„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiniame tinkle „Facebook“ klausė, kiek turi didėti minimalus atlyginimas?
Anot jo, nors yra skaičiuojančių–svajojančių–siūlančių didinti jį iki 1070 eurų, tai būtų klaida.
„Lietuva yra viena atviriausių pasaulio ekonomikų – prekių ir paslaugų eksportas sudaro apie 80 procentų Bendrojo vidaus produkto (BVP). Pastaruosius dešimt metų atlyginimų augimas buvo daugiau nei dvigubai spartesnis nei produktyvumo augimas.
Tai, kad Lietuva iki šiol neprarado eksporto rinkų ir net vis dar sugebėjo pritraukti užsienio investicijų į pramonę rodo, kad darbo jėga iki šiol buvo santykinai pigi. Tos įmonės/sektoriai, kur darbo sąnaudos jau buvo sunkiai suvaldomos, aktyviau investavo į automatizaciją ir atsisakė pigiausios nekvalifikuotos (bet sparčiai brangstančios) darbo jėgos“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, šis procesas yra sveikintinas, tol kol nėra forsuojamas ir darbą praradę asmenys sugeba persikvalifikuoti ar save realizuoti kituose sektoriuose, o ne tapti ilgalaikiais bedarbiais.
„Kai atlyginimai auga sparčiau nei produktyvumas, to pasekmė gali būti tik kelios – įmonės atsisako dalies darbuotojų, kad suvaldytų bendras darbo sąnaudas, arba didėja kainos arba ir tai ir tai.
Vienetinių darbo sąnaudų ir kainų didėjimas kažkuriuo metu pavirsta į eksporto rinkų praradimą ir ekonomikos nuosmukį“, – įspėjo N. Mačiulis.
Siūlo keisti formulę
Anot ekonomisto N. Mačiulio, bėda yra trišalėje taryboje sutarta formulė kuria remiantis jau kelis metus nustatomas minimalus atlyginimas – nepriklausomai nuo aplinkybių MMA turi siekti 45–50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
„Tai, kad iki šiol tokia minimalaus atlyginimo indeksavimo formulė Lietuvoje veikė ir nepadarė žalos, nereiškia, kad visiškai saugu joti ant jos ir toliau. Žaidžiant Jenga kaladėlių bokštas irgi stovi ir auga tol kol nesugriūna.
Nors Lietuvoje mažai darbuotojų uždirba minimalų atlyginimą, jo didinimas stumia aukštyn beveik visus kitus atlyginimus, nes turi išlikti atlyginimų diferenciacija pagal įgūdžius, žinias ir patirtį“, – pastebėjo ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, minimalaus atlyginimo didėjimas nuvilnija per visas darbo sąnaudas, pakelia šalies vidurkį ir užprogramuoja MMA didinimą kitais metais – net kai šalies ekonomika patiria nuosmukį.
„Dar daugiau, kai iš darbo rinkos iškrenta mažiausiai uždirbantys darbuotojai, tai irgi pakelia šalies vidutinį darbo užmokestį ir, pagal dabar galiojančią formulę, verčia dar labiau didinti minimalų atlyginimą. Užburtas ratas arba įsibėgėjanti karuselė kurioje labai faina tol, kol vienas arba keli neapsivemia ir neaptaško likusių.
Šią problemą galima išspręsti susiejant minimalaus atlyginimo pokyčius su vidutinio darbo užmokesčio ir su produktyvumo pokyčiu, pavyzdžiui, ∆MMA= ∆VDU/2+∆PROD/2. Tai bent iš dalies pristabdytų šią karuselę ir priverstų atsižvelgti į tai kas svarbiausia. Atlyginimai turi didėti, bet ne tiek kiek norime, o tiek kiek tai įgalina šalies produktyvumo augimas ir konkurencinė padėtis“, – patarė ekonomistas.
MMA siūlo didinti iki 1070 eurų
Antradienį Lietuvos bankas (LB) Trišalės tarybos posėdyje pristatys, kokia, pagal nustatytą formulę, galėtų būti minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 metais.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad palaikys LB skaičiavimus, pagal kuriuos turėtų būti nustatyta, jog MMA kitais metais galėtų siekti 1070 eurų.
„Mes priėmėme sprendimą palaikyti banko skaičiavimus ir manome, kad racionalu, tikslingai ir visos prielaidos, ekonominiai rodikliai rodo, kad MMA nuo kitų metų būtų nustatytas 1070 eurų“, – teigė I. Ruginienė.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis laidoje „ELTA kampas“ yra sakęs, kad kol kas pozicijos dėl MMA dydžio neturi ir palauks LB skaičiavimų, tačiau, anot jo, dalį verslų spartus minimalios algos augimas baugina.
„Lietuva, kada buvo sutarta dėl formulės, turėjo labai ambicingą tikslą orientuotis į turtingiausias Europos šalis pagal MMA, todėl turime sparčiausią atlyginimų augimą Europoje. Be abejonės yra momentas, kada tai pradeda verslus, ypatingai paslaugų sektorių, bauginti“, – sakė jis.
Tiek I. Ruginienė, tiek A. Romanovskis taip pat tikino, kad ko gero vėl bus grįžta prie klausimo dėl MMA apskaičiavimo formulės, tačiau artimiausiu metu sutarti dėl pokyčių būtų sunku. LPSK vadovė teigė, kad formulės keitimui šiuo metu apskritai nėra poreikio.
MMA dydį LB nustato pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2025 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2020–2022 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.
2024 m. MMA kilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o nepamokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Šie pokyčiai lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ augo 75,22 euro ir pasiekė 708,4 euro.
Vyriausybės Seime pateiktame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028 metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų. Skaičiuojama, kad 2024 m. sprendimas kainuos apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.
