Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.
Lietuvoje tai būtų 760–2028 eurai per mėnesį neatskaičius mokesčių arba maždaug 514–1243 eurai „į rankas“. Tačiau patiems gyventojams, vertinantantiems, kas yra vidurinioji klasė, svarbus ne tik pajamų dydis, bet ir kiti dalykai.
„Swedbank“ atliktas tyrimas apie mūsų šalies viduriniąją klasę parodė, kad šiemet, kaip ir pernai, jos atstovai neįsivaizduojami be nuosavo automobilio.
Gyventojų apklausa parodė, kad 13 proc. tų, kurie laiko save viduriniosios klasės atstovais, netikėtai gavę 10 tūkst. eurų, juos išleistų automobilio įsigijimui. Daugiau žmonių šiuos pinigus išleistų tik būsto atnaujinimui, investavimui ar kelionei.
„Apibrėždami viduriniąją klasę, galimybę įsigyti automobilį lietuviai patys įvardija kaip vieną iš kriterijų“, – komentavo banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Eurostat“ duomenimis, tūkstančiui gyventojų Lietuvoje tenka 483 lengvieji automobiliai. Pagal šį rodiklį Europoje per daug neišsiskiriame ir esame apie vidurį, tačiau lenkiame tokias valstybes Švedija, Jungtinė Karalystė ar Danija.
Daugiausia automobilių tūkstančiui gyventojų tenka Liuksemburge (670), Suomijoje (617) ir Maltoje (613). Mažiausia – Kroatijoje (389), Latvijoje (356) ir Vengrijoje (355).
„Iš tiesų turtingose, pažangiose valstybėse galimybė įsigyti automobilį nebėra viduriniosios klasės kriterijus. Kažkada, man atrodo, Bogotos meras yra labai vaizdingai pasakęs, kad turtinga valstybė ta, kurioje milijonieriai naudojasi viešuoju transportu.
Automobilio įsigijimas – neturtingose valstybėse yra siekiamybė ir svajonė, bet nėra išsivysčiusių valstybių viduriniosios klasės atstovų prioritetas. Bet lietuviai jį vis dar vertina, net kai tai yra senas automobilis“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo aspektu esame Europos uodegoje.
„Čia lietuviai išsiskiria blogiausiai, yra paskutiniai ES. Net 64 proc. lietuvių automobilių yra senesni nei 10 metų. Kažin, ar toks automobilis gali būti svarbus viduriniosios klasės atributas. Matyt, priešingai“, – svarstė ekonomistas.
„Eurostat“ duomenimis, Čekijoje 10–20 metų automobilių dalis sudaro 61 proc., Latvijoje – 53 proc., o štai Liuksemburge ir Belgijoje – vos 22 proc.
Automobiliai ir saugumo jausmas
Automobilių naujienų portalo Automanas.lt projekto vadovas Ramūnas Žilionis, pats turinti keturias mašinas. Paklaustas, kodėl lietuviams automobilis yra toks svarbus dalykas, tv3.lt jis pateikė savo pavyzdį:
„Gyvenu 30 km nuo Vilniaus esančioje vienoje sodų bendrijoje. Su viešuoju transportu neprivažinėsi, dėl to ir žmonės ir turi automobilius. Apskritai tai infrastruktūros problema.
Juk sovietmečiu buvo daug sodų, vien mūsų bendrijoje iš viso yra 300 sklypų. Iki bendrijos važiuoja vienintelis mikroautobusas ir tai tik 10 val. ir 17 val. Kai toks grafikas, tai nei į darbą nuvažiuosi, nei ką. Savivaldybė galėtų žiūrėti tokius dalykus.“
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad su automobiliais susijusios tradicijos Lietuvoje ėmė formuotis nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo, kai tik atsirado galimybės išvykti į Vakarus.
„Pavyzdžiui, palyginkime automobilių skelbimų portalus Lietuvoje ir Latvijoje. Pagal skelbimų kiekį lietuviški kaimynų portalus lenkia kelis kartus. Pamenu, ieškojau retesnio automobilio, ėjau per visus portalus, tai ten tiesiog iš viso nėra pasirinkimo, nėra tokios ekosistemos, kultūros“, – svarstė R. Žilionis.
Jo teigimu, kai tik lietuviai pradėjo vežtis ir tvarkyti automobilius iš Europos, jai ilgą laiką aprūpindavo daugelį buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Pamažu su tuo susiję verslai išsiplėtė, juose dirbo vis daugiau žmonių, atsirado specializacija. Žmonėms nėra taip lengva mesti įprastą darbą ir persiorientuoti.
Esą dabar turime gana daug nenaujų mašinų. Dėl didelės pasiūlos, nebrangių dalių ir remonto, jų išlaikymas palyginti nebrangus. Jei už kokį 1 tūkst. eurų gali nusipirkti techniškai sutvarkytą mašiną, tai kodėl sau to neleidus, svarstė pašnekovas.
„Manau, lietuvių noras turėti nuosavą automobilį yra susijęs su saugumo jausmu. Panašiai kaip ir didžiajai daliai lietuvių norisi turėti savo būstą. Kaip sakoma, yra trys dalykai, kuriuos turėdamas, gali sakyti, kad gerai gyveni – tai geras būstas, automobilis ir telefonas. Jie užtikrina komunikaciją, judėjimą ir nakvynę. Kai tai turi, esi saugus.
„Pavyzdžiui, dabar populiarūs visureigiai, padidinto pravažumo automobiliai. Nusiperka juos žmonės, nors realiai po miestą važinėja, šunkeliu niekada nevažiuos. Tokiu atveju sakome, kad žmogus pasiruošęs investuoti daugiau pinigų, kad nekiltų klausimas, „o jeigu?“. Taigi ramybės jausmas gana svarbus“ “, – kalbėjo R. Žilionis.
Jis juokavo pats turįs keturis automobilius tam, kad padidintų bendrą skaičių ir pagerintų Lietuvos statistiką:
„Iš tikrųjų aš domiuosi automobiliais, man jie kaip inžinerijos stebuklas. Visi keturi yra skirti skirtingos progoms ir tikslams. Paprasčiausas „Mini Cooper“ mažai kuro naudoja, jis skirtas kasdieniams tikslams ar ilgesnėms kelionėms. Kabrioletas – savaitgaliams ar šiaip pasivažinėti. Senovinis, retro automobilis MGB yra kaip investicija, jis išsilaiko kaina. Sportinis „Renault Clio“ yra su saugos lankais, jis skirtas raliui lenktynėms, kad nelakstytum po gatves o trasoje.“
