vidurinioji klasė

Daugiau nei pusė šalies gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais. Tai yra gyventojai, ant popieriaus uždirbantys nuo 983 iki 2621 eurų. Tačiau tam, kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti vidutiniškai 56 proc. didesnes pajamas. Tai rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.  „Pastaruosius kelerius metus sparčiai kilę atlyginimai turėjo įtakos augančiam pasitenkinimui savo pajamomis.

Lietuviams, kurie laiko save viduriniosios klasės atstovais, vienas iš svarbiausių dalykų yra nuosavas automobilis. Tačiau tarp europiečių išsiskiriame ne tik dėl noro turėti savo mašiną. Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.

Viduriniajai klasei save priskiria bemaž 6 iš 10 lietuvių. Gyventojų nuomone, šios klasės atstovams būtina bent kartą per metus atostogauti užsienyje. Pernai sau tą leisti galėjo rekordinis skaičius žmonių. Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.

Automobilis ir šeimos atostogos užsienyje – ne vieninteliai atributai, kuriuos reikėtų turėti tie, kurie nori laikyti save viduriniosios klasės atstovais. Naujausio tyrimo apie viduriniąją klasę pristatė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save viduriniajai visuomenės klasei.

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau uždirbančiųjų pajamos, tačiau ekonomistai ir Finansų minsitras primena, kad dabar metas užsiauginti viduriniąją klasę.

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du kriterijai. Viduriniajai klasei norintis save priskirti Lietuvos gyventojas turėtų gauti nuo 1069 eurų per mėnesį „į rankas“. Taip sako patys Lietuvos gyventojai, o „turtingųjų“ ar „elitinei“ klasei priskiriami turėtų būti gaunantys nuo 1980 Eur.

Vyriausybė kitų metų biudžete numatė rekordiškai daug skirti skurdo mažinimui, tačiau ekonomistas prognozuoja, kad tokie sprendimai situacijos neišspręs. Priešingai – augs ir kainos, ir emigracija. Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.

Valdantieji nenustoja džiūgauti, kad kitų metų valstybės biudžetas, kaip niekad iki šiol, bus perteklinis bei išskirtinai socialiai orientuotas. Ir nors socialinei apsaugai kitąmet išties ketinama atriekti nemenką biudžeto pyrago dalį, Seimo nariai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vidurinioji klasė ir vėl nesulaukė valdžios dėmesio. Pagal dabartinį 2018 m. valstybės biudžeto projektą, kitąmet socialinei apsaugai ketinama skirti per 1,8 mlrd. eurų, pernai ši suma kiek viršijo 1,5 mlrd. eurų.

Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą. Nors nėra abejonių dėl to, kad skurstančiaisiais reikia pasirūpinti, tačiau nederėtų pamiršti ir viduriniosios klasės – bet kurios ekonomikos stuburo ir vartojimo variklio.

„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas. Bet televizorius – prastas tikrovės atspindys. Jei tikėtume televizoriumi, Lietuvoje gyvena daugiausiai girtuokliai ir politikai. Pirmus rodo per „Farus“, „24 valandas“ ir „TV pagalbą“. Antruosius – per „Dėmesio centre“ ir „Lietuva tiesiogiai“. Tiesa, būna, kad antruosius parodo ir per tas laidas, kur rodo pirmuosius.

Medžiagą apibendrino Šiaulių universiteto prof. dr. Daiva Beržinskienė Informacijos šaltiniai teigia, kad visuomenės sluoksnis (socialinė klasė) bendrąja prasme suprantama kaip grupė žmonių, turinčių tokį patį socialinį statusą, rašo savaitraštis "Šiauliai plius". Priklausymą tam tikrai socialinei klasei žmonės gauna gimdami arba dirbdami tam tikrą darbą. Dažniausiai socialinės klasės skirstomos į aukštutinę, vidurinę ir darbo klasę.

„Taisyti konservatorių ir liberalų „naktinės mokesčių reformos“ klaidas. Įvesti progresinius mokesčius (PM). Nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims priklausys nuo turto vertės ir jo paskirties“, – taip savo rinkimų į Seimą programoje rašė socialdemokratai. Tačiau dabar, atrodo, jų rinkimų pažadai tirpsta kaip pirmas gruodžio sniegas – šiandien valdantieji jau mano kitaip.

Rytų Azijoje dygta tokie megalopoliai kaip Pekinas, Šanchajus, Džakarta, Manila, Bankokas ir Saigonas. Čia statomi didžiuliai prekybos centrai, nes besivystančių šalių vidurinioji klasė šiandien išlaidauja lygiai tiek pat kiek ir amerikiečiai, europiečiai ar Japonai. Čia nebelieka ženklų apie oro užterštumą, karštį ir skurdą.

