Taigi, kodėl net nuo mažiausių algų lietuviai turi sumokėti daugiau mokesčių nei vokiečiai?
Sprendžiant iš populiarios vokiškos mokesčių skaičiuoklės, šioje šalyje per mėnesį 730 eurų ant popieriaus uždirbantis darbuotojas sumokėtų valstybei 146,55 euro socialinio draudimo įmokų.
Gyventojų pajamų mokestis jam nebūtų taikomas, nes tokia suma neviršija šalyje taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Taigi, į jo rankas, arba veikiausiai į sąskaitą banke darbdavys pervestų 583,45 euro.
Sprendžiant iš oficialios „Sodros“ skaičiuoklės, Lietuvoje 730 eurų minimalią mėnesinę algą uždirbantis darbuotojas Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtų 38 eurus pajamų mokesčio, o pačiai „Sodrai“ – 142,35 euro socialinio draudimo įmokų.
Galiausiai atskaičius visus mokesčius ir įmokas lietuvis gautų 549,65 euro atlyginimą į rankas. Per mėnesį tai būtų 33,8 euro, o per metus – 405,6 euro mažiau nei su tokią pačią sumą uždirbant Vokietijoje.
Skiriasi, nes kiekviena turi savo
Paklausta, kodėl mažiausiai uždirbantys lietuviai turi sumokėti daugiau mokesčių nei tą pačią sumą uždirbantys vokiečiai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad kiekviena ES valstybė turi savo mokesčių bei socialinių garantijų užtikrinimo sistemas.
„Iš pateikto palyginimo matyti, kad Vokietijoje ir Lietuvoje socialinio draudimo įmokos yra to paties dydžio, tačiau Vokietija neapmokestina gyventojų pajamų mokesčiu pajamų sumos, kuri Lietuvoje laikoma kaip minimali mėnesinė alga“, – komentavo ministerija.
Jos specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingose valstybėse skirtingai taikomos socialinio draudimo ar paramos garantijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė, kad klausimus, susijusius su pajamų apmokestinimu ir NPD taikymu sprendžia Finansų ministerija.
Vyriausybė skiria dėmesio
Lygindama, kodėl nuo minimumo lietuviai sumoka daugiau mokesčių nei vokiečiai, Finansų ministerija atkreipė dėmesį, kad vertinant mokesčių naštą, įtakos turi ne tik gyventojų pajamų mokesčio tarifas, kuris Lietuvoje yra 20 proc.
„Todėl lyginant atskirų valstybių dirbančiųjų apmokestinimą yra svarbu atsižvelgti į tai, kad atskirose šalyse yra skirtingos mokesčių struktūros, apmokestinimo taisyklės darbdavių mokesčiai, darbuotojų mokesčiai; asmens ar šeimos apmokestinimo modelis.
Taip pat papildomai vertinami socialinio draudimo sistemos ypatumai (ar darbdavys, ar pats darbuotojas turi sumokėti įmokas) ir kitos reikšmingos aplinkybės“, – nurodė Finansų ministerija.
Atsakydami į užklausą jos specialistai patikino, kad Vyriausybė skiria didelį dėmesį mažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims.
Esą Lietuvoje tai įgyvendinama taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį NPD, kuris nuolat peržiūrimas ir didinamas atsižvelgiant į minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pokyčius.
„Atkreipiame dėmesį, jog santykis tarp MMA ir NPD nuosekliai mažėja, kas reiškia, kad vis didesnė MMA dalis yra neapmokestinama pajamų mokesčiu (šiuo metu santykis yra 0,74, t.y. 74 proc. MMA yra visai neapmokestinama).
Taigi, NPD užtikrina apmokestinimo progresyvumą „iš apačios“, o dėl to minimalųjį 730 Eur darbo užmokestį (DU) gaunančio asmens pajamos apmokestinamos tik 5,2 proc. efektyviu pajamų mokesčio tarifu. Tuo tarpu daugiausiai uždirbančiųjų pajamos apmokestinamos 32 proc. tarifu“, – aiškino ministerija.
Be to, pasak jos specialistų, nuo DU skaičiuojamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios užtikrina asmens įtraukimą į socialinio draudimo sistemą ir garantuoja atitinkamas išmokas įvykus draudiminiam įvykiui (ligai ir pan.).
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje 730 eurų per mėnesį arba mažesnę sumą oficialių pajamų gauna beveik 140 tūkst. gyventojų.
