Konservatoriai Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė ir Dainius Kreivys registravo Užimtumo įstatymo pataisas.
Jomis siūloma nustatyti, kad subsidijos darbo užmokesčiui dydis būtų apskaičiuojamas procentais nuo darbo užmokesčio, kuris negalėtų būti mažesnis negu 70 proc. ir didesnis negu 100 proc. darbo sutartyje nustatyto atlyginimo, ir sudarytų 90 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1 vidutinis mėnesinis bruto darbo (VDU) šalyje.
Dabar subsidija darbdavio pasirinkimu sudaro 70 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1 MMA.
Paprastai tariant, konservatoriai siūlo didinti maksimalią subsidiją nuo MMA (607 eurų) iki vidutinio darbo užmokesčio (1358,6 euro).
Pristatydamas pataisą M. Majauskas sakė, kad dabartinė tvarka neteisinga ir nejautri, gavusiems vidutinį atlyginimą dabar pragyventi iš minimalios algos itin sunku. Be to, kreipdamasis į Užimtumo tarnybą daugiau uždirbęs žmogus gautų didesnę nedarbo draudimo išmoką.
Tokio projekto įgyvendinimui reikės papildomų biudžeto lėšų, kurių suma priklausys nuo kelių kintamųjų: skaičiaus darbdavių, sėkmingai gebančių laikytis įstatyme nurodytų sąlygų, jų iki karantino mokėto darbo užmokesčio bei skaičiaus darbuotojų, kurį jiems pavyks išlaikyti bei mokėti darbo užmokestį paskelbus prastovas.
Parlamentarai po pateikimo pritarė projektui bendru sutarimu. Toliau projektą svarstys Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas. Po to už jį dar du kartus turėtų balsuoti Seimas.
Konservatorė Gintarė Skaistė taip pat siūlo keisti Užimtumo įstatymą. Savo pataisomis ji siūlo lengviau suteikti išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims. Jeigu įstatymas būtų priimtas galutinai, išmoką gautų ir tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie būdami sudarę darbo sutartį pagal ją negautų pajamų.
Planuojama, kad priėmus šias įstatymo pataisas, papildomų lėšų reikėtų iki 1 mln. eurų per ekstremalios situacijos ir karantino mėnesį.
Šiam projektui po pateikimo taip pat pritarta bendru sutarimu. Projektą dar taip pat svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Liberalų sąjūdžio atstovai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Simonas Gentvilas siūlo keisti Darbo kodeksą ir nustatyti, kad Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją, ekstremalios situacijos ir karantino metu bei 3 mėn. po jo pabaigos, taikyti suminį darbo laiko apskaitos režimą.
Tai reikštų, kad priėmus pataisas, kai kuriems darbuotojams gali tekti dirbti ilgesnes darbo valandas, o už jas nebūtų mokama daugiau kaip už viršvalandžius.
Po pateikimo šios pataisoms Seimas pritarė. Dabar jos bus svarstomos komitete. Dėl kitų Darbo kodekso pataisų, kuriomis tie patys parlamentarai siūlė įvesti nulines darbo sutartis, buvo paprašyta pertraukos.
Taip pat po pateikimo pritarta konservatorės Paulės Kuzmickienės pasiūlytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisoms. Jose siūloma numatyti galimybę moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu paskelbta prastova arba ji yra atleista iš darbo dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino, motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuojant iš motinystės socialinio draudimo stažo prastovos laikotarpį.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė I. Šimonytė pristatė jos pačios su M. Majausku registruotą Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą.
Ja siūloma taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais (dabar įprastinis PVM tarifas yra 21 proc.). Esą tai būtų subsidija ir parama verslui, kuris nukentėjo nuo karantino. Projekto įgyvendinimui biudžeto lėšų poreikį, anot projekto autorės, įvertins Vyriausybė.
Po pateikimo Seimas pritarė tokiai PVM mokesčio lengvatai. Dėl jos dar prašoma ir Vyriausybės išvados.
Kita to paties įstatymo pataisa konservatorius Antanas Matulas siūloma numatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą nereceptiniams vaistams.
Pasak pataisos sumanytojo, įvedus lengvatinį, sumažintą 5 procentų PVM tarifą nereceptiniams vaistams, sumažės išlaidos skirtos vaistams ir pagerės mažesnes pajamas gaunančių gyventojų finansinė padėtis, taip pat paskatins žmones laiku kreiptis pagalbos.
Kiek lėšų prireiktų šio projekto įgyvendinimui, A. Matulas negalėjo pasakyti, tačiau informavo, kad dėl to bus prašoma Vyriausybės išvados. Po pateikimo pritarta ir šiam projektui.
Po pateikimo Seimas taip pat pritarė konservatoriaus Edmundo Pupinio pasiūlytoms Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisoms. Jomis numatoma nuo 10 proc. iki 15 proc. padidinti subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.
