minimalus atlyginimas

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Pakruojyje parketo gamybos verslas veikia beveik 3 dešimtmečius. Tik 10 procentų ten pagaminamo parketo lieka Lietuvoje, visa kita keliauja į Skandinavijos šalis.

Algos auga visoje šalyje, tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos beveik nemažėja – ir toliau viršija 400 eurų. Žmonės skundžiasi, kad pinigų turi tik būtiniesiems poreikiams – ir tai ne visada. O ekonomistai pozityvių žinių neturi. To priežastis, kad esą ateityje atotrūkis užprogramuotas dar didėti, nes, jei regionuose ir atsiranda naujų darbo vietų, jos yra menkai apmokamos. Visgi verslo atstovai tikina, kad padėtis nėra prasta.

Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles. Dabar patys gyventojai sprendžia, ką už 8,3 euro per mėnesį įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Anot jų, skiriama suma gerokai per maža.

Darbdaviai ir profsąjungos ginčijasi dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Darbuotojų atstovai norėtų, kad kitąmet vadinamasis „minimumas“ padidėtų iki beveik 800 eurų į rankas, tačiau verslas tam priešinasi, esą Lietuvoje atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas, dėl to šalis praranda savo konkurencingumą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Šiuo metu atskaičius mokesčius, minimali mėnesinė alga siekia 708 eurus.

Europos Sąjunga siekia suvienodinti „minimalios mėnesinės algos“ (MMA) sąvoką ir nustatyti tarptautinį minimalaus užmokesčio lygį. Pavyzdžiui, 60 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio medianos. Naujojoje direktyvoje taip pat raginama reguliariai peržiūrėti šalių darbo užmokesčio lygį, kad gyventojai galėtų pasitikrinti, kaip jiems sekasi. Šie metai pažymi stiprų žingsnį į priekį šia linkme – 2024 m. lapkritį įsigalioja nauja ES minimalaus atlygio direktyva.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) iki mokesčių Lenkijoje nuo sausio mėnesio pakilo iki 4242 zlotų (917 eurų). Minimalus valandos darbo atlygis padidėjo iki 27,7 zloto (6 eurų). Į rankas gaus beveik 700 eurų Nuo sausio tik MMA uždirbantieji „į rankas“ gaus 3222 zlotus (696 eurus) per mėnesį.

Daugelis gyventojų seniai pastebėjo, kad Lietuvoje kainos beveik tokios pačios, kaip kitose Europos šalyse, o kartais ir didesnės. Tačiau minimali alga mūsų šalyje yra gerokai mažesnė. Vokietijoje minimali alga nuo 2024 m. pradžios bus kone tris kartus kartus didesnė, nei Lietuvoje. Pagal šį rodiklį mus lenks ir Lenkija su Estija, jeigu tik algos popieriuje būtų skaičiuojamos vienodai.

Paskolų palūkanos drastiškai auga, pramonės gamyba traukiasi, o darbuotojai masiškai ieško, kur galėtų uždirbti daugiau. Į Lietuvą atsėlinant sunkmečiui, profsąjungos teigia, kad suderėto kitais metais 700 eurų minimalaus atlygio gali būti per mažai. Reklamos gamyba Šiauliuose besiverčianti bendrovė „Pramuštgalvis“ užsakymų turi, tačiau šie metai esą neramūs. Europoje prasidėjus ekonominiam sąstingiui jau vasarą sumažėjo užsakymų, nerimą kelia ir drastiškai išaugusios paskolų palūkanos.

Vyriausybė didina minimalią algą 44-iais eurais, ji sieks 677 eurus į rankas. O Trišalė taryba siūlo pridėti dar 30 eurų. Darbdaviai tvirtina, kad Vyriausybė juos apgavo, mat juos užgultų dviguba našta – jie ne tik keltų darbuotojams algas, bet ir turėtų pagal mokesčių reformą mokėti didesnius pajamų ir kapitalo mokesčius.

