Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas sako, kad MMA reikia skaičiuoti, įvertinant kiekvieno regiono vidutinę algą – tai reiškia, kad Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose MMA galėtų siekti 450 eurų, o kituose miestuose jis mažėtų, priklausomai nuo vidutinio atlyginimo.
„Šiandien matome, kad kai kuriuose regionuose vidutinis atlyginimas yra 600 eurų. Reiškia, santykis tarp vidutinio ir minimalaus atlyginimo gausis apie 70 procentų. Manome, kad tokiu atveju verslas bus nebegyvybingas“,– BNS sakė D. Arlauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad didėjant atlyginimams, neturėtų didėti mokestinė našta dirbantiems pagal verslo liudijimą.
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas anksčiau BNS sakė, kad Vyriausybė nėra linkusi derėtis, tad profsajungos ir toliau gins savo poziciją – minimalią algą didinti iki 450 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė galutinės Vyriausybės pozicijos pirmadienį neatskleidė – ji bus paviešinta Trišalės tarybos posėdyje.
Šiemet Trišalė taryba jau tris kartus bandė susitarti dėl MMA didinimo. Vyriausybė siūlė nuo kitų metų MMA padidinti iki 420 eurų, profsąjungos – iki 450 eurų, o darbdaviai ketino palaikyti 420 eurų pasiūlymą, tačiau bendro sprendimo iki šiol nepriėmė.
Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA turi būti 45-50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45-50 proc. ribą. Lietuvos bankas gegužę pasiūlė, kad MMA turėtų didėti 20 eurų – iki 420 eurų – tai yra 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
