Šie metai pažymi stiprų žingsnį į priekį šia linkme – 2024 m. lapkritį įsigalioja nauja ES minimalaus atlygio direktyva.
Padoraus pragyvenimo lygio visuomenėje užtikrinimas yra labai svarbus. Pagrindinis vaidmuo čia yra užtikrinti teisės aktuose numatytą pakankamą minimalų darbo užmokestį.
Daugelyje Europos šalių, darbuotojų, kurie gauna tik minimalų darbo užmokestį, skaičius viršija 10 proc. viso darbuotojų skaičiaus. Tačiau jau šiais metais turės būti žengtas žingsnis, siekiant pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas ES šalyse, nes iki lapkričio 15 d. turi įsigalioti naujoji ES direktyva dėl minimalaus darbo užmokesčio.
5 valstybės neturi minimalaus atlygio
22 iš 27 ES šalių turi įsivedusios minimalų atlyginimą. Danija, Italija, Austrija, Suomija ir Švedija ne.
Iš 10 šalių-kandidačių, aštuonios turi minimalų atlygį (Juodkalnija, Moldova, Šiaurės Makedonija, Sakartvelas, Albanija, Serbija, Turkija ir Ukraina), o Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas – ne.Europos laisvosios prekybos asociacijos narės Norvegija, Šveicarija ir Islandija taip pat neturi įsivedę nacionalinės minimalios algos.
Lyginant Lietuvos minimaliąją mėnesinę algą (MMA) su kaimyninių šalių, nereikia pamiršti, kad visos „popierinės“ algos mūsų šalyje nuo 2019 m. sausio buvo padaugintos iš 1,289.
Nuo to tada laikoma, kad „Sodros“ įmokas moka darbuotojas, o ne darbdavys. Panašių pokyčių kaimyninėse šalyse nebuvo ir ten laikoma, kad socialinio draudimo įmokas moka darbdaviai.
Mažiau nei 1 tūkst. eurų minimalų atlyginimą gauna du trečdaliai ES darbuotojų
Minimalus atlyginimas įvairiose ES šalyse (kuriose jis yra įvestas) ženkliai skiriasi. Mažiausias – Bulgarijoje ir siekia 477 eurus „popieriuje“ (neatskaičius mokesčių, bruto), o didžiausias – Liuksemburge, kur minimalus atlygis siekia 2571 eurą.
Daugiau nei du tūkstančius uždirba Liuksemburgo, Airijos, Nyderlandų ir Vokietijos darbuotojai. Prancūzijoje minimalus atlygis siekia 1767 eurus, o Ispanijoje – 1323 eurus.
Šalyse, kurios dar tik siekia tapti ES narėmis minimalus atlygis varijuoja nuo 360 eurų Šiaurės Makedonijoje iki 613 eurų Turkijoje. ES narės Bulgarijos minimalus darbo užmokestis yra mažesnis už trijų kandidačių į ES: Turkijos, Serbijos bei Juodkalnijos.
Perkamoji galia parodo tikresnę uždarbio vertę
Situacija kiek kitaip atrodo perskaičiavus atlyginimus atsižvelgiant į kainų lygį skirtingose šalyse arba pritaikius perkamosios galios standartą (angl. purchasing power standard, PPS).
Toks „dirbtinis valiutos vienetas“ leidžia patikrinti, kiek už vieną PPS galima teoriškai nusipirkti to paties produkto ar paslaugos skirtingose valstybėse.
Tokiu būdu, minimalus atlygis, perskaičiavus jį pagal PPS rodiklį, varijuoja tarp 542 eurų Albanijoje ir 1883 eurų Vokietijoje.
Be Vokietijos, daugiau nei 1250 eurų minimalų atlygį gauna Liuksemburgo, Nyderlandų, Belgijos, Prancūzijos, Airijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ispanijos darbuotojai, jeigu perskaičiuoti jų atlyginimą pagal perkamosios galios indeksą.
Mažiausias rodiklis – mažiau nei 1 tūkst. eurų – užfiksuotas Čekijoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje ir Bulgarijoje.
Lietuva pagal šį rodiklį patenka į geriausiųjų dešimtuką su 1172 „PPS eurų“ verte.
Kai kurios šalys-kandidatės, tokios kaip Turkija, Serbija ir Juodkalnija turėjo geresnį PPS minimalaus atlygio rodiklį už tokias šalis, kaip Estija, Latvija ar Bulgarija, tačiau vis tiek nepasiekė 1 tūkst. eurų per mėnesį ribos.
Kaip apskaičiuoti tinkamą minimalų darbo užmokestį?
Nėra lengva nustatyti visiems tinkamą minimalų darbo užmokestį. ES direktyvoje yra toks teiginys:
„Todėl valstybės narės gali naudoti orientacines vertes, kurios paprastai naudojamos tarptautiniu lygmeniu, pavyzdžiui, 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos ir 50 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio, ir (arba) orientacines vertes, naudojamas nacionaliniu lygmeniu.“
2022 m. duomenys rodo, kad daugelyje Europos šalių rodikliai buvo mažesni už šias rekomendacijas. 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos viršijo tik Portugalijos, Slovėnijos, Prancūzijos minimalūs atlyginimai. Lietuvoje šis rodiklis 2022 m. siekė 46,4 proc.
Dar vienas svarbus rodiklis – kiek žmonių vienoje ar kitoje ES valstybėje uždirba minimalų atlygį. Remiantis 2018 m. duomenimis (paskutiniai turimi pagal šį rodiklį) daugiausiai minimalių atlyginimų gavėjų buvo Slovėnijoje (15,2 proc.), Bulgarijoje (14,1 proc.), Rumunijoje (13,3 proc.), Lenkijoje (12,1 proc.) ir Prancūzijoje (11,6 proc.).
