Merginos vidury savaitės besifotografuojančios šampano vonioje tikriausia galėtų pasakyti, kad gyvena tikrai neblogai kaip ir 1 mln. 300 tūkstančių lietuvių – daugiau nei pusė šalies gyventojų, kurie priklauso vidurinei klasei. Taikant tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, tai yra gyventojai „popieriuje“ uždirbantys nuo 983 iki 2621 euro.
„Per dešimtmetį vidurinioji klasė išaugo nuo maždaug 50 procentų iki 61 procento“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kad gyventojai jaučiasi ir laiko save viduriniąja klase rodo ir „Swedbank“ Finansų instituto vasario mėnesį atlikta gyventojų apklausa. Daugiau nei pusė – 55 procentų lietuvių sakė esantys viduriniosios klasės atstovais. Tiesa, tokiais prieš 2 metus save laikė daugiau žmonių – 59 procentai. TV3-ijų žinių kalbinti žmonės taip pat priskyrė save viduriniajai klasei. Dalis jų sako, kad niekada geriau nei dabar negyveno:
„Aš nelabai patenkinta, bet kadangi turiu vyrą, tai labai patenkinta. – O aš savo patenkinta, todėl, kad dirbau ir dirbu ir dabar.“
„Na ką jūs. Tik gerėja. Palyginkit tada. – Tikrai reikia džiaugtis, kad mes gimėm ir gyvenam Lietuvoj.“
„Žinoma, kad gerėja, nėra klausimų, nors girdžiu raudant aplink kiek nori. Aš neturiu automobilio, bet aš jo ir nenoriu turėti. Aš neturiu didžiulio buto, bet aš jo nenoriu turėt. Čia svarbu norai.“
„Galėtum kokį remontą geresnį pasidaryti, kad pakeliauti daugiau galėtum.“
„Kas tą tokį jausmą suteikia, kad vidurinei klasei priklausote? – Nu turbūt dėl, kad vidury darbo savaitės galim sau pramogauti ir su žmona leisti laiką senamiestyje.“
Tiesa, mažesnių miestų gyventojų nuotaikos kiek niūresnės:
„Aš jau pensininkų grupei priklausau. Per viduriuką, bet čia ne Lietuvai dėkui. – O kam? – Airijai.“
„Nedaug ko trūksta arba, galima sakyti, visai nieko netrūksta. – Tai gal aukščiausiai priklausot? – Ne.“
„Žemesnė klasė, ne viršininkas.“
„Valstybės tarnautojas esu, tai nėra taip blogai. Ir uždirbti, ir išleisti daugiau norėčiau.“
Apklausa taip pat parodė, kad 26 procentai lietuvių, priskiriančių save žemesnei vidurinei klasei, jaučia didelį nerimą dėl pajamų, kurių jiems vos užtenka pragyvenimui. Tiesa, tų, kurie galėtų save priskirti aukštesnei vidurinei klasei per du metus padaugėjo nuo 9 iki 11 procentų.
„7 iš 10 sako, kad mums, man užtenka pinigų svarbiausiems poreikiams, tačiau turime pataupyti norėdami įsigyti kažkokį svarbesnį dalyką. 20 procentų sako, per daug jau ir nebetaupome ar dar 3 procentai, kurie apskritai gali nesijaudinti dėl finansų“, – sako „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Net tie, kurie save priskiria vidurinei ar aukštesnei vidurinei klasei įvardija, kad jų pajamos vis tik turėtų augti ateityje, kad jie jaustųsi gyvenantys oriai. Tiesa, žmonių, kurie norėtų didesnių pajamų sumažėjo. Nepasiturintys 2020 sakė, kad jų pajamos turėtų augti 90 procentų, šiemet – apie 70. Vidurinės klasės atstovai prieš 2 metus sakė, kad jų pajamos turėtų padidėti 57-iais procentais, šiemet – 53-imis.
„Pasitenkinimas savo situacija yra didesnis negu buvo, nes noras, kad pajamos augtų nėra toks stipriai, tiek daug išreikštas kaip 20 metais“, – kalba J. Cvilikienė.
O kiek gi daugiau norėtų uždirbti save vidurinei klasei priskiriantys?
„Kokiais 500 tai tikrai.“
„Ne, aukščiau negalima, nėra aukščiau – aukščiau tik tai verslininkai, o aš tik gydytojas. Šeimai apie 2,5 tūkstančio. – Čia yra vidurinė klasė? – Taip.“
„Turėtų uždirbti virš 1000 vidurinė klasė, nu o tai leidimas, kad būtų ir išvažiavimas, ir į teatrus nuėjimas, ir ekskursijos. Ne vien tik po Lietuvą, bet ir kitur.“
„Mes per abu turim 1800 pensininkai nu ir viskas tvarkoj, ir džiaugiamės gyvenimu.“
„Ne mažiau 3 tūkstančiai eurų.“
„Pajamos. Galimybės. Kad nereikėtų laukti atlyginimo, laukti avanso, kad galėtum sau leisti išvažiuoti atostogų, galbūt du kartus per metus.“
Nerijus Mačiulis sako, kad viduriniąją klasę apibrėžia ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas, gyvenimo būdas. Remiantis „Swedbank” duomenimis, šiuo metu finansinio turto, kuris viršytų 2000-ių eurų ribą, turi daugiau nei trečdalis gyventojų. Per pastaruosius metus trečdaliu išaugo gyventojų indėlių kiekis, kelis kartus padaugėjo investuojančių į vertybinius popierius. Kita vertus, šalyje išlieka didelė turto nelygybė – net 54 procentai gyventojų neturi sukaupę nei 1000 eurų santaupų.
