Ar šios priemonės padės sumažinti infliacijos smūgį mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir ar valdantieji joms pritars, buvo diskutuojama portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Vyriausybės priemonės. Ministrų kabinetas yra pasiūlęs sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui nuo 9 iki 0 proc. nuo sausio iki balandžio mėnesio imtinai. Biudžetui tai kainuotų apie 23 mln. eurų.
Nuo šių metų sausio iki 730 eurų didėjo minimali alga, vidutinė senatvės pensija augo iki 465 eurų, skirtos 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos, keturiais eurais augo bazinės pareiginės algos dydis, kuris panaudojamas apskaičiuojant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį, šiek tiek didėjo ir daugelis išmokų neįgaliesiems.
Lietuvoje jau ilgą laiką galioja specifinė priemonė, kuria siekiama mažinti energetinį skurdą: tai kompensacijos už šilumą ir vandenį nepasiturintiems gyventojams. Vyriausybė nuo šių metų išplėtė šios kompensacijos gavėjų ratą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gruodį kompensaciją už išlaidas šilumai gavo 120 tūkst. asmenų, o prieš metus – 78 tūkst.
Vyriausybė anksčiau taip pat nusprendė apriboti energijos išteklių kainų brangimą gyventojams, o likęs padidėjimas bus išdėliotas per ateinančius penkerius metus.
Prezidento siūlymai. Šalies vadovas savo ruožtu pateikė su siūlymus. Pirmiausia jis siūlo nuo 460 iki 510 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tai yra mažinti mokesčius. Žmogui, gaunančiam minimalią algą tai reiškia, kad jis gautų ne 533 eurus į rankas, o 563 eurus. Būtų didinamas ir neapmokestinamasis pajamų dydis neįgaliesiems. Šis pasiūlymas kainuotų 62 mln. eurų.
Antru pasiūlymu šalies vadovas G. Nausėda ragina išmokėti 100 eurų dydžio vienkartines išmokas senatvės pensininkams, šalpos išmokų gavėjams, vaikams iš nepasiturinčių šeimų, su negalia ar gausioms šeimoms. Šis projektas kainuotų 103,4 mln. eurų.
Prezidentas NPD siūlo didinti trečią kartą
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad visos Vyriausybės priemonės, kuriomis siekiama amortizuoti kainų augimą, yra geros, bet dauguma jų sugalvotos ir patvirtintos, kai tikėtasi žemesnės infliacijos. O šiuo metu kyla grėsmė, kad Lietuvoje nebepavyks mažinti socialinės atskirties ir pajamų nelygybės – viskas nueis vien tik infliacijos suvaldymui.
„Mes ir sakome, kad didinti gyventojų pajamas yra gera strategija ir geras būdas papildant energijos kainų amortizavimą pažeidžiamiausioms asmenų grupėms, nes jos tą šoką jaučia kelis kartus daugiau“, – sako patarėja.
Jos teigimu, pagal europinį apibrėžimą Lietuvoje skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyveno 24,8 proc. gyventojų, o tai sudaro apie 700 tūkst. asmenų. Lietuva šioje srityje yra šešta nuo galo, blogesni rodikliai Latvijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.
„Ta aprėptis turi būti didesnė, platesnė tam, kad galėtume pataikyti kuo tiksliau“, - sakė I. Segalovičienė.
Paklausta, ar prezidento pasiūlymai buvo derinti su Vyriausybe, prezidento patarėja minėjo, kad projektai ministrų kabinetui buvo nusiųsti, buvo apie tai diskutuota, bet diskusija, jos teigimu, vyks Seime. Prezidentas siūlymą mažinti mokesčius arba didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį teikia jau trečia kartą.
„Mes kalbėjome su Vyriausybės atstovais. Prieš susitikimą Prezidentūroje procesas vyko taip, kad prašėme visų dalyvaujančių pateikti savo pasiūlymus, kaip atrodo šitas laukas, įvertinome bendrą pasiūlymų vaizdą, įvertinome, kokio galime tikėtis bendrai priemonių paketo, ir, akivaizdu, kad prezidentas turėjo ateiti su savo pasiūlymais, matant tuos tikslus ir prioritetus, kur prieš tai įvardinau. Mes indikavome, kad mūsų prioritetas yra pajamų didinimas, tai nebuvo naujiena. Dabar vyksta derinimas, mes esame nusiuntę įstatymo projektus pasižiūrėti tam, kad galėtų Vyriausybė įsivertinti. Tas darbine tvarka vyksta, bet čia tikrai labai svarbus požiūrio klausimas. Manome, kad diskusija vyks Seime“, - pasakojo I. Segalovičienė.
Ekspertas: mokesčių mažinimas – gerai, o išmokos – tik pleistriukas
Savo ruožtu ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas, tai yra mokesčių mažinimas, yra sveikintina priemonė, bet vienkartines išmokas jis vadino pleistriuku, kuris, vargu, ar padės.
