Vidutinės visą mėnesių dirbusių žmonių draudžiamosios pajamomis, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų antrą ketvirtį siekė 892 eurus. Tai yra beveik 98 eurais, arba 12,4 proc. daugiau nei prieš metus.Tiesa, „Sodros“ vyriausioji patarėja pastebi, kad reiktų nepamiršti ir kainų augimo. Infliacijai siekiant apie 3 proc., ji sako, kad realiai atlyginimai paaugo apie 9 proc.
„Sunku prisiminti tokius laikus, kada darbo užmokestis taip augtų. Nereikia būti būrėju, kad pasakytum, kad šitas pranešimas daug skeptiškumo sulauks. Frazė gyvenimas gerėja yra pati ironiškiausia frazė, bet pinigai nemeluoja. Galima atsitraukti nuo vertinimo ir kalbėti iš faktų“, - kalbėjo „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Ji nurodo, kad dažniausiai tų, kurių pajamos padidėjo 10 proc. ir daugiau, reikėtų ieškoti tarp praeitais metais gavusių minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau.
Pajamos auga mažiausiai uždirbantiesiems
„Sodra“ pastebi, kad dažniausiai pajamos didėjo mažiausiai uždirbantiesiems. Skaičiuojama, kad trys iš penkių asmenų, prieš metus uždirbusių MMA ir mažiau, šiemet jau uždirbo bent dešimtadaliu didesnes pajamas. Pusei iš 142 tūkst. gyventojų pernai gavusių MMA, pajamos per metus padidėjo bent 100 eurų – tai dažniausiai jauno amžiaus darbuotojai. Kas šešto pajamos padidėjo iki 20 eurų (tai yra tiek, kiek didėjo pati MMA) – tai dažniausiai mažų įmonių darbuotojai.
„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė patikina, kad mažos algos gavėjų gretos yra istorinėse žemumose. Nebeliko savivaldybės, kurioje mažiau negu MMA uždirbtų daugiau nei 15 proc. asmenų. Prasčiausia situacija yra Pagėgiuose – 13,4 proc., o Mažeikiuose situacija geriausia – 8,1 proc. gaunančiųjų minimalią mėnesio algą.
Tiesa, J. Varanauskienė kelia klausimą, kiek iš tikro yra reprezentatyvi statistika tų pajamų, nuo kurių sumokama socialinė draudimo įmoka. Mat tarp gaunančiųjų mažiausias pajamas yra ir tų, kurie papildomai dar gauna komandiruotpinigius, tačiau nuo jų nemokama socialinio draudimo įmoka. Tad statistikoje šių dirbančiųjų alga gali atrodyti mažesnė nei yra iš tikrųjų.
„Įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, keliama MMA, tai tie būdai, kurie mažina spragas naudotis tuo, kad ne nuo visų pajamų sumokamos socialinio draudimo įmokos“, - sako ji.
Tūkstančiai pensininkų vis dar negauna nė 300 eurų
„Sodros“ duomenimis, nors senatvės pensijų augimo tempas toks pat kaip ir draudžiamųjų pajamų, pusė pensijas gaunančiųjų vis dar negauna didesnių nei 300 eurų pensijų.
Skaičiuojama, kad per metus (lyginant 2018 metų II ketvirtį su 2017 metų II ketvirčiu) turinčiųjų būtiną stažą pensija padidėjo 12,5 proc., iki 324 eurų. O neturinčiųjų būtino darbo stažo padidėjo 12,7 proc., iki 179 eurų.
J. Varanauskienė neneigia, kad net ir procentiškai daug padidėjusios pensijos, realiais dydžiais vis dar atrodo per mažos.
Pastebima, kad padidėjo ne tik pensijos, bet auga ir ligos, motinystės ir nedarbo atveju mokamos išmokos. Antrą ketvirtį išlaidos nedarbo ir ligos draudimui didėjo sparčiau negu šių rūšių draudimo įmokų vertė.
„Pensijos buvo indeksuotos ir tas indeksavimas būtent priklauso nuo to, kaip kinta darbo užmokesčio fondas. Jei kalbėtume apie pensijas, tai pensijų įplaukos augo lėčiau nei išlaidos. Tai čia įtakos turėjo dar ir bazinės pensijos pakėlimas. Yra skirtumas ir skirtumas teigiamas. Jeigu socialinio draudimo įmokų surenkama daugiau nei išmokama, galėtų kilti išvada, gal reiktų dar labiau didinti pensijas. Bet atsiranda dvi sąlygos, dabar gyvename ekonominio pakilimo laikotarpio ir metas galvoti apie rezervą, kuris pravers neišvengiamai ateisiančiu ekonominio lėtėjimo laikotarpiu, nes pensijų tada mažinti nebus galima. Ir tai ne tik pensijos, bet ir motinystės, ligos išmokos. Ir šių draudimo rūšių išlaidų vertė didesnė nei įplaukų, tai rodo tam tikrą nesubalansuotumą“, - komentavo J. Varanauskienė.
O ligos draudimo išlaidų didėjimui įtakos turėjo prociklinė elgsena. Pasak J. Varanauskienės, susirgę žmonės ekonominio pakilimo metu drąsiau ima nedarbingumo pažymėjimus, o jų trukmė būna ilgesnė.
Apibendrinant „Sodros“ vyriausioji patarėja sako, kad teigiamų pokyčių, nagrinėjant Lietuvos gyventojų pajamas, yra. Tačiau daugelio žmonių norai yra didesni nei įvykę pokyčiai ir daugeliu atvejų tie norai turėti dar didesnes pajamas yra pagrįsti.
