Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sutinka, kad tai nėra normalu. Tačiau priduria, kad aplinkybės šiuo metu neeilinės, o už savo pasiūlymus šiems klausimams Vyriausybėje sulaukia daug kritikos.
„Mums Vyriausybėje reikia labiau tartis. Ne paslaptis, kad čia mūsų pozicijos išsiskiria. Aš gaunu daug kritikos, kodėl aš pateikiu pasiūlymus kitaip dėl PVM, minimalios algos ar neapmokestinamojo pajamų dydžio. Mes nesiūlėme nekelti žmonių pajamų. Mes siūlėme pasidalinti našta su valstybe, nes akumuliuojasi tiek energetika, tiek neapibrėžtumas, tiek jei valstybė užkrauna didesnę naštą verslui. Nėra taip, kad mes kažkur vėluojam, bet tai netinka, nes aplinkybės yra neeilinės. Ir aišku, kad to aiškumo norisi kuo greičiau“, – sako A. Armonaitė.
Milijardas eurų ekonomikai gaivinti. Ar pinigai pateks ten, kur labiausiai jų reikia?
Dėl išaugusių energetinių kaštų veiklą visiškai ar iš dalies sustabdė jau keliolika stambių įmonių, tūkstančiai darbuotojų laukia prastovose. Po karantino atsigauti bandančias gamybos, paslaugų ir prekybos įmones klupdo nauji iššūkiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė planą ekonomikai gaivinti. Priemonių vertė – milijardas eurų, bet ar pinigai pateks ten, kur labiausiai reikia?
Žurnalisto Edmundo Jakilaičio paklausta, su kokiais iššūkiais dabar susiduria valstybė, A. Armonaitė sako, kad šiuo metu situaciją ypač sunkina neapibrėžtumas:
„Mes nežinome, kokia rytoj bus elektros kaina, nežinome, ką dar Putinas sugalvos, ir tai yra problema tiek Lietuvos įmonėms, tiek bendrai regiono investiciniam klimatui.“
Ministrė sako, kad pasiūlytas planas ekonomikai gaivinti nukreiptas į du blokus.
„Yra keletas dalykų dėl dabartinės situacijos. Pirmas dalykas, mano asmenine nuomone, yra iki balandžio mėnesio padėti įmonėms ištverti šildymo sezoną, elektros kainų šuolius ir nestabilią situaciją. Antras blokas būtų ilgojo laikotarpio priemonių transformacija. Transformacijai ir žaliajai ekonomikai yra bent trys ministerijos, kurios turi priemones: Aplinkos, Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų“, – pasakojo A. Armonaitė.
Ministrės paklausus, kodėl ekonomikos gaivinimo plane numatyta tik 10 milijonų eurų skirti šiuo metu ypač svarbiai atsinaujinančiai energetikai, kai, tuo tarpu, net 35 milijonai eurų yra numatyti energijos naudojimo efektyvumo auditams atlikti, A. Armonaitė patikslino, kad žaliajai energijai bus skiriama daugiau pinigų.
„Žalesnei ekonomikai numatyta 268 mln. eurų ir čia mes turime ne tik tuos auditus, kuriuos paminėjote, mes turime visą teisingos pertvarkos fondą, jis yra skiriamas trims regionams, kuriuose egzistuoja didžiausi teršėjai: „Achema“, „Akmenės cementas“ ir „Orlen“. Tos įmonės gali persitvarkyti. Pavyzdžiui, „Achema“ gali investuoti į vandenilio technologiją, kiek žinau, įmonė labai rimtai ruošiasi tam ir investuos tiek patys, tiek pasinaudos šiuo fondu. Tie pinigai skirti ne tik toms trims įmonės. Šie pinigai skirti taip pat ir smulkiam bei vidutiniam verslui, regiono darbdaviams, nes gali taip atsitikti, kad dalis žmonių neteks darbo, tad šie pinigai būtų tam, kad įmonės galėtų persitvarkyti“, – sakė A. Armonaitė.
Pagal parengtą planą 115 mln. eurų planuojama skirti esamoms skaitmeninėms paslaugoms. Žurnalistas E. Jakilaitis pastebi, kad gali susidaryti įspūdis, jog skaitmenizavimui yra skiriama neproporcingai daug, tačiau A. Armonaitė sako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos portfelyje yra ir skaitmeninė politika, kuri apima informacinių valstybės išteklių konsolidaciją.
„Mes atidarėme skaitmeninę ambasadą Briuselyje, kur yra saugomi mūsų visų duomenys, jei kažkas atsitiktų: sniegas, lietus ar koks kitas force majeure. Aš nenoriu sulaukti tos dienos, kai kažkas atsitiks ir mes būsime nepasidarę namų darbų. Nepaneigiant atsinaujinančios energetikos svarbos, turint omeny, kad ir kitos ministerijos turi priemonių, tačiau į skaitmeną, į saugumą, į konsolidaciją, ir kad verslas galėtų pasinaudoti, mes privalome investuoti šiandien“, – pridūrė A. Armonaitė.