Esama pasaulio ekonomika vėl tampa normali. Tai nereiškia, kad normalizavosi nedarbo lygis ar mažėja rizika investuotojams. Dėl technologinio tobulėjimo pasaulis tapo daugiapolis, o konvergencija tarp turtingųjų ir neturtingųjų pasaulio šalių vis spartėja. Vidurinioji klasė – gerbiamiausia politikų auditorija – greitai plečiasi besivystančiose valstybėse. Pasaulis visuomet išliks ekonomiškai nestabilus, nepaisant kainų stbilumo. Ir tai yra grįžimas prie Normaliosios XIX amžiaus ekonomikos.

 Vidurinioji klasė visuomet buvo laikoma ekonomikos varikliu. Tačiau užklupus sunkmečiui ji stoja į priekines linijas ir nukenčia labiausiai. Tarptautinės prekybos teorija griežtai dalija nugalėtojus ir pralaimėtojus kiekvienoje prekybos grandyje. Jei šalyje A prekė yra gaminama pigiau nei šalyje B, logiška, kad A gamins daugiau ir parduos viską šalyje B. Šalyje B ši prekė atpigs dėl padidėjusios pasiūlos, o vietos gamintojai bankrutuos, nes nebeatlaikys konkurencijos.

Gausi vidurinioji klasė – tai yra ta visuomenės grupė Kinijoje, dėl kurios kovoja pasaulyje puikiai atpažįstami prekių ženklai, rašo BBC. Britų visuomeninis transliuotojas užsakė tyrimą, kuriuo bandė išskirti 20 Kinijoje pačių įtakingiausių prekės ženklų, kurie yra atpažįstami ir visame pasaulyje. Tyrimas buvo atliktas 2011 – 2013 metų laikotarpiu, gyvai apklausiant 60 tūkst. vartotojų iš 10 Kinijos miestų.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Panašu, kad viduriniajai klasei priskirtini Lietuvos gyventojai migruoja dviem kryptimis: skurdo ribos link arba – iš Lietuvos. Ar įmanoma pakeisti šią tendenciją? Vidurinioji klasė – arčiau skurdo Vidurinioji klasė, paprastai laikoma stabilios ir stiprios ekonomikos garantu, Lietuvoje nebeužpildo prarajos tarp skurstančiųjų ir turtingųjų, nes darosi tam tiesiog per menka. Jeigu vidutinės gyventojų pajamos kiek ir paauga, tą padidėjimą „suvalgo“ kylančios kainos.

Per krizę sumažėjo lengvai besiverčiančių šeimų skaičius ir vidurinis visuomenės sluoksnis, rašo „Verslo žinios“. Dienraščio teigimu lyginant su 2009 metų duomenimis iš pasiturinčių šeimų rato iškrito 4136 šeimos. Vidurinio sluoksnio etiketės teko atsisakyti 181,4 tūkts. šeimų. Statistikų duomenimis mieste viduriniąją klasę sudaro 24 proc. asmenų, tuo tarpu kaime tik 18 proc. 2009 metais tokių atitinkamai buvo 37 proc. ir 31 proc.

Per praėjusius 25 metus viduriniosios klasės pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje sumažėjo labiau nei mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų, rodo statistiniai duomenys. Labiausiai viduriniosios klasės gyvenimas pablogėjo po to, kai 1998 metais į valdžią atėjo Tonio Blero (Tony Blair) vyriausybė, nes turtingieji dar labiau praturtėjo, o vargingai gyvenančius valdžia rėmė didindama minimalų darbo užmokestį ir įvesdama naujas pašalpas.

Didžiausios pasaulio ekonomikos stuburui – vidurinei klasei JAV – kyla grėsmė, praneša cnbc.com. Tai rodo ir statistika: vidurinės klasės šeimos pajamos piką pasiekė 2000 metais. Nuo tada jos yra nukritusios apie 6 proc. Tai yra blogiausias rodiklis per pastaruosius 12 metų. Dauguma verslų, kurie anksčiau įdarbindavo vidurinės klasės atstovus, dabar yra persikėlę į užjūrio valstybes arba darbo jėgą yra pakeitusios naujausiomis technologijomis. Kitas nerimą keliantis rodiklis – 5 mln.

