minimali alga

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Kylanti infliacija nepatogumų kelia ne tik darbuotojams ir paprastiems žmonės, o ir darbdaviams, kurie vis skatinami kelti atlyginimus. Tačiau dėl infliacijos kaltos būtent profsąjungos, teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas. Kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė su tokiu teiginiu nesutiko ir sakė, kad tai – absurdas.

Darbdaviai su profsąjungomis vis aršiau pliekiasi dėl to, kiek artimiausiu metu turi didėti minimali alga, mat nuo jos priklauso ir kiti šalyje mokami atlyginimai. Lietuvos bankas siūlo algą padidinti 74 eurais iki 624 eurų į rankas. Siaučiant 20 proc. infliacijai, profsąjungos panašaus dydio didinimą palaiko. Tačiau darbdaviai priešinasi, esą galimai artėja recesija ir ne visi išgalės tokias algas mokėti.

Lietuvos bankas siūlo penktadaliu didinti minimalią algą. Į rankas ji padidėtų apie 75-iais eurais ir siektų beveik 625-is eurus. Dirbantieji už minimalią algą piktinasi, kad tiek yra mažai, mat kainos padidėjo dar smarkiau. Tačiau darbdaviai gresiant recesijai didinti minimalios algos nesutinka. O ir vyriausybė tokiam didinimui pritarti neskuba ir ruošiasi laukti rudens, kad aiškiau matytųsi, kur kitąmet risis šalies ekonomika.

Antradienį Lietuvos bankas pristatė skaičiavimus, kiek minimalioji mėnesinė alga (MMA) turėtų būti didinama nuo kitų metų pradžios. Ji turėtų kilti iki 868 euro neatskaičius mokesčių, nurodo Lietuvos bankas. Darbo kodekse numatyta: minimalųjį valandinį atlygį (MVA) ir MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos (darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovų) rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.

Trišalė taryba antradienį pradeda diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2023 metų sausio. Lietuvos bankas tarybos posėdyje pristatys savo rekomendacijas.  Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį sakė, kad bankas siūlys didinti MMA, tačiau, kiek, neįvardijo. Jis prognozavo, kad Trišalėje taryboje dėl naujojo MMA dydžio vyks sudėtinga diskusija, nes esą neapibrėžtumas yra labai didelis. G. Šimkus portalui vz.

Energijos išteklių kainoms auginant kitų prekių ir paslaugų kainas, Vyriausybė pasiūlė keliems mėnesiams pritaikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui, o prezidentas Gitanas Nausėda ragina pakratyti infliacijos didinamą biudžetą: tai yra sumažinti pajamų apmokestinimą ir skirti vienkartines 100 eurų išmokas senjorams, šalpos pensijų gavėjams, šeimoms, auginančioms vaiką su negalia ar tris ir daugiau vaikų, nepasiturintiems asmenims.

Kaip ir Lietuvoje, daugelyje kitų ES šalių minimalioji mėnesinė alga valstybės lygiu nustatoma atitinkamuose teisės aktuose. Nuo šių metų pradžios jie buvo pakeisti ir visose, išskyrus dvi, minimumas išaugo. Pagal šio dydžio algą Lietuvą aplenkė Vengrija. Nors minimumo skirtumai tarp ES valstybių mažėja, jie ir toliau išlieka gana reikšmingi. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir padidinta minimali alga (MMA) yra triskart mažesnė nei Liuksemburge, tačiau per du kartus didesnė nei Bulgarijoje.

Europos Sąjungoje norima nustatyti kriterijus minimaliai algai. Jei derybos bus sėkmingos, bus nustatyti kriterijai, kuriais remiantis kiekviena šalis narė privalės nustatyti savo minimalią algą. Visgi politikai pabrėžia, kad tai nereiškia vienodo minimalios algos dydžio visose Europos Sąjungos šalyse. Tai reiškia, kad priėmus kriterijus nurodančią direktyvą, minimalus darbo užmokestis Lietuvoje nebus tolygus, pavyzdžiui, tam, kuris mokamas Liuksemburge.

