirbantiems asmenims (pvz., puse ar ketvirčiu etato) įmokos „Sodrai“ būtų skaičiuojamos nuo sumos, nemažesnės nei MMA (dabar 380 eurų). Šių „grindų“ įvedimu, tikimasi sumažinti šešėlinę ekonomiką ir atsiskaitymą už kitą pusę darbo „juodais“ pinigais.
Trečiasis ir bene daugiausiai diskusijų pastaruoju metu kėlęs „lubų“ siūlymas. Kuriuo būtų numatyta, kad dirbantys asmenys „Sodrai“ per metus sumokėtų įmokų ne daugiau nei nuo 120 vidutinių atlyginimų. Kaip ne kartą buvo skelbta, tai Lietuvoje paliestų vos kelis tūkstančius žmonių.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos socialinių reikalų ekspertas Algirdas Zvicevičius, mato palengvinimus net kelių grupių žmonėms. Vieni iš jų tie, kurie dirba per kelis darbus, kiti – jauni verslininkai. „Yra gerai pradedantiems žmonėms savo verslą, dirbsiantiems su verslo liudijimais. Pensijos stažo sukaupimui bus gerai“, - sako atstovas.
Vidurinei klasei nulis pagalbos
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas tikina, kad vidurinei klasei priskiriami lietuviai, poveikio praktiškai jokio nepajus. Anot jo, tai yra labai negerai, nes būtent jie ir yra balansuojantys ties emigracijos riba.
„Kas laimi, pasižiūrėjus tik į šiuos tris pasiūlymus: žemas pajamas gaunantys smulkūs verslininkai, kurie gauna „atostogas“. Tačiau kita vertus, tie, kurie dirba už pusę etato, vadinamieji šešėlininkai, įvedus „grindis“ – jie daugiau mokesčių sumokės. Tai tas efektas, kol kas neaiškus, todėl galima daryti prielaidą, kad to teigiamo efekto nebus.
Realiai, vidurinės ar net tos aukštesnės vidurinės klasės žmonių padėties tie pasiūlymai niekaip nepagerins. Jiems ir reikia gerinti situaciją, nes jie vos ne pirmoje eilėje emigruojančiųjų stovi. Nors visą „Sodros“ naštą ir neša vidurinioji klasė, bet ji mažėja, žmonės emigruoja. Aš net suprantu juos ir nestabdau emigracijos.
Jeigu jie uždirba po 800-1000 eurų ir dirba visą gyvenimą, sumoka milžiniškus mokesčius ir gauna tik tokią socialinę apsaugą, tai aišku, ji demotyvuoja“, - sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, rimtų reformų niekas nesiima tiek dėl baimių, tiek dėl iliuzijų, kad dabar ekonomika auga ir nieko daryti nereikia bei ir kiti interesai egzistuoja.
Kad vidurinės klasės nei „grindys“, nei „lubos“ nepalies mano ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. „Bet jų atžvilgiu visa pensijų sistema yra neteisinga. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 900 eurų ir 40 metų moka į „Sodrą“, tai tam, kad tik atgauti, kas yra sumokėta, reikėtų išgyventi 30 metų po pensijos. Šios klasės žmonėms, kol kas nulis pagalbos.
Ta nulinė pagalba prisidės prie dusinimo tų, kurie ryžosi Lietuvoje pasilikti. Nepalikai Lietuvos, dirbi, bandai kažką sukurti, tai dar užkrauna“, - mano Ž. Šilėnas. Pasak jo, šešėlis dar padidės. O tie, kurie sąžiningai moka – tai jiems tiesiog dar padidės mokesčiai.
„Lubos“ iki dangaus
„Sodros“ įmokų „lubas“, tai iš to naudą gaus tik nedidelė dalis asmenų, nes šios numatytos „lubos“ yra ypatingai aukštos, taip mano abu kalbinti ekonomistai.
„Dažniau į tą grupę patenka didelių įmonių vadovai, bet specialistai – itin retai ir tik pavieniai gauna didesnį nei 10 tūkst. eurų mėnesį atlyginimą. Tai yra betvarkė. Ir manau, kad tai labiau kosmetiniai pakeitimai, siekiant imituoti darbą, kad kažkas lyg ir yra daroma bei politinė konkurencija.
Netgi kalbant apie „Sodros“ įmokų „lubas“. Jos prasmę turi tik tada, kai išmokų ir įmokų „lubos“ yra lygios: kiek sumoki, tiek ir gauni. Dabar jis skiriasi penkis kartus, nors net nėra atsakymo kodėl“, - tvirtina ekonomistas Ž. Mauricas.