Daugumos JAV viduriniosios klasės atstovų ekonominė padėtis per pastaruosius metus pastebimai pablogėjo. Dėl sumažėjusių gyvenamųjų namų kainų, padidėjusių mokesčių už mokslą ir išlaidų sveikatos apsaugai labai sumažėjo jų pajamos, teigiama naujoje „Pew Research Center“ ataskaitoje, informuoja BBC. Kaip pranešama ataskaitoje, 62 proc. viduriniosios klasės amerikiečių teigia esą priversti mažinti savo išlaidas. O 43 proc.

Neturtingi žmonės JAV laikosi tradicinių santuokos ir skyrybų vertybių, skirtingai nei žmonės su vidutinėmis ir didesnėmis pajamomis. Tyrimo išvados yra pagrįstos didelės apklausos apie santuoką, santykius ir vertybes duomenimis. JAV vyriausybės politika remiasi prielaida, kad mažas pajamas gaunančių žmonių požiūris į santuoką yra netradicinis. Tačiau skirtingas pajamas turinčiose grupėse požiūriai į santuoką ir skyrybas dramatiškai nesiskiria.

Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubini žengė toliau nei katastrofinės ekonomikos nuosmukių prognozės. Dabar jis teigia, kad grėsmė kyla pačiam kapitalizmui, rašo Izraelio verslo dienršatis „Globes“. Jis taip pat mano, kad sukilimai, kurie sudrebino valstybes nuo Azijos iki Vidurio Rytų ir pasiekė Europą, netrukus dar labiau išplis.

Mažiausiai ketvirtadalis milijono Izraelio gyventojų pradėjo protestą dėl kylančių pragyvenimo išlaidų, praneša BBC. Daugiausia aktyvistų susirinkę buvo Tel Avivo mieste, kur, pasak policijos, mažiausiai 200 tūkst. žmonių žygiavo gatvėmis, o Jeruzalėje – 30 tūkst. Izraelyje demonstrantai reikalauja vyriausybės imtis veiksmų, kad būtų sumažintos pragyvenimo ir maisto kainos. Kai kurie protestuotojai įsirengė stovyklas miesto centruose.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų mano esantys viduriniosios ekonominės-socialinės visuomenės klasės atstovai, rodo balandį Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) iniciatyva atliktas reprezentatyvus sociologinis tyrimas. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 61 procentas apklaustųjų save priskiria viduriniajai klasei.

Britanijai gresia „precedento neturinti“ būsto krizė, labiau nei bet kada anksčiau kelianti pavojų vidurinės klasės šeimoms likti be nuosavo stogo virš galvos, skelbia „The Independent“. Benamiams padedančios labdaros organizacijos „Chapter 1“ vadovas Geoffas Hawkinsas pareiškė, kad bręstanti problema paneigia stereotipą, kad benamiais tampa tik nuo alkoholio ar narkotikų priklausomi žmonės.

Užvirusiuose debatuose dėl nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių minimas siekis mažinti socialinę atskirtį ir sustiprinti viduriniąją klasę, tačiau kokie Lietuvos gyventojai galėtų būti laikomi viduriniąja klase, ypač po šalį sudrebinusio ekonominio nuosmukio, lieka neaišku. Ekonomistai šiuos gyventojus yra linkę įvardinti kaip 2–3 tūkst. litų darbo užmokestį gaunančius išsilavinusius specialistus, kurių Lietuvoje yra gana nedaug, o jų skaičius augant emigracijai nuosekliai mažėja.

Užvirusiuose debatuose dėl nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių minimas siekis mažinti socialinę atskirtį ir sustiprinti viduriniąją klasę, tačiau kokie Lietuvos gyventojai galėtų būti laikomi viduriniąja klase, ypač po šalį sudrebinusio ekonominio nuosmukio, lieka neaišku. Ekonomistai šiuos gyventojus yra linkę įvardinti kaip 2-3 tūkst. litų darbo užmokestį gaunančius išsilavinusius specialistus, kurių Lietuvoje yra gana nedaug, o jų skaičius augant emigracijai nuosekliai mažėja.

Apie ekonominės krizės pabaigą kalbantys šalies vadovai nemeluoja, bet ir nepasako visos tiesos. Sudurti galams Lietuvoje reikia uždirbti 1400–1500 litų, atskaičius mokesčius, tačiau net 48 proc. žmonių verčiasi iš mažiau nei 1000 litų atlyginimo. Sumokėjo varguoliai „Kai ekonomistai profesionaliai kalba apie krizės pabaigą, jie praneša labai paprastą žinią: mažų mažiausiai jau pusmetį ekonomika auga.