Lietuva kasmet turtingėja. Pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui gyvename kaip švedai apytiksliai 1990 metais. Galima sakyti, kad beveik išsipildė Sąjūdžio laikų svajonė gyventi kaip Švedijoje. Bet gerai yra tiems žmonėms, kuriems pavyksta gimti ar patekti į aukštesnį socialinį-ekonominį sluoksnį. Jie gali skirti daugiau lėšų savo sveikatai, sveikai maitintis, jų vaikai kur kas lengviau patenka į universitetus, valstybė dažniau apmoka jų atžalų mokymosi išlaidas.

Tūkstančio eurų priedas vien už tai, kad pasirašote darbo sutartį – jei prieš porą metų tai būtų sakinys iš fantastikos srities, dabar tai – realybė. Darbdaviai nebežino, kaip susirasti samdinių, tad kelia algas, siūlo nemokamas medicinos paslaugas, dirbti priima ir kalinius. O bedarbių šalyje tik daugėja, jų triskart daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau legaliai dirbti jie nė negalvoja.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, kuriuo bus galutinai įtvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis nuo 2022 m. pradžios. Nutarimo projektu siūloma kitais metais taikyti 730 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 642 eurų minimumo (didinama 88 eurais, arba apie 13,7 proc.) ir 4,47 euro minimalųjį valandinį atlygį vietoje dabar nustatyto 3,93 euro (didinama 0,54 euro, arba apie 13,7 proc.

Finansų ministerija nuo Naujųjų siūlo didinti ne tik minimalią mėnesio algą, bet ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Jis didėtų maždaug 40-čia eurų „į rankas” ir būtų taikomas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Ekonomistai tokį siūlymą vertina teigiamai – esą mažėtų atskirtis tarp turtingesnių ir skurdžių žmonių, didėtų perkamoji galia ir daugiau bedarbių įsilietų į darbo rinką. Vienoje Panevėžio mokykloje – pietų metas.

Vyriausybė ketina didinti minimalią algą iki beveik 520 eurų „į rankas", tai bene 50 eurų daugiau nei šiuo metu. Šis pasiūlymas 15 eurų dosnesnis, nei pati vyriausybė svarstė vasarą. Profesinės sąjungos projektą sveikina, o žmonės sako, kad augant kainoms ir tai yra mažai. O štai darbdaviai tebesitęsiant pandemijai tokį dosnų algos didinimą jau vadina populistiniu, mat minimalios algos kėlimas verčia verslą kelti ir didesnes algas. Šiauliuose gimsta tradiciniai skanėstai – grybukai.

Sparčiau didinama minimali alga didžiausią poveikį turės iki 1000 eurų uždirbantiems asmenims, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Tikimasi, kad didesnis uždarbis paskatintų nedirbančius gyventojus grįžti į darbo rinką. Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti nuo 642 iki 730 eurų.  „Lietuvos banko nuomone, tai paliestų žmones, uždirbančius iki 1000 eurų.

Trečiadienį vykusiame pasitarime ministrų kabinetas priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlyginį siūlo didinti sparčiau nei ketino anksčiau. Tiesa, naujas pasiūlymas vis tiek netenkina nei darbdavių nei darbuotojų atstovų. Pastarieji reikalauja dar didesnio pakėlimo, tuo metu kai kurie verslai tikina, kad ir lėtesnis didinimas gali baigtis liūdnai.

Dėl naujo minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio turėtų būti sutarta artimiausiomis savaitėmis, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Manau, kad per keletą savaičių paaiškės tas skaičius“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ji. M. Navickienės teigimu, kitą savaitę jos vadovaujama ministerija savo siūlymą pateiks Vyriausybei. „Manau, kad kitą savaitę turėsime konkrečius skaičius, kuriuos aptarsime Vyriausybės pasitarime.

Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų tvirtinti kitų metų minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalų valandinį atlygį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo tai numatantį nutarimo projektą. Pagal ministerijos pasiūlymą MMA nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 9,5 proc., arba 61 euru – nuo dabartinių 642 eurų iki 703 eurų neatskaičius mokesčių. Jeigu nebus keičiami kiti mokesčiai, minimali alga į rankas būtų kiek daugiau nei 500 eurų.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Tačiau Vyriausybės atstovai prieštarauja ir siūlo pridėti perpus mažiau – 30 eurų. Tokiu atveju kitąmet minimali alga siektų apie 500 eurų į rankas. Dirbantieji priekaištauja, kad toks didinimas labai menkas, tačiau darbdaviai jau nerimauja, kad padidinus minimalią algą, įsisuks algų kilimo spiralė ir teks daugiau mokėti visiems. Šiauliuose Vidmantas dirba vaikų darželyje.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.  Profesinės sąjungos teigia, jog MMA nuo 2022-ųjų galėtų kilti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Lietuvos bankas taip pat skaičiuoja, kad didėjant algoms Lietuvoje nuo naujų metų turi didėti ir minimali alga, tiesa, perpus mažiau, apie 30 eurų. Premjerė Šimonytė didinti minimalią algą taip pat sutinka, tik darbdaviai ragina neskubėti ir palaukti, kaip seksis kovoti su pandemija. Priešpensinio amžiaus Aldona mokykloje Šiauliuose jau trejus metus dirba valytoja. Alga minimali, dabar 468 eurai į rankas.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau uždirbantys mažiausiai realiai to nepajuto – labiausiai augo ir taip didesnės algos. Taigi, darbuotojų atstovai teigia, kad nuo kitų metų minimumas turėtų kilti iki 750 eurų. Vis dėlto darbdaviai ir ekonomistai įspėja apie pavojus.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo kitų metų galėtų augti 9,6 proc., arba 62 eurais – iki 703 eurų, teigia Lietuvos banko (LB) atstovė. Tačiau pramonininkai siūlo peržiūrėti MMA nustatymo formulę – atsižvelgti į gyvenimo kaštus, bendrą atlyginimų lygį, darbo našumą, tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų atstovai ragina vadovautis sutarta formule.

Nepaisant to, kad Lietuvoje, panašu, atėjo trečioji koronaviruso banga ir dėl karantino ribojimų daugybė įmonių negali normaliai veikti, tai netrukdo kai kuriems verslams mokėti darbuotojams didžiules algas. Praėjusį mėnesį buvo bent 23 įmonės, kuriose darbuotojams mokamo atlyginimo vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Pats didžiausias darbo užmokesčio vidurkis – daugiau kaip 48 tūkst.

Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką įmonės, mokėsiančios atlyginimus grynaisiais, turės tai deklaruoti „Sodrai“, sako socialinės apaugos ir darbo viceministras. Vytautas Šilinskas žada, kad teisės aktai dėl tokių įpareigojimų darbdaviams turėtų būti priimti netrukus.

Praėjusiais metais sprendimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlė kaip niekad daug diskusijų. Darbuotojų atstovai tikino, kad kelti algą būtina. To metu darbdaviai tvirtino, kad ne visi verslai turi tam pinigų. 2021 metais minimali alga, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, didėja nuo buvusių 607 iki 642 eurų „ant popieriaus“. „Į rankas“ tai reikštų algos padidėjimą nuo 447 iki 467 eurų. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 138 tūkst.

Trečiadienį Seimas galutinai priėmė „Sodros“ biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų projektus. Naujoji Vyriausybė žadėjo, kad 100 proc. bus kompensuojamas darbuotojų atlyginimas iki 2 minimalių algų, tačiau galiausiai šis pažadas nebus įgyvendintas. Už Užimtumo įstatymo pataisas balsavo 122 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė – 3. Dabar už darbuotojus, kurie dėl karantino ar ekstremalios padėties išėjo į prastovą, darbdaviams mokama iki 90 proc.

Europos Komisijai siūlant privalomai visose ES narėse suvienodinti minimalios algos (MMA) dydį, netiesiogiai nustatant jos „grindis“, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, jog tokiu atveju minimali alga Lietuvoje turėtų smarkiai išaugti – nuo 607 iki maždaug 690 eurų (iki mokesčių). Anot jos, EK siūlymas galėtų būti rekomendacinio pobūdžio, o ne privalomas.

Vyriausybė 20 eurų padidino kitų metų minimalią algą, o darbdaviai jau ieško būdų, kaip ją sumažinti. Vyriausybė neįsiklausė į jų raginimus palaukti, kaip ekonomiką paveiks antroji koronaviruso banga, tad dabar ragina minimalios algos nedidinti bent patirties neturintiems jaunuoliams. Tačiau profsąjungos, studentų organizacijos bei socialinių reikalų ministerija perspėja, jog tai diskriminacinis siūlymas. Baigęs mokyklą Orestas nusprendė palikti Šiaulius ir studijuoti Vakarų Europoje.