Lenkijos vyriausybė pasiūlė minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo kitų metų sausio didinti iki 4242 zlotų (906 eurų), o nuo 2024-ųjų liepos – iki 4300 zlotų (960 eurų). Minimalus valandos darbo atlygis augtų atitinkamai iki 27,7 zloto (6,2 euro) ir iki 28,1 zloto (6,3 euro). Apie tai pranešę vyriausybės atstovai pažymėjo, jog dėl siūlomų dydžių dar bus konsultuojamasi su vadinamaisiais socialiniais partneriais Socialinio dialogo taryboje.

Lietuvos ekonomika per pirmąjį ketvirtį susitraukė 3 proc., o tai yra didžiausias nuosmukis per 20 metų. Tai lėmė iššūkiai, kuriuos patyrė pagrindiniu ekonomikos varikliu buvęs pramonės sektorius, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau situacijai prastėti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Darbdaviai skundžiasi, kad net sunkmečiu jiems trūksta darbuotojų. Tačiau žmonės skaičiuoja, kad ne visada jiems apsimoka dirbti. Minimalus atlyginimas ir nedarbo išmoka beveik tokia pati. Todėl dalis gyventojų atsisako dirbti už minimumą. Kiti sutinka, tačiau ilgai tokiame darbe neužsibūna, ieško geresnio, labiau apmokamo. Užimtumo tarnyba pastebėjo, kad kiekvieną rudenį darbuotojai tampa aktyvesni, dažniau keičia darbus.

Minimalaus atlyginimo kėlimas – dar viena didesnė kaštų eilutė, tvirtina darbdaviai. Anot jų, infliacija, energetikos krizė veda verslus link bankroto. Tad vietoje didesnių atlyginimų, darbuotojams gali tekti ieškoti naujo darbo. Tačiau darbuotojų atstovai sako, kad už dabartinį minimumą išgyventi neįmanoma. Valstybinė darbo inspekcija paaiškino, kad minimalioji mėnesinė alga gali būti mokama tik tokiems darbuotojams, kurie dirba nekvalifikuotą darbą.

Vyriausybė nusprendė nuo sausio didinti minimalų atlyginimą 15 procentų, tačiau darbuotojai skundžiasi, kad per mažai. Verslas, atvirkščiai, prognozuoja katastrofą – esą padaugės bankrotų ir atleidimų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasigenda susitarimo tarp dviejų pusių ir tikina, kad jei profsąjungos ir darbdaviai susitartų dėl minimalios algos, Vyriausybė tvirtintų tą dydį, koks jis bebūtų.

Vyriausybė nusprendė – nuo sausio minimali alga „į rankas“ turi didėti daugiau nei 80-čia eurų ir pasiekti 633 eurus. Vyriausybė tai vadina kompromisu po ilgai trukusių ir fiasko pasibaigusių verslo ir profsąjungų derybų. Tačiau nauja suma ir toliau netinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams – darbuotojams ji per maža, o verslui per didelė. Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako tikinti, kad darbdaviai ir darbuotojai antradienį Trišalėje taryboje ras bendrą sutarimą, kiek nuo kitų metų turėtų augti minimali mėnesio alga (MMA). Ji kartojo, kad MMA ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų augti panašiu tempu.  Darbuotojų atstovams siūlant MMA didinti mažiausiai 19 proc.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tęs diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai  sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei pareiškus, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais turėtų didėti iki 800 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 740 eurų, finansų ministrė sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas.  Pasak Gintarės Skaistės, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Ekonomistai ir darbdaviai neabejoja, kad netrukus susidursime su ekonomine krize. Tačiau darbuotojų atlyginimų jų prognozės skirtingos. Vieni darbdaviai siūlo veržtis diržus, tuo metu kiti kelia darbuotojams atlyginimus ir pasisako už minimalios algos augimą. Tuo metu ekonomistai įspėja, kad atlyginimų augimas sustos ar nežymiai ims mažėti.  „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis tikisi, kad prekybos tinklas ir toliau išliks lyderiu pagal darbuotojų atlyginimų augimą.

