Rytų Azijoje dygta tokie megalopoliai kaip Pekinas, Šanchajus, Džakarta, Manila, Bankokas ir Saigonas. Čia statomi didžiuliai prekybos centrai, nes besivystančių šalių vidurinioji klasė šiandien išlaidauja lygiai tiek pat kiek ir amerikiečiai, europiečiai ar Japonai. Čia nebelieka ženklų apie oro užterštumą, karštį ir skurdą.
1992 metais Minesotoje buvo atidarytas „Amerikos prekybos centras“. Aplink plytėjo statybos ir stadionai, tačiau viduje buvo per 200 parduotuvių, 14 kino teatrų, atrakcionų parkas ir begalės greito maisto restoranų. Tai buvo modernumo ir vartotojiškumo simbolis.
Šiandien Azijoje yra 18 prekybos centrų, kurie dydžiu lenkia „Amerikos prekybos centrą“, o keletas dar yra statomi.
Indonezijos sostinė Džakarta šiandien didžiuojasi, kad čia veikia daugiau nei 170 prekybos centrų, tai yra didžiausias skaičius pasaulyje. Žaliųjų teritorijų skaičius sumažėjo nuo 35 iki 6 procentų. O tai jau yra mažiausias procentas pasaulyje.
Į nekilnojamąjį turtą plaukia investicijos iš užsienio, o šalis pragyvena iš natūralių gamtinių išteklių, taigi statybų bumas tęsiasi. Prekybos centrai yra pustuščiai, o Džakartos prekybininkai čia verstis gali beveik už dyką.
Kinijos didžiausias prekybos centras yra beveik tuščias ir moka tokiems prekės ženklams kaip „Zara“ ir H&M, kad šie čia prekiautų. Kyla rimtų įtarimų, kad Kinijos prekybos centrų bumas buvo sukeltas žemų palūkanų normų ir korupcijos. Nepaisant mažos nuomos paklausos, šiandien Kinijoje yra statoma daugiausiai prekybos centrų pasaulyje.
Tuo tarpu Singapūras yra vadinamas Azijos prekybos meka. Čia yra Orchard kelias, kuriame vienas priešais kitą yra pastatyti 22 prekybos centrai. Pastarieji nuolatos rekosntruojami, kad pritrauktų daugiau klientų. Visgi prekybinkai mėgsta šį miestą, nes čia mažiausi mokesčiai, o vartotojai plūsta čia dėl didžiausio prestižinių prekių pasirinkimo.
Vis dėlto vartotojiška kultūra yra įdomi tik mažam procentui Azijos gyventojų. Į tai atsižvelgęs Džakartos meras Joko Widodo siūlo įvesti moratoriumą naujoms prekybos centrų statyboms. Tai yra lengva paaiškinti JAV pavyzdžiu. Čia greitai mažėjo pigios naftos kiekiai ir plotai, kur galima statyti naujas prekybos vietas. Azijoje šiandien siekiama pinigus, skiriamus statyboms, nukreipti į sveikatos apsaugos sektorių, aplinkosaugą ir transportą.
Kol kas pustuščiai Azijos prekybos centrai simbolizuoja ne ekonominį augimą, bet neracionalų išteklių paskirstymą.