Kai kuriems verslo atstovams siūlant pagal amžių diferencijuoti minimalią mėnesio algą (MMA), jaunimui mokant mažiau nei vyresnio amžiaus žmonėms, šalies prezidentas sako, kad minimali alga negali dirbtinai mažinti atlyginimo jaunimui.

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Aiškėja, kiek kitąmet didės minimali alga bei atlyginimai dešimtims tūkstančių biudžetininkų ir politikams. Vyriausybė minimalią algą nusprendė didinti apie 20 eurų į „rankas". Politikai ir valdininkai padidėjimą pajus skirtingai. Štai prezidentas gaus 33 eurais daugiau, o paprastam specialistui bus pridėti vos 2-3 eurai. Vaiko pinigai kitąmet didės 10 eurų, iki 70-ties. Marijampolės bibliotekoje Raminta vadovauja multicentrui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2021 metais.

Kiek reikia lietuviui, kad jis galėtų oriai gyventi? Ekonomistai tvirtina, kad vidutinis atlyginimas siekia apie 1000 eurų į rankas ir jo pragyvenimui pakanka. Tačiau profesinių sąjungų atstovė pastebėjo, kad šį atlyginimą gauna maža dalis tautiečių. Kiti dalis žmonių gaunančių minimumą negali patenkinti net būtiniausių poreikių.

Trišalei tarybai neradus bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo nuo kitų metų ją didinti 35 eurais (5,8 proc.) iki 642 eurų (iki mokesčių), o minimalų valandos atlygį – 0,21 euro (5,8 proc.) iki 3,93 euro. Pasak viceministrės Eglės Radišauskienės, siūlymas pateiktas atsižvelgiant į Lietuvos banko skaičiavimus. Anot jos, tikėtina, kad Vyriausybė MMA didinimą svarstys kitą savaitę.

Ar didės kitąmet minimali alga? Ir kiek? Profsąjungos ragina į rankas mokėti bent 30 eurų daugiau. Vyriausybė prieš rinkimus taip pat nenori pasirodyti šykšti ir didinti algas neprieštarauja, tačiau kukliau. Darbdaviai ragina minimalios algos iš viso nedidinti ir palaukti kol praeis koronaviruso pandemija ir ekstremali situacija. Pavasarinio karantino paralyžiuoti Panevėžio meninio stiklo studijos stiklapūčiai mėgina vėl stotis ant kojų ir užkuria kone pusmetį šalusias krosnis.

Profesinės sąjungos reikalauja didinti minimalią algą. Ir jau nebe 20, o 50 eurų. Esą kelti algas uždirbantiems mažiausiai būtina, nes ne tik nesustodamos kyla kainos, bet ir algos viešajame sektoriuje. Tačiau vyriausybė didinti minimalios algos kol kas nenori, ragina neskubėti, mat dar neaišku, kaip šalies ekonomika kapstysis iš koronaviruso krizės. Meistras ruošia vilkiką tolimam reisui. Alytaus įmonėje „Vilktukas“ iš viso dirba apie 60 darbuotojų.

Šimtams tūkstančių tautiečių laikinai ar ilgam netekus darbo ir pajamų dalis politikų ir eilinių žmonių vėl kelia klausimą – ar nereikėtų krizės akivaizdoje algų susimažinti ir politikams? Kai kuriose užsienio valstybėse vyriausybių vadovai ar parlamentų nariai, solidarizuodamiesi su piliečiais, jau nusirėžė atlyginimus keliolika ar net keliasdešimt procentų. Visgi į tokį populizmu kvepiantį sprendimą, ypač prieš rinkimus, skeptiškai žiūri ne tik didesnė dalis politikų, bet ir ekspertų.

Ketvirtadienį Seimo posėdyje, kuriame dalyvauja tik opozicijos atstovai, teikiamos svarstyti įstatymų pataisos, kuriomis siekiama mažinti kai kurias dabar galiojančias garantijas darbuotojams, numatyti naujas mokesčių lengvatas. Konservatoriai Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė ir Dainius Kreivys registravo Užimtumo įstatymo pataisas.

