Šiauliuose Vidmantas dirba vaikų darželyje. Priešpensinio amžiaus vyras už šį darbą gauna minimalią 470 eurų į rankas algą. Vidmantas pripažįsta, kad išgyventi iš tokio uždarbio sudėtinga.
Vidmantas sako: „Ne per daug vertinamas mūsų darbas. Jei pensininkai prašo tūkstančio, mums, darbininkams su negalia, dirbam, stengiamės, turėtų dar daugiau būti.“
Sodra skaičiuoja, kad iš 1,2 milijono visu etatu dirbančiųjų šalyje kiek daugiau nei dešimtadalis šiuo metu gauna minimalią ar net mažesnę algą.
„Iki minimalios mėnesio algos uždirba 99 tūkst. žmonių, apie 48 tūkst. uždirba lygiai minimalų atlygį. 13 proc. apdraustųjų gauna minimalų ar mažesnį atlygį“, – sako Kristina Zitikytė, „Sodros“ atstovė.
Darbdavių, Vyriausybės ir profesinių sąjungų atstovai Trišalėje taryboje kaip tik ginčijasi, kiek kitąmet didės minimali alga. Prognozuodamas tolimesnį vidutinės algos ir infliacijos augimą šalyje, Lietuvos bankas yra pasiūlęs minimalią algą kitais metais padidinti 30-čia eurų į rankas. Tokiu atveju ji siektų apie pusę tūkstančio eurų.
Didžioji dalis profsąjungų tikina, kad Lietuvos banko siūlomas minimalios algos didinimas vos 30-čia eurų yra nepakankamas ir reikalauja dvigubai daugiau – 60 eurų į rankas.
Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako: „Lietuvos bankas klaidina visuomenę formulėje įdėdamas vidutinį darbo užmokestį be priedų ir priemokų. Tokios statistikos Lietuva neveda. Jei kalbame apie vidutinį darbo užmokestį, jį turime imti pilna apimtimi.“
Darbdavių nuomonės dėl minimalios algos didinimo išsiskiria. Vieni griežtai nepritaria ir siūlo pirmiausia padidinti darbuotojų našumą, kiti ragina pakelti neapmokestinamąjį dydį, o treti sutinka ir su didesne minimalia alga, tačiau reikalauja Vyriausybę ir po pandemijos remti labiausiai nukentėjusius maitinimo, apgyvendinimo, turizmo sektorius.
Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovkis teigia: „Turėtų būti didinamas minimalus atlyginimas. Tai pagrindinis darbdavių indėlis didinant darbuotojų pajamas. Mūsų lūkestis ir noras, kad Vyriausybė atsakytų tuo pačiu ir prisidėtų prie po karantininių priemonių išsaugant darbo vietas.“
Darbdaviai nerimauja, kad padidinus minimalią algą įsisuka algų kilimo spiralė ir teks mokėti daugiau visiems.
„Minimalus atlyginimas įtakoja spiralinį efektą, didėjimą vidutinės algos. Kai mes keliame pastoviai minimalią, didėja ir vidutinė alga“, – tikina Įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė.
Pramonininkų konfederacijos atstovas Ričardas Sartatavičius sako: „Pagal Finansų ministerijos duomenis, 2022 m. prognozuojama kad darbo našumas augs 2,3 proc. Patvirtinus šį dydį, MMA augimas net 4 kartus viršys našumo augimą.“
Kad minimali alga kitąmet didėtų tiek, kiek siūlo Lietuvos bankas – 30 eurų į rankas, sutinka ir ministerijų atstovai.
„Valdžios sektoriaus finansams didesnės minimalios algos poveikis yra silpnai teigiamas. Generuoja pliusą 6 mln. eurų per metus“, – sako finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.
Pritaria ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas: „Darbo užmokestis kilo pernai arti 10 proc. manome, kad panašiu lygiu turi kilti ir minimali mėnesio alga.“
„Kai baigsis diskusijos Trišalėje taryboje, matyt, klausimas pereis į Vyriausybę, koks bus sutartas“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Visgi Trišalė taryba gali ir nesusitarti dėl minimalios algos didinimo, tokiu atveju galutinį sprendimą tektų priimti Vyriausybei. Pastarąjį kartą minimali alga didėjo sausį ir šiuo metu siekia beveik 470 eurų į rankas.