Iš esmės jam pritaria ir LLRI prezidentas, sakydamas, kad šie pasiūlymai neatstato jokio teisingumo.
„Tokios „lubos“ yra iki dangaus. Kad jomis pasinaudotų žmonės, jie turi uždirbti kur kas daugiau nei 120 vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio (VDU). Tai vadinčiau idėjos parodija. Pavyzdžiui, uždirbantis 900 eurų, sumokės tris kartus daugiau nei tas, kuris uždirba minimalią alga ir gaus tik pusantro karto didesnę pensiją. Tam, kad „lubos“ būtų teisingos, jas reikėtų leisti galbūt iki 1000 eurų.
Anaiptol, „grindų“ principas bus toks, kad „Sodrai“ reikės mokėti mokesčių tiek, kiek uždirbant minimalią algą, nors jos žmogus neuždirba. Tai čia yra mokesčių padidinimas mažiausiai uždirbantiems. Tad valdžia kovoja pati su savo susikurtomis problemomis.
Dalis žmonių, iš tiesų Lietuvoje dirba ne pilną darbo dieną, dalis dirba nelegaliai, bet taip jie stengiasi pabėgti nuo nuolat keliamos minimalios algos. Kai kurie regionai jau dabar neišgali žmonėms sumokėti minimalios algos, todėl jie dirba ne pilną darbo dieną net valstybiniame sektoriuje.
Nuo tų didinimų bėga į šešėlį ir gauna dalį algos vokelyje. Tai klausimas, jeigu žmonės į šešėlį bėgo nuo mokesčių, o juos padidinus, ar jie tada sugrįš? Pavyzdžiui, jeigu negali žmogus dirbti pilną darbo dieną, tai jo tiesiog gali būti atsisakoma, nes jis per brangiai kainuoja. Triukas yra toks, kad nuo šio pakeitimo – žmogus negaus daugiau pinigų. Bet mokesčių sumokės žymiai daugiau“, - tikina Ž. Šilėnas.
Ateities pensijos – pašalpos
Pasak ekonomistų, dabartinė „Sodros“ sistema nėra logiška ir neturi žmonių pasitikėjimą, todėl ir šie pasiūlymai tik dar pagilins problemas.
„Aš bei dauguma mano kolegų mokame kažkokius mokesčius, bet net aš nesitikiu gauti pensiją iš „Sodros“. Tai racionalus galvojimas, nes jau turėjome pavyzdžių. Vienas iš jų – ekonomikos krizė, kai buvo prie Andriaus Kubiliaus ryškiai sumažintos didesnės pensijos. Tai ateityje kažkokios galima tik pašalpos tikėtis, bet nebus pensija.
Juolab, tie, kurie gali, jie nemoka mokesčių ir daryk čia ką nori: grindis, lubas ir pan. – vis tiek slėps. „Grindys“ – gerai, tai ir sumokės tiek, kiek reikės nuo minimalaus užmokesčio. Bet iš MMA, gerų pensijų niekas nesukaups.
Žinome juk pavyzdžių, kai įmonės vadovas oficialiai tik už pusę etato dirbdavo, nors sėkmingai turėjo prabangius namus, automobilius ir kita. Tai dabar dirbs už visą „minimumą“ ir mokės už tiek mokesčius“, - įsitikinęs Ž. Mauricas.
Ž. Šilėno teigimu, Lietuvos politikai negalvoja apie tai, kaip žmonėms gauti gerą pensiją, politikai galvoja, kaip išsaugoti „Sodrą“.
„Manau, kad pensijos turi priklausyti tik nuo to, kiek tu įdėjai: jeigu įdėjai daug ir gausi didelę pensiją.
Kažką manau, mokės, bet žinau, kad būsiu nepatenkintas dydžiu. Nes net dabar gaudamas žmogus 900 eurų algos, gaus 400 eurų dydžio pensiją, tai bus labai ryškus pajamų sumažėjimas. Emigracija, senėjimas, žmonių sumažėjimas.
Tikrasis orumas būtų tada, jeigu pensininkai galėtų rinktis kaip kaupti savo pensiją ir juolab, gautų tiek, kiek įdėjo. Iš vis, manau, kad politikai neturėtų kištis į pensijų skirstymą. Lietuvoje toks modelis gali atsirasti, tik formulę reikia pakeisti. O politikai vis dar dangstosi, kad žmonės patys nemokės pasirinkti, kaip kaupti pensiją“, - sakė ekonomistas Ž. Šilėnas.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus turi patvirtinti Seimas. Numatoma, kad jie įsigalios nuo 2018 metų sausio 1 dienos.
