Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.
Formuojasi grėsmė: vidurinei klasei bus sunkiau
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad be abejonės šie pokyčiai kažkiek prisidės prie infliacijos ir spaudimas kilti kainoms atsiras. Tai reiškia, kad ne tik mažiausiai uždirbantieji realaus poveikio gali nepajusti, bet bus dar didesnis kirtis vidurinei klasei, mat šių pajamos taip neaugs, kaip uždirbančiųjų mažiausiai.
„Tuo naudojasi ir patys prekybininkai, turint omeny, kad tokia mąstysena formuojasi, kad viskas augs po 10 porc.: ir didesnis MMA, ir pensijos didesnės. Tad toks mentalitetas kai formuojasi, kodėl kainų nepakėlus, ir tada išeina, kad vidurinei klasei bus dar sunkiau.
Yra grėsmė, kad viduriniosios klasės emigracija išaugs. Maisto, rūbų kainos jau panašios į Vakaruose esančias, tad emigravę skirtumų kainose nepajus, o atlyginimuose – kartais. Paslaugų kainos taip pat pradėjo didėti ir tai jausis. Dabar vidurinioji klasė, kuri čia pasilieka sakydavo: nors čia mažiau uždirbu, bet čia paslaugomis galima pigiau naudotis. Ir jos tikrai būdavo pigesnės. O dabar radikaliai situacija pasikeitė, nes praktiškai kaip tik stebiesi, kaip čia taip brangu – Vilniuje viskas kainuoja panašiai kaip Vakarų Europoje. Tada pasilygini, kad čia u–dirbi 1000 eurų, o užsienyje 3000 eurų gautum, o išleidi beveik tiek pat“, – tv3.lt sako ekonomistas.
Pasak ekonomisto, jei žmogus emigruoja, jį sulaikyti pakaktų ir tūkstančio eurų, tačiau susigrąžinimui tūkstančio nebepakaks – reikės dviejų. Tad dėl to svarstyti kitais metais, kaip rūpintis viduriniaja klase gali būti per vėlu.
„Didžiausias iššūkis ne socialinė atskirtis, o emigracija. Emigruoja ne pensininkai, ne paramos gavėjai, o dirbantys asmenys 25–35 m., kuriems neužtenka darbo užmokesčio patenkinti būtiniausius poreikius. Čia pagrindinis emigranto paveikslas, dėl to tam didesnį dėmesį reikėjo skirti.
Taip minimali alga yra maža, bet ji nėra tokia maža palyginus su vidutiniu“, – sprendimą didinti pajamas pensininkams bei išmokų gavėjams kritikuoja Ž. Mauricas.
Pasigedo „Sodros“ įmokų lubų
Vienas iš būdų, kaip būtų galima padėti viduriniajai klasei bei skatinti daugiau gerai apmokamų darbo vietų – „Sodros“ įmokų lubų nustatymas. Tiesa, pasak Ž. Maurico, tokios „lubos“, kurios buvo numatytos projekte, realios naudos Lietuvos ekonomikai neturėtų, nes buvo per aukštos.
„Numatyti per mėnesį gaunami 10 vidutinių atlyginimų (VDU) yra per daug. Tai būtų tik simbolinis įvedimas. Retas, kuris specialistas tiek uždirba, tik didelių įmonių vadovai. Arba ekstra atvejais trumpalaikiai atlyginimai projektams, bet realiai tokių atlyginimų Lietuvoje specialistai neuždirba“, – sako jis. „Investuotojų forumo“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė pasakoja, jog buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl to, kad buvo išbrauktas siūlymas įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Pasak jos, lūkesčiai buvo pažeisti, nes „Sodros“ lubos buvo numatytos Vyriausybės programoje.
„Labai norėčiau tikėti, kad jie iš tikrųjų įves tas lubas vieną dieną. Nesinori man taip kalbėti, bet juk visą laiką kalbame tik apie MMA. Negalvojame, kad pas mus labai daug išsilavinusių išsimokslinusių žmonių, kurie gauna ne MMA ir negalvojama, kaip apskritai didinti gyventojų pajamas bei sukurti gerai apmokamas darbo vietas. Matome, kad yra atskirtis ir ją reikia mažinti, bet nemanau kad tokiomis priemonėmis tai pasieksime“, – sako R. Skyrienė.
Jos teigimu, nors trumpalaikiu efektu ir būtų prarandama dalis pajamų, ilguoju laikotarpiu „Sodros“ luos būtų padėjusios sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų.