Politikai Briuselyje susitarė, kaip Europos Sąjungos valstybės užtikrins tinkamą minimalų atlyginimą. Tai padės apsaugoti darbuotojus sparčiai augant infliacijai ir siaučiant pragyvenimo išlaidų krizei, rašo „The Financial Times“. Pagal priimtą susitarimą tarp Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento, valstybės narės turės surinkti duomenis apie minimalų atlyginimą, įvertinti būtiniausių prekių kainas ir skatinti kolektyvinių derybų principą, siekiant, kad įmonės mokėtų teisingus ...

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai auga prekių ir paslaugų kainos. Tokį visuotinį brangimą itin sunku ištverti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Ypač uždirbantiems minimumą. Tai suprantama Vokietijoje, kur nuo spalio minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės 22 proc. Tuo metu Lietuvoje apie tai valdžia nekalba ir siūlo laukti.

Atlyginimai šiemet augo daugiau nei 10 proc. Vieni darbdaviai tokiu augimu džiaugiasi ir sako, kad gaudami daugiau pinigų gyventojai daugiau jų išleidžia ir vartojimui. Kiti tuo metu įspėja, kad ateityje galime sulaukti krizės ir darbuotojų atleidimų. Ekonomistai atlyginimų augimą irgi vertina dvejopai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį nesusitarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2022 metų sausio. Didžioji dalis profesinių sąjungų palaikė Vyriausybės siūlymą didinti MMA 88 eurais (13,7 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų, tačiau darbdaviai su tuo nesutiko – jie piktinosi, kad Vyriausybė pakeitė savo ankstesnį siūlymą nepasitarusi su Trišale taryba. Dalis profsąjungų atstovų taip pat mano, kad diskutuoti taryboje nebėra prasmės.

Sparčiau didinama minimali alga didžiausią poveikį turės iki 1000 eurų uždirbantiems asmenims, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Tikimasi, kad didesnis uždarbis paskatintų nedirbančius gyventojus grįžti į darbo rinką. Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti nuo 642 iki 730 eurų.  „Lietuvos banko nuomone, tai paliestų žmones, uždirbančius iki 1000 eurų.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti nuo 642 iki 730 eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo MMA nuo sausio didinti 88 eurais, arba 12 proc., BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai.    Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad minimali mėnesio alga (MMA), dabar siekianti 642 eurus, nuo kitų metų turėtų didėti, tačiau kiek, priklausys nuo prognozuojamo darbo užmokesčio.     „Tas kausimas daugiau mažiau depolitizuotas ir daugiau mažiau automatinis. Kažkoks didinimas bus, kokia suma – tikrai  negaliu pasakyti, nes tai priklausys nuo projekcijų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Verslo atstovai Trišalėje taryboje ketina minimalią algą (MMA) siūlyti skirstyti pagal amžių, taip padedant jaunimui įsilieti į darbo rinką. Tačiau profsąjungos prieštarauja tokiam pasiūlymui ir teigia, kad tai – diskriminacija pagal amžių, rašo 15min.lt. Klausimą į antradienį turinčio vykti Trišalės tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, kuris sako, kad tai padėtų į darbo rinką įsilieti patirties neturinčiam jaunimui.

Lietuva savo darbuotojams moka vieną didžiausių minimalių atlyginimų Rytų Europoje, tačiau nei ekonomistai, nei smulkieji verslininkai neskuba tuo džiaugtis. Ekspertai ir verslininkai įspėja, kad bet koks minimalaus uždarbio didinimas sunkina galimybę smulkiesiems verslininkams klestėti ir verčia juos bankrutuoti. Taip pat smulkiųjų verslininkų ir ekonomistų nedžiugina kalbos apie galimybę Europos Sąjungoje vienodinti ar kitaip keisti minimalų atlyginimą.

