Vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos politikų, atsisakiusių imti atlyginimą už savo darbą, buvo Algirdas Brazauskas. 2001-aisiais skambiai grįžęs į didžiąją politiką ir paskirtas premjeru jis atsisakė daugiau kaip 5000-ių tuomečių litų atlyginimo, dabar tai būtų pusantro tūkstančio eurų.
Visgi reikšmingų nuostolių Brazauskas, matyt, nepajuto. Jam, kaip buvusiam prezidentui, kas mėnesį mokėta solidi pensija buvo netgi tūkstančiu litų didesnė už tuometę Vyriausybės vadovo algą.
Vėliau, po beveik dešimtmečio, smogė ekonominė krizė. Tąkart mažai liko nepatyrusiųjų, ką reiškia susiveržti diržus. Visgi Seimo nariai apsikarpyti algas nusprendė tik praėjus porai dienų po to, kai dužo parlamento langai. Atlyginimus seimūnai tąkart susimažino 18 procentų, mažėjo ir ministrų algos.
O po pusmečio, į prezidento postą sėdus Daliai Grybauskaitei, ji atsisakė pusės savo algos. Dabartiniais pinigais tai būtų 3000 eurų. Tiesa, šalies vadovė ką tik buvo baigusi eurokomisarės karjerą ir už tai kas mėnesį gaudavo beveik aštuonių tūkstančių eurų išmoką – o tai yra daugiau nei visa prezidento alga.
Dar po dešimtmečio užklupus koronaviruso krizei, kai kurie pasaulio lyderiai vėl prisimena šią praktiką – solidarizuotis su finansiškai nukentėjusiais žmonėmis ir nusirėžti algas.
Garsiausiai pasaulyje nuskambėjo Naujosios Zelandijos premjerės sprendimas pusmečiui penktadaliu susimažinti savo 21 000 tūkstantį eurų per mėnesį siekiančią algą. Jos pavyzdžiu pasekė ir visi ministrai. Dešimčia procentų atlyginimus savanoriškai nusirėžė ir dalies Azijos, Jungtinių Valstijų politikų.
Štai, ką mano gyventojai:
„Reikėtų sumažint. Dabar visokias kanceliarines turi, tai ko negyvent gerai?“
„Pas mus gi greičiau nuims nuo pensininkų, nei nuo valdžios.“
„Aš manau, kad jie per mažai gauna. Užtat ir neturim nieko gero, nes mažai gauna.“
„Kaip solidarumo ženklas, galbūt prasmingas politinių taškų prasme būtų, bet kad daug pinigų sutaupytų – nelabai.“
Valdantieji ramina, kad pensininkų neskriaus. Bet… neskriaus ir savęs.
„Tiek premjero, tiek viso ministrų kabineto požiūris tas, kad šiandien turime kalbėti ne apie kažkokį diržų veržimąsi, taupymą, bet turime daryti viską, kad būtų skatinama ir stimuliuojama ekonomika“, – sako premjero atstovas Tomas Beržinskas.
„Tai būtų, be abejonių, populizmas. Tas mažinimas būtų mažytė kruopelė visoj problemoj, kuri kyla. Turim išlaikyti maksimalų vartojimą, kiek įmanoma, ir didinti, kur įmanoma“, – pasakoja valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Susimažinti netoli šešių tūkstančių eurų siekiančios algos neketina ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Prezidento šeima finansiškai parėmė vieną iš Vilniuje esančių hospisų. Ta parama sudarė 15 proc. jo atlyginimo, o, skaičiuojant ir su pirmosios ponios skirta parama, bendra parama sudarė maždaug penktadalį prezidento atlyginimo“, – teigia prezidento atstovas Antanas Bubnelis.
Vadinasi, prezidentas su žmona labdarai skyrė per tūkstantį eurų. Pasak šalies vadovo atstovo, aukoti pirmoji šalies pora ketina ir artimiausiais mėnesiais.
„Prezidentas mano, kad tokia tikslinga parama yra efektyvesnė negu atlyginimo mažinimas ir metų pabaigoje sugrąžinimas į valstybės biudžetą, nes ta parama pasiekia šiandien ir yra labai tikslinga“, – kalbėjo A. Bubnelis.
O štai ką panašaus padarė Seimo valdyba – tai įšaldė savo reprezentacijai skirtas lėšas. Tačiau tai – tik lašas jūroje. Seimūnai ir toliau uoliai naudoja parlamentinėms išlaidoms skirtus pinigus – maždaug po tūkstantį eurų mėnesiui kiekvienam. Opoziciniai konservatoriai siūlo laikinai stabdyti šią praktiką.
„Už kurą – šiuo metu tikrai nevažinėjame daug dėl karantino. Gal galime susimokėti iš savo atlyginimo. O Seimo saldainiai ar vėliavos irgi nėra pirmo aktualumo problemos“, – sako konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Karbauskis apie saldainius turi kitą nuomonę: „Ar gėles perka, ar suvenyrus perka – tai yra išlaidos, gauna smulkus verslas. Tai yra apyvarta. Tie pinigai negali būti neišleisti.“
Dalis opozicijos būtų ne prieš galvoti ir apie algų susimažinimą.
„Galima gal kalbėti apie 15-20 proc. Tai yra daugiau simbolika, tačiau negali taip būti, kad medikų, dirbančių fronto linijoje, priedai dar nepasiekę, o SAM aukšti pareigūnai gauna didelius priedus“, – pasakoja liberalė Aušrinė Armonaitė.
„Yra tikimybė, kad, jeigu krizė bus ilga ir gili, prie to klausimo gali tekti prieiti“, – teigia G. Landsbergis.
„Kartais kvepia ir populizmu toks solidarumas, nes, iš tikrųjų, žmonės dirba. Dirba nemažai, ypač kai kurie politikai, ministrai“, – kalbėjo politologė Jūratė Novagrockienė.
Štai algos neimdavo ir su skurstančiais taip solidarizuodavosi Viktoras Uspaskichas – nuolatinis daugybės įvairiausių korupcijos skandalų herojus. Pasak politologės, ką iš tiesų prasmingo su savo alga galėtų nuveikti Seimo nariai ar ministrai, tai asmeniškai pasidalyti ja su tais, kuriems pinigų dabar reikia labiausiai. O tam tereikia noro, o ne įstatymų pakeitimų.
„Dalį savo atlyginimo skirti pirkti priemones medikams ar kitokiai socialinei paramai. Tada būtų tikslinga“, – sako J. Novagrockienė.
Vyriausybės vadovo alga „į rankas“ siekia beveik 3400 eurų, Seimo Pirmininko – kiek daugiau nei 3000-ius, o Seimo narių, atsižvelgiant į stažą ir pareigas komitetuose – nuo 2000 eurų.
