Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas posėdyje kalbėjo, kad MMA didinimas turėtų būti susietas su skirtingu vidutiniu užmokesčiu regionuose.
Pasak D. Arlausko, padidinus MMA iki 420 eurų, maždaug 15-oje savivaldybių skirtumas tarp minimalaus ir vidutinio užmokesčio siektų maždaug 65 proc.
„Kas prisiims atsakomybę už tai, kad šiose savivaldybėse labai stipriai pablogės verslo aplinka“, – argumentavo darbdavių atstovas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis BNS teigė, kad MMA didinimas būtų smūgis paslaugų įmonėms regionuose.
„Minimali alga yra rimtas reiškinys regionuose ir ypač paslaugų sektoriuje, kur gyvybingumas nėra toks didelis. Minimalios algos didinimas joms būtų smūgis. Pramonės įmonėse minimali alga nėra tokia populiari, nes nemaža dalis įmonių robotizuojasi, diegia skaitmenines technologijos, o tam reikia kvalifikuotų žmonių“, – BNS sakė R. Dargis.
D. Arlauskas siūlė kol kas nesvarstyti MMA didinimo ir įpareigoti Ūkio ministeriją kitame posėdyje pareikšti savo nuomonę dėl MMA didinimo įtakos kai kuriems regionams.
Tuo metu Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė posėdyje dar kartą pareiškė, kad profsąjungos mato visas galimybes nuo kitų metų pradžios MMA didinti iki 450 eurų.
„Mes siūlome, kad minimalus atlyginimas nuo 2019 metų sausio 1 dienos būtų 450 eurų“, – teigė G. Gruzdienė.
Posėdyje dalyvavusi drabužių gamintojos „Lelija“ vadovė Genė Zaveckienė teigė, kad šiuo metu nėra tinkamas laikas didinti MMA, o reikėtų žiūrėti į mokesčių mažinimą.
„Mes siūlytume nekelti minimalių atlyginimų, o sumažinti mokesčius nuo darbo užmokesčio“, – tvirtino G. Zaveckienė.
Jos teigimu, lietuviška lengvosios pramonės produkcija nėra konkurencinga nei užsienyje, nei Lietuvoje.
„Jeigu mes norime, kad mūsų įmonėse šita šaka liktų, mes turime pagerinti mūsų konkurencines galimybes“, – teigė G. Zaveckienė.
Anot jos, vidutinis atlyginimas „Lelijoje“ šiuo metu siekia 650 eurų, tačiau yra ir žmonių, gaunančių MMA. „Sodros“ duomenimis, balandį „Lelijos“ darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 507,27 euro (prieš mokesčius).
Po nepritarimo viskas lieka Vyriausybės rankose
Pati Vyriausybė siūlė nuo kitų metų MMA padidinti iki 420 eurų, profsąjungos – iki 450 eurų, o darbdaviai siūlė klausimą svarstyti vėliau. Prieš posėdį jie ketino palaikyti 420 eurų pasiūlymą.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas po posėdžio žurnalistams sakė, jog tikisi derybų tęsinio. Jis tikino, kad kitu atveju visą atsakomybę dėl minimalios algos didinimo turės prisiimti Vyriausybė.
„Tada tegul ir Vyriausybė prisiima įsipareigojimus už blogėjančią situaciją, už uždaromas įmones regionuose“, – tvirtino D. Arlauskas.
Pasak jo, darbdaviai galėtų kalbėtis dėl didesnės nei 420 eurų MMA, jeigu ministrų kabinetui pavyks sumažinti darbo apmokestinimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura kol kas negalėjo pasakyti, ar Vyriausybė vienašališkai nuspręs didinti MMA nuo kitų metų pradžios.
„Ką toliau darysime? Na, nėra aišku. Turėsime įvertinti situaciją. (...) Darbo kodekse yra numatyta, kad Vyriausybė gali pakartotinai kreiptis į Trišalę tarybą, prašydama dar kartą apsispręsti dėl minimalios algos. Galbūt bus apsispręsta taip, galbūt Vyriausybė apsispręs vienašališkai“, – žurnalistams sakė K. Zaura.
Anot jo, antradienį nuomonės išsiskyrė, nes 420 eurų MMA pasiūlymas buvo pateiktas, skaičiuojant 2018 prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį, o profsąjungos nusprendė skaičiuoti pagal 2019 metų prognozę.
„Praėjusiais metais esame sutarę, kad procesas bus depolitizuotas, tačiau, deja, šiandien buvo pareikštos skirtingos nuomonės. Nebuvo rastas sprendimas, nuo ko reikėtų skaičiuoti būtent tą minimalią mėnesinę algą. Būtent dėl to tas sprendimas šiandien nepriimtas“, – teigė K. Zaura.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė po posėdžio sakė, jog tikisi iš Vyriausybės dosnesnio sprendimo nei 420 eurų.
„Kamuolys dabar Vyriausybės pusėje. Vyriausybė teikia 420 eurų. Mūsų skaičiavimais, pagal prognozę kitų metų, kurią teikia Finansų ministerija, vidutinis (atlyginimas – BNS) turėtų būti 956 eurai, todėl mūsų siūlymas yra 450 eurų. Tą leidžia mūsų ekonomika (...) Aš manau, jei jie vykdys savo Vyriausybės programą, tai turėtų būti daugiau nei 420 eurų“, – žurnalistams teigė G. Gruzdienė.
Lietuvos bankas gegužę pasiūlė, kad MMA turėtų didėti 20 eurų – iki 420 eurų – tai yra 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA turi būti 45-50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45-50 proc. ribą – BNS skaičiavimais, tai būtų tarp 400 ir 444 eurų.
Pagal Darbo kodeksą Trišalė taryba Vyriausybei savo nuomonę dėl MMA didinimo nuo kitų metų turi pateikti birželio 15 dienos. Be tarybos patariamosios nuomonės, Vyriausybė sprendžia dėl MMA didinimo.
Pernai MMA buvo padidinta 20 eurų iki 400 eurų.
Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas numato, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
