Tai patvirtino ir paslaugas suteikiantys gyventojai. Štai kirpėja Gintarė iš Vilniaus tikino, kad seka diskusijas dėl minimalios algos didinimo, nors uždirba ir daugiau nei MMA.
„Dirbu savarankiškai su individualios veiklos pažyma, todėl pati privalau susimokėti mokesčius. O jie priklauso nuo MMA dydžio.
Kiekvienais metais pakėlus MMA tenka daugiau mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų“, – sakė ji.
Paklausta, ar padidėjus mokesčiams jos paslaugos taps brangesnės, Gintarė neslėpė, kad kainas gyventojams teks pakelti.
„Nenoriu, bet kainas kelsiu. Klientai vis skundžiasi, kad viskas brangsta, bet juk negaliu išaugusius kaštus dengti iš santaupų ar susimažinti savo uždarbį.
Būtų keista, kad, padidėjus MMA, visi kiti imtų uždirbti mažiau. Todėl, nors ir nenoriu, bet kirpimo paslaugas teks branginti“, – tikino Gintarė.
Kiek didės PSD įmokos?
Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos turi sumokėti 6,98 proc. dydžio PSD įmokas nuo MMA.
Šiuo metu MMA siekia 924 eurus. Taigi 6,98 proc. x 924 eurai = 64,50 euro.
Per metus PSD įmokos siekia 774 eurus.
Šiuo metu Lietuvos bankas MMA siūlo 2025 metais pakelti iki 1016 eurų, o dar kitais, 2026 metais, – iki 1123 eurų.
Taigi, jeigu kitais metais MMA sieks 1016 eurų, 6,98 proc. bus jau 70,92 euro. O per metus gyventojams teks sumokėti 851,04 euro PSD įmokų, kas yra 77,04 euro daugiau nei šiemet.
O dar kitais metais, jeigu MMA augtų iki 1123 eurų, PSD įmokos siektų 78,39 euro. Iš viso per 12 mėnesių gyventojams tektų sumokėti 940, 68 euro PSD įmokų, kas būtų 166,68 euro daugiau nei šiemet.
Kiek augs VSD įmokos?
Tuo metu valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos dydis priklauso nuo verslo liudijimo galiojimo laiko.
Jei verslo liudijimas galioja mėnesį, nuo pirmos iki paskutinės jo dienos, tuomet mokamas standartinis mėnesinis įmokos dydis:
- papildomai pensijai nekaupiate – 8,72 proc. nuo MMA (840 eurų x 8,72 proc. = 73,25 euro);
- papildomai pensijai kaupiate ir mokate 3 proc. – 11,72 proc. nuo MMA (840 eurų x 11,72 proc. = 98,45 euro).
O, jeigu verslo liudijimas galioja ilgiau ar trumpiau nei mėnesį, VSD įmokos apskaičiuojamos proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.
Taigi, jeigu kitais metais minimali alga didės iki 1016 eurų, papildomai pensijai nekaupiantys verslo liudijimus turintys gyventojai mokės 88,60 euro, iš viso per metus – 1063,2 euro. O tai yra 184,2 euro daugiau nei šiemet.
Jeigu gyventojai kaupia pensijai papildomai, per mėnesį jiems teks mokėti 118,72 euro, per metus – 1424,64 euro, t. y. 243,24 euro daugiau nei šiemet.
Dar kitais metais, jeigu MMA sieks 1123 eurus, papildomai pensijai nekaupiantys mokės 97,93 euro VSD įmokų per mėnesį ir 1175,16 euro per metus, t. y. 296,16 euro daugiau nei šiemet.
O tie gyventojai, kurie kaupia pensijai papildomai, per mėnesį mokės 131,62 euro VSD įmokų, o per metus – 1579,44 euro įmokų, t. y. 398,04 euro daugiau nei šiemet.
Pakėlus MMA, auga ir visos kitos algos
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas komentavo, kad MMA augimas lemia, kad didėja ir visos kitos algos.
„Kylant minimaliai algai darbdaviai bus skatinami ir spaudžiami didinti atlyginimus ir kitiems darbuotojams. Jie tai darys, kad išliktų adekvatus skirtumas tarp nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo užmokesčio.
Todėl, didėjant MMA, kitais metais kils ir vidutinis darbo užmokestis“, – sakė ekonomistas.
Jis pastebėjo, kad MMA augimas turės įtaką ir paslaugų brangimui.
„Paslaugų sektorius priklauso nuo darbo užmokesčio – jeigu jis didėja, auga ir paslaugų kainos. Žinoma, kainų augimui įtaką daro ir energetikos, ir kitų kaštų kainų augimas. Todėl dabar sunku pasakyti, kiek brangs paslaugos“, – sakė A. Izgorodinas.
Jis pažymėjo, kad minimalią algą reikia didinti.
„Mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamoji galia po infliacijos šoko vis dar neatsigauna. Todėl valstybė turi įsikišti ir padėti.
Tačiau, iš kitos pusės, reikia duoti kažkokį saldainį ir verslui, ypač regionuose. Pavyzdžiui, įmonėms galima suteikti lengvatas greičiau įsisavinti europinius pinigus. Reikėtų pasirūpinti, kad verslai nepatirtų didelių finansinių iššūkių dėl kylančios MMA“, – siūlė ekonomistas.
Anot jo, didinant minimumą reikėtų užtikrinti, kad nebankrutuotų verslai regionuose.