Seimo narys, „tvarkietis“ Petras Gražulis Seime užregistravo Darbo kodekso pataisą, siūlančią MMA dydį nuo kitų metų sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Siūloma MMA neleisti būti mažesnei negu pusė vidutinio darbo užmokesčio vidurkio, apskaičiuoto per paskutinius trejus metus.
Dabar MMA nustato Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Šiuo metu MMA – 380 eurų, tačiau finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad valstybė finansiškai pajėgi minimalų atlygį nuo 2018 m. pakelti iki 400 eurų.
MMA kaitymas be sistemos – populizmo įrankis
Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad įregistruota pataisa galbūt sušvelnintų šiokius tokius MMA svyravimus, bet tam užtektų minimalų atlygį susieti ne su trejų, o su vienerių metų vidutiniu atlyginimu.
„Nematau, kuo labai tas padėtų, gal tik sušvelnintų svyravimus, jeigu atlyginimas labai smarkiai krenta arba labai smarkiai kyla. Tai vienas iš variantų. Aišku, svarbu tai įtvirtinti vos ne Konstitucijoje, kad nebūtų noro kaitalioti tuos dalykus, atėjus naujai valdžiai. Svarbu tęstinumas, nes, kai jo nėra, vyksta labai didelis neapibrėžtumas. O kas darosi šiuo metu nėra – geras ženklas. Verslas jau dabar planuojasi kitų metų biudžetus. Tik dabar prasidėjo derybos dėl minimalios algos didinimo. Taip neturėtų būti. Turėtų bent pusmetį iš anksto susitarti“, - tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.
Nors finansų ministras siūlo kitąmet dar kartą pakelti minimalų atlyginimą 20 eurų, Ž. Mauricas teigia, kad geriau turėti vieningą sistemą, kaip kinta MMA, o ne kasmet keisti jos dydį.
„Geriau sistemą turėti, nes labai daug kalbų yra apie tą minimalų darbo užmokestį, kas neturėtų būti išsivysčiusioje visuomenėje. Išsivysčiusioje visuomenėje turėtų labiau diskutuoti bendrai apie darbo rinką, apie tam tikrus sektorius, apie informacinių technologijų specialistų užmokesčius, kaip pritraukti investicijas. Va tokie dalykai turėtų būti. Bet tai deja užgožia tokie labai baziniai dalykai. MMA didinimas, vis tiek jis didėja, tai faktas. Ir jis didės daugiau mažiau lygiai su vidutiniu darbo užmokesčiu. Geriau turėti stabilumo, sistemą, antraip atsiranda labai gera dirva populistams“, - sakė ekonomistas.
Paklaustas, kodėl Seimo nariai nesiima įvesti vieningos ir stabilios sistemos, kuri ir nustatytų, kaip gali kisti MMA, Ž. Mauricas mano, kad smulkūs minimalaus uždarbio didinimai – tiesiog puikus įrankis politiniam populizmui vešėti.
„Kai atlyginimai kyla bendrai ekonomikoje, kai biudžetas yra perteklinis, tai labai nori visi politikai pasirodyti geri dėdės, kad jie neva čia pakelia atlyginimą ir kažkam suteikia paslaugą. Tai toks noras, neva ne dėl šiaip ekonomikos. Aš sakyčiau, kad vidutinis atlyginimas kyla Lietuvoje ne dėl to, kad valdžia kažką padeda, bet nepaisant to, kad valdžia trukdo – jis vis tiek kyla. O minimalų atvirkščiai bando apsukti – čia mes neva keliam. Tai tokio populistinio įrankio paleisti iš savo rankų niekas nenori“, - teigė Ž. Mauricas.
MMA – kaip Kalėdų senio dovana
Gana kritiškai naujausią P. Gražulio pasiūlymą vertina ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas. Pasak, jo, Seimo nario idėja „jau barzda apaugusi“, o tokių siūlymų būta ir prieš dešimtmetį. D. Arlauskas pritaria Ž. Mauricui ir mano, kad MMA dydžio kaitaliojimas tėra geras būdas politikams pasirodyti.
„Todėl, kad politikams norisi visada kaip Kalėdų seneliams dalinti prieš Kalėdas saldainius. Tai labai geras pamaloninimas ir niekas šito įrankio nenori automatizuoti. Antraip ir kalėdiniame maišelyje didelės saldainių dėžės nebebus“, - tv3.lt sakė D. Arlauskas.
Pasak LDK generalinio direktoriaus, užuot nuolat kaitaliojus MMA dydį, vertėtų neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) sutapatinti su MMA, tuomet pasijustų tikra nauda.
„Jeigu jie iš tikrųjų labai rūpintųsi žmonėmis, tai vienu metu MMA ir NPD būtų tapatūs. Matome, kad tie 20 eurų, tai pirmiausiai rūpinamasi biudžeto klausimais, nes taip padidėtų tam tikros įplaukos į biudžetą. Jeigu būtų jie visiškai sąžiningi, tai sakytų, mes pažadėjome, kad NPD bus 380 eurų, bet dabar mes, norėdami parodyti gerą valią, tai, kiek kils MMA, tiek kils ir NPD. Tada aš suprasčiau šiek tiek prasmės. O dabar aš matau du dalykus: bandymą įsiteikti rinkėjams ir spręsti biudžeto klausimus“, - kalbėjo D. Arlauskas.
P. Gražulio pasiūlymas – ne naujiena
Portalas tv3.lt primena, kad P. Gražulio siūlymas – toli gražu ne pirmas bandymas susieti MMA su ekonominiais rodikliais. 2015 m. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija siūlė MMA keisti kas dvejus metus ir sieti su vidutinio darbo užmokesčio, darbo našumo ir vartojimo kainų indeksų pokyčiais. Tais pačiais metais „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ siūlė nustatytų tokią MMA, kuri būtų ne mažesnė kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Kitomis pataisomis 2014 m. parlamentarai siūlė neleisti MMA būti mažesnei negu pusė praėjusiais metais įstatymų patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio.
Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2017 m. antrą ketvirtį siekė 838,7 euro iki mokesčių.