„Pradėkime nuo vienkartinių išmokų. Vienkartinės išmokos, na, toksai neutralus dalykas. Galima jas mokėti, tai prisidėtų prie laikino impulso, kur žmonės gautų pinigų, bet reikia suprasti, kad tai tam tikras žuvies davimas, bet ne meškerės. Kame yra problema: mes turime įsisenėjusią problemą, kurią vis atidėjinėjom dėl to, kad turėjome labai pigias dujas, na, ir susidūrėme su problema, kad šiandien dienai ta infliacija, kurios norime išvengti, norime amortizuoti šilumos, elektros kainos padidėjimą, tai ją sudaro vis tik energetika praktiškai. Tai yra apie 80 ir daugiau procentų (padidėjimas) atkeliauja iš energetikos. Na mes nepasiruošėme šiai situacijai. Ir dabar jeigu mes šią situaciją gelbėsime 100 eurų, 50 eurų, 200 eurų išmokomis, tai yra tokie pleistriukai, kurie tiesiog dalinai sprendžia kažkiek šios dienos problemą, tai yra tiems žmonėms, kurie neturi pajamų arba neturi pakankamai pajamų, bet nesprendžia įsisenėjusios problemos“, – sako ekonomistas.
„Mes išleisime šių problemų sprendimui 100 milijonų. Tai įsivaizuokime, jeigu mes tą 100 milijonų eurų nukreiptume į investicijas, kad būtų kuriamos papildomos elektros generavimo priemonės ir galbūt tos elektros generavimo priemonės iš atsinaujinančių šaltinių būtų padovanotos tiems patiems prastai besiverčiantiems žmonėms. Tai būtų meškerės principas. Tai reiškia, kad 100 milijonų nebūtų tiesiog išleistas, bet būtų investuotas, o šiandien dienai saulės energijos atsiperkamumas yra penkeri metai. Tai per penkerius metus tas 100 milijonų grįžtų atgal į žmonių kišenes, o dar po penkerių metų, jeigu energijos kaina išliktų pakankamai aukšta, grįžtų dar daugiau“, – aiškino M. Dubnikovas.
Kartu jis baiminosi, kad ilgainiui išmokos ir bendras pajamų paūgėjimas nuo šių metų pradžios prisidės prie infliacijos augimo, nors šiuo metu ją išimtinai lemia pasaulinės energijos išteklių kainos, kurios priklauso ir nuo geopolitinės situacijos, kai Rusija grasina Ukrainai sutelkusi apie 100 tūkst. dydžio karines pajėgas prie šios valstybės sienų.
„Šiandien dienai mes turime infliaciją, kuri ateina tik iš žaliavų, tai yra iš energijos pusės, bet antrame šių metų pusmetyje mes greičiausiai matysime paklausos infliaciją, tai yra kad žmonės vis tik pageidaus padidėjusias pajamas išleisti ir tas 100 eurų tikrai gali prisidėti prie didesnės infliacijos būtent antrame šių metų pusmetyje. Iki šiol mes tokio proceso nematėme, bet jisai įsisiūbuos. Ir jeigu išliks aukštos energijos kainos, mes matysime du variklius, kurie temps infliaciją į viršų: tai yra ir energetika ir padidėjęs vartojimas. Nepamirškime kad žmonės gavo arba gaus padidėjusias pajamas – tai ir minimali, alga padidėjusios pensijos. Jie jų dar neišleido, mes nematėme to efekto, bet kad jie išleis, tai faktas“, – teigia pašnekovas.
Tuo metu neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, arba tiksliau pajamų mokesčio mažinimą mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, jis vadino geru sprendimu. Pasak ekonomisto, verslas jau dešimtmetį ragina Vyriausybę neapmokestinti minimalios algos.
„Kas liečia neapmokestinamąjį pajamų dydį, tai aš manau, kad tai geras sprendimas. Verslas jau gal daugiau nei dešimtmetį kalba apie tai, kad NPD turėtų judėti link minimalaus darbo užmokesčio ir kažkuriam taške galbūt sparčiau, netgi susivienodinti. Šios priemonės gerumas yra dviem aspektais: vienas aspektas kad mažas pajamas gaunantys žmonės moka visiškai minimalius mokesčius, antras dalykas tai galėtų spręsti ir šešėlio problemą. Šiandien dienai tarp nedirbančių žmonių apie 70-80 tūkst. yra ilgalaikių bedarbių, kurie nedirba porą metų ar ilgiau. Akivaizdu, kad žmogus neišgyventų porą metų nedirbdamas, reiškia, šie žmonės dirba ten, kur nemoka mokesčių ir jų nesimato. Tai tokia priemonė, kaip NPD didinimas, skatina iš to šešėlio pasitraukti ir dalyvauti normaliai rinkoje turint socialinį, sveikatos draudimą ir panašiai“, – teigė M. Dubnikovas.
Tačiau pašnekovas labai neigiamai vertina ankstesnį Vyriausybės sprendimą fiksuoti energijos išteklių kainų augimą gyventojams ir išdėlioti skolų kuprą ateinantiems penkeriems metams. Pasak jo, galima tikėtis, kad energijos išteklių kainos nenukris labai greitai, tad ateinančiais metais gyventojai mokės ir skolas ir didesnes kainas.