Europos Komisija paskelbė oficialias derybas dėl vienodo minimalios algos nustatymo visose ES šalyse. Koks tai galėtų būti susitarimas ir kaip jis paveiktų minimalią algą Lietuvoje? Kokios įtakos tai turėtų gyventojų kišenei ir verslui? Diskusijoje apie tai – „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Europos Komisija pradėjo oficialias konsultacijas dėl minimalios algos nustatymo visose bendrijos šalyse. Ko galima tikėtis iš tokios priemonės, kaip ją vertina mūsų šalies darbuotojų ir darbdavių atstovai? Sausio 14 d. Europos Komisija oficialiai paskelbė pirmą etapą socialinių partnerių konsultacijų dėl galimų veiksmų sprendžiant iššūkius, susijusius su sąžininga minimalia mėnesine alga.

Antradienį Europos Komisija paskelbė oficialias konsultacijas dėl kai kurių minimalių socialinių garantijų ir būtinų pokyčių visose bendrijos šalyse. Tą pačią dieną, be kita ko, pradėtos ir derybos su socialiniais partneriais, t.y. profesinėmis sąjungomis ir darbdavių atstovais, dėl sąžiningos minimalios algos darbuotojams visoje ES.

Kaimyninės šalies valdančioji Teisės ir teisingumo partija žada per artimiausius kelerius metus Lenkijoje sukurti gerovės valstybę. Vienas iš tokios valstybės požymių – didesnės gyventojų pajamos. Jas didinti ketinama keliant minimalią algą. Praėjusią savaitę Lenkijos valdančioji partija Teisė ir teisingumas pristatė spalį vyksiančių rinkimų programą. Vienu iš svarbiausių jos punktų tapo minimalios algos didinimas.

Mažiausias algas šalyje gaunantiems tautiečiams – dovanėlė iš Vyriausybės. Trišalei tarybai susibarus ir nieko nenutarus, Vyriausybe nusprendė, kad minimalus užmokestis nuo kitų metų didės daugiau nei pusšimčiu ir sieks apie 447 eurus „į rankas", neatskaičius mokesčius ji sieks 607 eurus. Darbdaviai tokį valdžios žingsnį vadina ne tik smulkaus verslo, bet ir regionų naikinimu.

Nuo kitų metų pradžios didės minimali mėnesinė alga ir minimalus valandinis atlyginis. Dėl to taip pat didės kai kurios socialinio draudimo išmokos ir įmokos. Taip trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Priimtu nutarimu nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta 607 eurų minimali mėnesinė alga (MMA) ir ir 3,72 euro minimalusis valandinis atlygis neatskaičius mokesčių. Dabar galioja 555 eurų MMA ir 3,39 euro minimalus valandinis atlyginis.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų turėtų didėti 9,4 proc. – nuo 555 iki 607 eurų (iki mokesčių). Minimalus valandos atlygis didėtų 9,7 proc. – nuo 3,39 iki 3,72 euro. Skaičiuojama, kad tam iš valstybės biudžeto reikės apie 17 mln. eurų per metus. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti trečiadienį. Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba gegužės pabaigoje nesusitarė, kiek nuo 2020 metų turėtų didėti MMA.

Praėjo dveji metai, kai Lietuvoje įsigaliojo naujas darbo kodeksas. Jis numato lengvesnį darbuotojų atleidimą, naujas darbo sutarčių rūšis, išmokas ilgai vienoje darbovietėje dirbantiems asmenims. Darbuotojų ir darbdavių atstovai skirtingai vertina kodekso poveikį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo aptarta, kaip naujas dokumentas veikia realiai, ką jame reikėtų keisti, kokie dažniausi ginčai kyla tarp darbuotojų ir darbdavių.

Tūkstančiai atleistų darbuotojų, gerokai sumažintos algos, pensijos ir kitos išmokos, įmonių ir bankų bankrotai. Tokius ekonominės krizės padarinius prieš dešimt metų regėjo Lietuva ir daugelis kitų pasaulio šalių. Dabar vis dažniau įspėjama apie naujos krizės požymius ir jie Lietuvos neaplenks.

Nuo kitų metų minimalią mėnesinę alga turėtų didėti 52 eurais, o minimalų valandinį atlygį – 0,33 euro. Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Patvirtinus naują minimalią algą, didės ir kai kurie mokesčiai. Projekto dokumentuose nurodoma, kad siūlant minimalią mėnesinę algą (MMA) kitiems metams, darbuotojų atstovai ir Vyriausybės atstovai laikėsi Trišalės tarybos sutartos formulės.