Lietuva tarp Baltijos valstybių gali didžiuotis ne tik didžiausiu minimaliu atlyginimu, bet ir sparčiai kylančiu vidutiniu uždarbiu. Tiesa, pastaruoju rodikliu dar nelenkiame Estijos, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas tarp trijų Baltijos valstybių šiemet bus didžiausias. Šių metų II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje kilo iki 1289 eurų „ant popieriaus“ ir beveik 818 eurų „į rankas“ (atitinkamai 39,1 proc. ir 13,3 proc.

Lietuvoje pernai spalį 10,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. O didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą pernai spalį Lietuvoje gavo 15421 visą darbo laiką dirbę gyventojai. 400 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 123 tūkst., iš jų 98 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 28 tūkst.

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ekonomistai ir darbdaviai pažymi, kad šis rodiklis – tik „popierinis“, kur kas geriau būtų, jei Lietuva pirmautų pagal vidutinį darbo užmokestį.

Valandinį uždarbį padidino, o premijas nubraukė

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvoje 380 eurų siekiantis MMA aplenkė tik minimalų atlygį Bulgarijoje (235 eurai) ir Rumunijoje (275 eurų), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje MMA taip pat yra 380 eurų, Estijoje - siekia 470 eurų.

 Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Lietuvoje, lyginant su užsienio šalimis, yra per mažas ir stabdo vidaus vartojimą, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis yra daugumoje Europos Sąjungos šalių. Vyriausybė nustato tam tikrą minimalų atlyginimo dydį, kurį privalo mokėti darbdavys darbuotojui nepaisant veiklos pobūdžio. Nustatyto minimalaus darbo užmokesčio nėra Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

Pietų Lenkijoje vyko tarptautinis Ekonomikos forumas, kuriame dalyvavo 2,5 tūkstančio dalyvių iš viso pasaulio. Sėkmingai suvaldžius ekonomikos recesiją Europoje vėl pastebimas augimo lėtėjimas. Daugelis žinomų politikų, Europos Komisijos pareigūnų, ekspertų, verslo atstovų Forumo metu kalbėjo apie būtinumą gerinti viešojo ir privataus sektoriaus glaudesnį ir efektyvesnį bendradarbiavimą, kad galima būtų sėkmingai suvaldyti visus iššūkius ir kylančias grėsmes.

 Lietuvoje minimalus mėnesinis atlyginimas 2016 metų pabaigoje gali siekti 350 eurų (apie 1200 litų), prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, tai apskaičiuota, remiantis Vyriausybės programa bei atsižvelgiant į ekonomikos augimą.   „Nuo kitų metų, prognozuojame, minimalus mėnesinis atlyginimas bus padidintas iki 300 eurų, o 2016 metų pabaigoje sieks 350 eurų - apie 1200 litų.

Papildyta 15 val. 49 min. Šveicarai sekmadienį atmetė didžiausio pasaulyje minimalaus atlyginimo – 18 eurų už valandą – įvedimą, pranešė visuomenės nuomonės tyrimo agentūra. Tik 23 proc. Šveicarijos – vienos brangiausių pragyventi pasaulio valstybių – rinkėjų pritarė minimaliai 22 Šveicarijos frankų (18 eurų) už valandą algai, kuri už mėnesį būtų buvusi 4 tūkst. frankų (3 280 eurų), rodo gps.bern parengtos sekmadienio referendumo rezultatų prognozės.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius Seimo įpareigojimą Vyriausybei, kad minimali mėnesinė alga iki euro įvedimo būtų pakelta, vadina nelogišku. „Jei iki euro įvedimo tai būtų tik suplanuota, tai šiokios tokios logikos galima įžvelgti, bet kad MMA būtų padidinta, logikos čia nėra. Keisti finansinius išlaidų dydžius prieš euro įvedimą – niekas neturėtų to leisti. Valstybės skola yra didžiulė – 54 mlrd. 844 mln. Lt ir suma kasdien vis didėja.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Optimistai mėgsta sakyti – „ne pinigai – laimė!“, o ciniški piliečiai suskumba atrėžti, kad laimė susijusi ne su pinigais, o su jų kiekiu. „Ekonomika.lt“ aiškinasi, kas šiemet džiaugsis pilnesne pinigine. Ne kiekvienam Lietuvos darbo rinkos dalyviui tenka patirti laimę, kai atlygio augimą lemia 9 aukščiausio rango teisėjų verdiktas. Didžioji dalis Lietuvos piliečių priversta paklusti rinkos letenai.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Radikalus minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas, kokį siūlo Darbo partija, turėtų pasekmių ir nedarbo lygiui, ir infliacijai, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, MMA kėlimas turėtų būti siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Savo ruožtu opozicija „darbiečių“ siūlymą didinti minimalų atlyginimą laiko viešųjų ryšių akcija.

