Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 eurų: viešajame sektoriuje – 932,9 EUR, privačiajame sektoriuje – 923,8 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 3,5 proc.: viešajame sektoriuje – 5,4 proc., privačiajame sektoriuje – 2,6 proc.
O vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis sudarė 721,8 EUR ir, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 3,1 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 726,1 EUR ir buvo 4,7 proc. didesnis, privačiajame – 719,8 EUR ir buvo 2,3 proc. didesnis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, darbo užmokesčio padidėjimą 2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, lėmė nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), didesnės darbų apimtys, sezoniškumas.
Per metus vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 10,5 proc. Nurodoma, kad tam įtakos turėjo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), nuo 2018 m. sausio 1 d. padidinta minimali mėnesio alga (MMA) ir padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams (atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas).
Ž. Mauricas: atlyginimų augimas turės įtakos kainoms
„Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad net ir pašalinus sezoninius veiksnius, toliau matysime atlyginimų augimą. Dėl darbuotojų trūkumo įmonės bus priverstos mokėti didesnius atlyginimus nei vidutinis, kadangi kitaip rizikuoja, jog darbuotojas migruos pas kitą darbdavį. Pasak ekonomisto, tokia tendencija – visame regione.
„Darbo užmokesčio didėjimo tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse, ypatingai bendrai centriniame ir Rytų Europos regione. Darbo užmokesčio augimas viršija 7 proc., taip pat Vengrijoje labai spartus, Rumunijoje dviženklis ir net tokios šalys, kaip Čekija Slovakija pastaraisiais ketvirčiais stebėjo gana spartų augimą.
Tai manau, kad Lietuva ne išimtis, juolab, kad Lietuvoje darbo užmokesčio ir bendro vidaus produkto (BVP) santykis vienas mažiausių, jei ne mažiausias, o mažėjant nedarbo lygiui ir keičiantis ekonominei struktūrai, darbų pobūdžiui, tas darbo užmokesčio didėjimas neišvengiamas. Gal ne tokiais tempais, bet tikrai artimiausius metus bent du kartus turėtų išlikti stipresnis nei Vakarų Europoje“, – sako ekonomistas.
Pasak jo, mūsų regionas tampa itin patrauklus, nes teisinė ir ekonominė aplinka ne tiek ir daug skiriasi nuo Vakarų valstybių, o tuo tarpu atlyginimai vis dar 3 kartus čia mažesni. Tad šiuo šansu reikėtų naudotis. Be to, jis pastebi, kad priešingai nei prieškriziniu laikotarpiu, dabar aua investicijos į technologijas, naujausius įrenginius, klesti eksportuojantys sektoriai. Tai turėtų padėti spręsti našumo augimo problemą.
Vidutinis atlyginimas dar labiau spartės, jei bus nuspręsta didinti minimalią mėnesio algą. Ž. Maurico manymu, MMA kils iki 430 eurų. O MMA augimo banga persiris per visą darbo rinką ir darbo užmokestis pakils visiems gyventojams.
Tiesa, tai turės įtakos ir kainų augimui.
„Paslaugų kainos turėtų kilti, bet nemanau kad taip sparčiai, kaip 2017 metais, kada buvo atsigriebta po euro įvedimo, nes 2016 metais tikrai kainos nekilo sparčiai. Tai infliacija bus, bet ji nebus tokia didelė, kaip atlyginimų augimas. Bet aišku kaip kuriems kainų augimas sumažins perkamąją galią, nebus taip, kad visiems padidės. Infliacija metinė bus apie 3 proc.
Mes tampame pagal vartojimo įpročius artimesni Vakarų Europai. Jeigu nueitume į parduotuvę, tai prekės pakankamai pigios net atrodo, o paslaugos labai brangios. Tai mes kaip Vakarai, jei į restoranus nevaikštai, pas kirpėjus, tai gali apsirūpinti buitine technika ir pakankamai gerai gyventi“, – tv3.lt sako ekonomistas. .
T. Povilauskas: Vilniuje vidutinis atlyginimas perkopė 1000 eurų ribą
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas komentare žiniasklaidai rašo, kad iš esmės vidutinis šalies atlyginiams sparčiai paaugo dėl valdžios sprendimo nuo gegužės padidinti darbo užmokestį daugeliui sveikatos sektoriaus darbuotojų. Per metus sveikatos priežiūros sektoriuje atlyginimas vidutiniškai padidėjo 16,5 proc.
„Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, gydytojų specialistų vidutinis darbo užmokestis birželį buvo 18 proc. didesnis negu prieš metus. Kiti veiksniai, lėmę istoriškai spartų algų didėjimą, liko tokie pat: nuo metų pradžios 20–ia eurų iki 400 eurų padidinta minimali mėnesio alga (MMA), įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, pakeltas pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams, palanki darbuotojams padėtis darbo rinkoje, kai nemažai įmonių susidūrė su darbuotojų stygiumi rinkoje“, – rašo komentare ekonomistas.
Vis dėlto, analitiko teigimu, Lietuvoje ir švietimo bei sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimai, palyginti su šalies algų vidurkiu, vis dar yra mažesni negu kitose aplinkinėse šalyse. „Valdžia šią problemą bando spręsti, o jų sprendimų efektyvumą aiškiausiai parodys kitų metų statistikos duomenys“, – prideda jis.
T. Povilauskas pastebi, kad Vilnius išsiskiria iš bendros statistikos. Čia mokamas vidutinis darbo užmokestis jau perlipo 1000 eurų (neatskaičius mokesčių) kartelę.
„Kaunui, nors yra akivaizdžių ekonominio pakilimo požymių, priartėti prie Vilniaus kol kas nepavyksta. Beje, kol kas Kaune vidutinis darbo užmokestis yra netgi mažesnis negu Klaipėdos mieste, kuriame sėkmingą rezultatą rodo ne tik Klaipėdos jūrų uosto krovos bendrovės, bet ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančios įmonės. Tokiose pasienio savivaldybėse kaip Ignalinos, Zarasų ar Lazdijų vidutinis darbo užmokesčio augimas stringa ir jį daugiausia lemia MMA bei viešojo sektoriaus darbuotojų algos pokyčiai.
Kol Lietuvos ekonomika juda pirmyn gana neblogu tempu, o išorės veiksniai dar pernelyg negąsdina verslo, darbo užmokesčio tendencijos ir toliau yra palankios darbuotojams. Antrą pusmetį metinis vidutinės mėnesio algos pokytis bus tik šiek tiek mažesnis.
Žinoma, algos didėja ne visiems ir ne visos bendrovės yra pajėgios kelti mokamą darbo užmokestį darbuotojams, todėl ir augančių atlyginimų įtaką ne visi jaučia vienodai. Problema dėl sparčiau negu darbo našumas didėjančių darbo jėgos sąnaudų tik aštrėja, tačiau su tuo susiduria ir kitos Baltijos bei Vidurio Europos šalys. Be to, esant tokiam sparčiam darbo užmokesčio augimui, tikėtis, kad kainų lygis šalyje nekiltų, yra netikslinga“, – komentuoja analitikas.
Jis skaičiuoja, kad per metus vidutinis atlyginimas į rankas augo triskart sparčiau negu kainų lygis šalyje.