Nors minimumo skirtumai tarp ES valstybių mažėja, jie ir toliau išlieka gana reikšmingi. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir padidinta minimali alga (MMA) yra triskart mažesnė nei Liuksemburge, tačiau per du kartus didesnė nei Bulgarijoje.
Minimumas sparčiai augo ne tik Lietuvoje
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas skaičiuoja, kad visoje ES minimali alga padidėjo vidutiniškai 6 proc. Šiemet jos augimas buvo kiek spartesnis nei prieš metus (4 proc.).
Kaip jau skelbta, Lietuvoje nuo metų pradžios MMA padidėjo 13,7 proc. – iki 730 eurų neatskaičius mokesčių.
Pagal šį rodiklį visoje ES mus aplenkė tik Vengrija. Čia mažiausios algos nuo sausio pradžios pakilo beveik ketvirtadaliu – 19,5 proc. ir dabar siekia 542 eurus.
Iš 21 valstybės, kuriose minimumas įteisintas teisės aktuose, šiemet jis nedidėjo ir išliko toks pats tik 2 valstybėse – Latvijoje ir Bulgarijoje.
Tiesa, kaip pastebima naujausioje minėto fondo ataskaitoje, Latvijoje (Lietuvoje taip pat) buvo padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis. Dėl šio priežasties minimumą uždirbantys kaimyninės šalies darbuotojai į rankas gauna didesnę sumą pinigų.
Bulgarijoje, kaip ir Ispanijoje ar Graikijoje, derybos dėl minimalios algos kėlimo tebevyksta. Taigi, tikėtina, kad artimiausiu metu šis dydis paaugs ir čia.
Minimalios algos skirtumai – milžiniški
ES skiria milijardus eurų paramos naujosios bendrijos narėms, kad šių ekonomikos greičiau pasivytų senbuves. Sprendžiant tik pagal minimalaus atlyginimo dydžius, skirtumai mažėja, tačiau vis dar išlieka dideli.
Mažiausiai iki šiol apmokami Bulgarijos, Latvijos ir Rumunijos darbuotojai. Čia minimumas yra atitinkamai 332, 500 ir 515 eurų neatskaičius mokesčių.
Tai gerokai mažiau nei gauna už minimumą dirbantys Liuksemburge, Airijoje ar Nyderlanduose. Šiose šalyse minimali alga nuo šių metų pradžios yra atitinkamai 2257, 1775, 1725 eurai.
Neskaičiuojant šių šalių Lietuva pagal MMA dydį vis dar atsilieka nuo Belgijos (1691 euras), Vokietijos (1664 eurai), Prancūzija (1603 eurai), Ispanijos (1126 eurai), Slovėnijos (1074 eurai), Portugalijos (823 eurai), Graikijos (774 eurai) ir Maltos (792 eurai).
Kaip ten bebūtų, ir šie dydžiai ne viską pasako apie tai, kaip žmonės gyvena. Jų gerovė priklauso ne tik, kiek uždirbama nominaliu dydžiu. Ji priklauso ir nuo to, kiek už gautas pajamas reikia sumokėti mokesčių, kiek ir kokių prekių ar paslaugų galima nusipirkti už gaunamas sumas į rankas. Kitaip tariant, ir nuo kainų lygio.
„Eurostat“ skaičiuoja, kad 2020 m. didžiausias namų ūkių išlaidų kainų lygis buvo Danijoje, Airijoje ir Liuksemburge. Čia kainos sudarė 130–140 proc. ES kainų lygio. Taigi, šiose šalyse gyventojai toms pačioms prekėms ir paslaugos turėjo išleisti apie 30–40 proc. daugiau vidutiniškai išleidžiama visoje ES.
Bent jau oficialiai iš visų ES šalių kainų lygis mažiausias buvo Bulgarijoje (55 proc.), Rumunijoje (55,5 proc.), Lenkijoje (59,8 proc.), Vengrijoje (66,3 proc.) ir Lietuvoje (70,4 proc.).