Joana Lapėnienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt  Sau nuo kitų metų sausio tūkstančiais atlyginimus pasididinę Seimo nariai ir ministrai baigiantis metams ėmė rungtyniauti, kas labiau parodys, kad rūpinasi pensininkais, kurie vietoje pinigų vėl gavo pažadų.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad minimalaus atlyginimo didinimas iki 1,5 tūkst. litų išlieka koalicijos ilgalaikis tikslas, tačiau jį įgyvendinti bus galima, kai vidutinis atlyginimas Lietuvoje pasieks 3 tūkst. litų. „Dėl minimalios mėnesinės algos pakėlimo iki 1,5 tūkst. litų – tai yra mūsų ilgalaikis perspektyvinis planas, bet noriu pasakyti, kad esant vidutiniam darbo užmokesčiui kokiems 3 tūkst. litų Lietuvoje, aš manau, tada jau būtų galima kalbėti apie 1,5 tūkst.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Tarp Alytaus apskrities savivaldybių didžiausias nedarbas – Alytaus rajone ir siekia net 18 procentų, kai šalies vidurkis – apie 11 procentų. Daugelis pramonės įmonių čia bankrutavusios, kelionės į darbą pabrangę, o dažnai darbdavių mokami minimalūs atlyginimai ar bedarbiams – socialinės išmokos jų dirbti neskatina.

 Penktadienio popietę pirmajame posėdyje šešioliktoji Lietuvos vyriausybė, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, pritarė 2013 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektams bei 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“), ir 2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektams. Tikimasi, kad Seimas 2012 metų biudžetui pritars kitą savaitę, ketvirtadienį.

Valdančiosios daugumos ketinimai didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1 tūkst. litų turės poveikį daugiausia darbo vietų turinčioms šakoms, tai yra maisto pramonės gamyba, tekstilė ir baldai, sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, penktadienį susitikęs su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu. Todėl, jo nuomone, reikia įvertinti, kokias pasekmes turės tai mūsų konkurencingumui ir, visų pirma, eksportui.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas prognozuoja, kad 2013 metais didės „Sodros“ deficitas. „Ką randame atsivertę “Sodros„ biudžetą? Pensijos lieka tos pačios, išmokos taip pat, o “Sodros„ deficitas užprogramuotas ir toliau didėti. 2013 m. “Sodros„ deficitas dar padidės 1 mlrd. 746 mln. litų“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys A. Sysas. Pasak politiko, 2014–2015 metams planuojamas 1–1,5 mlrd.

Per metus (iki rugsėjo 23 d.) darbdavių skolos rodiklis DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal „Sodros“ duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, sumažėjo 11,0 proc. – nuo 2605 iki 2316 Lt. Per metus vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ (DIX) sumažėjo pramonės ir energetikos (–12 proc.), paslaugų sektoriuje (–4,5 proc.), socialinės veiklos šakose (–39,6 proc.

Vienoje televizijos laidoje Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas pareiškė, kad jeigu rinkėjai politiką išrinks į Seimą, o jis nevykdys savo pažadų, vyras atsisakys Seimo nario mandato ir atsistatydins iš DP pirmininko posto. Savo ketinimų rimtumą V. Uspaskichas žada įrodyti 1 mln. litų padėdamas į banko seifą ir vieną iš raktų atiduodamas Trišalei tarybai, profsąjungoms, senelių arba vaikų namams, kad duotų pažadų netesėjimo atveju pinigai atitektų jiems.