Minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų siūloma padidinti 20 eurų – iki 420 eurų. Tačiau sprendimą Trišalėje taryboje numatoma priimti vėliau.
Pasiūlymą, kiek pagal anksčiau patvirtintą formulę didinti MMA, tarybai antradienį perdavė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Trišalės tarybos pirmininkas ir darbuotojų atstovas Artūras Černiauskas antradienį sakė, kad svarstymai dėl MMA didinimo atidedami kitam posėdžiui.
„Mes išgirdome siūlymą 420 eurų. Aš galvoju, kad tą klausimą galime nukelti į kitą arba eilinį, arba neeilinį (posėdį – BNS), nes turime iki birželio 15 dienos laiko pateikti savo nuomonę“, – kalbėjo A. Černiauskas.
Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA turi būti 45-50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45-50 proc. ribą.
LB ekonomistas Tomas Šiaudvytis tarybos posėdyje tvirtino, jog 420 eurų alga sudarytų 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
A. Černiauskas žurnalistams sakė, jog kitame posėdyje darbdavių ir darbuotojų atstovai ateis su savo pozicijoms, tačiau galutinis sprendimas negalės nukrypti nuo 45-50 proc. ribos – BNS skaičiavimais, tai būtų tarp 400 ir 444 eurų.
„Man atrodo, jeigu bus priimta 420 eurų, tai nebus didelė našta verslui, bet, aišku, nebus didelė paguoda ir darbuotojui. (...) Niekas nedraudžia mums derėtis, ar ji bus 410 eurų, ar 450 eurų, bet mes žinome konkrečius matematinius skaičius, nuo ko mes galime pradėti ir kiek galime eiti į viršų“, – tvirtino A. Černiauskas.
T. Šaudvyčio nuomone, Darbo kodekso pakeitimai, kai MMA gali gauti tik nekvalifikuoti darbuotojai, sumažino jos gavėjų skaičių. Jo duomenimis, 2016 metais maždaug dešimtadalis dirbančiųjų gaudavo minimalią algą, o 2017 pabaigoje šis rodiklis krito iki maždaug 3 procentų.
„Tai nereiškia, kad ją didinant mes nebepaveiksime darbo užmokesčio augimo. Toks požiūris, mūsų nuomone, nėra teisingas. Padidinus MMA algos didėja ne tik tiems, kurie ją gauna, bet ir tiems, kurie gauna pakankamai mažai“, – kalbėjo T. Šiaudvytis.
Jo teigimu, Lietuvos bankui nerimą kelia darbo užmokesčio spartus augimas – centrinis bankas prognozuoja, jog šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 6,7 proc., o kitąmet – 6 procentais.
„Daugiausiai nerimo kelia pats darbo užmokesčio augimas. Jis yra tikrai spartus. Tas augimas buvo vis spartesnis“, – teigė ekonomistas.
Profsąjungoms per mažai, o darbdaviams ne per daug
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė kalbėjo, kad 420 eurų yra per mažai.
„Aišku, kad tai yra labai maža suma ir šiandien tikrai anksti šnekėti, nes turime žinoti sprendimus dėl mokesčių reformos, koks bus neapmokestinamasis pajamų dydis. Neaiškūs ir kiti mokesčiai“, – žurnalistams teigė G. Gruzdienė.
Anot jos, 420 eurų per mėnesį nepakanka šeimos išlaikymui.
„Jeigu už nekvalifikuotą darbą, pavyzdžiui, padavėjo leidžiame mokėti 420 eurų, tai čia darbo pradžioje būdamas studentu gal ir gali, bet išlaikyti šeimos ar paimti kokios paskolos, tai čia nėra tos pajamos“, – sakė G. Gruzdienė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtino, kad toks MMA didėjimas didelės naštos verslui neužkraus.
„Bendrai Lietuvos verslui tai nėra sudėtinga“, – žurnalistams sakė D. Arlauskas.
Pasak jo, Trišalėje taryboje sukurta formulė turėtų būti pritaikyta regionams, nes daugelyje jų vidutinis atlyginimas yra mažesnis nei visoje šalyje ir čia veikiančioms įmonėms būtų sunkiau didinti atlyginimus.
Pernai MMA buvo padidinta 20 eurų iki 400 eurų.
Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas numato, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
