Oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Sodra“ pasidalijo dešimtuku profesijų pagal vidutines draudžiamąsias pajamas arba darbo užmokestį, mokėtą rugpjūčio mėnesį.
Apie darbuotojams išmokėtas algas kiekvieną mėnesį turi pranešti kiekvienas darbdavys. Tokiuose pranešimuose jie, be kita ko, nurodo ir darbuotojų profesijas (tiksliau, atitinkamus jų kodus).
„Sodra“ skelbia algas iki mokesčių (bruto). Tačiau, pasinaudojus jos pačios darbo vietos kainos skaičiuokle, galima nesunkiai suskaičiuoti, kiek maždaug tai būtų atskaičius mokesčius arba, kaip sakoma, į rankas (neto).
Daugiausia uždirba teisėjai
Taigi, naujausiais duomenimis, teisėjai Lietuvoje uždirba vidutiniškai po 5726 eurus neatskaičius mokesčių arba 3464 eurus į rankas.
Orlaivių eismą virš Lietuvos ir mūsų šalies oro uostuose valdantys skrydžių vadovai uždirba po 4739 eurus neatskaičius mokesčių arba po 2867 eurus po jų.
Tuo metu finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai kas mėnesį uždirba 4725 eurus prieš mokesčius arba 2858 eurus į rankas.
Toliau pelningiausių profesijų tope rikiuojasi informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai. Jų vidutinė bruto alga yra 4562 eurai, o neto – 2760 eurų.
Orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai uždirba po 4340 eurų neatskaičius mokesčių arba maždaug 2626 eurus į rankas.
Gydytojai specialistai Lietuvoje uždirba vidutiniškai po 4185 eurus iki mokesčių arba 2532 eurus po jų.
Programinės įrangos kūrėjai gali džiaugtis 4172 eurus siekiančiu bruto arba 2524 eurus siekiančiu neto atlyginimu.
Teisės aktų leidėjams kas mėnesį priskaičiuojamas darbo užmokestis siekia 3876 eurus. Atskaičius mokesčius tai yra 2345 eurai.
Taikomųjų programų kūrėjai kas mėnesį uždirba vidutiniškai po 3873 eurus prieš mokesčius arba 2343 eurus į rankas.
Mokslinių tyrimų ir plėtros vadovų bruto alga siekia 3628 eurus, o neto – 2195 eurus.
Tuo metu bendrosios praktikos gydytojai kas mėnesį uždirba vidutiniškai po 3622 eurus iki mokesčių arba 2191 eurą po jų.
Pelningiausių profesijų dešimtuką užbaigia švietimo srities vadovai. Jiems kas mėnesį priskaičiuojama 3616 eurų alga. Atskaičius mokesčius tai yra 2188 eurai.
Teisėjų valstybinės pensijos
Primename, kad šiuo metu Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų. Į rankas tai būtų 1241 euras.
Tuo metu minimalioji mėnesinė alga šiuo metu yra 840 eurų neatskaičius mokesčių arba maždaug 633 eurai į rankas.
Taigi teisėjai į rankas gauna kone tris kartus daugiau nei vidutinę algą uždirbantis žmogus arba maždaug penkis kartus daugiau nei uždirbantis minimumą.
Be kita ko, tiesėjai, kitaip nei daugelis paprastų darbuotojų, turi teisę į valstybinę teisėjo pensiją.
Papildomų socialinio draudimo įmokų ar mokesčių už teisėjo pensiją mokėti nereikia. Žmogui ji skiriama nepriklausomai nuo to, ar jis gauna ar negauna paprastą senatvės pensiją.
Šiuo metu teisėjų valstybines pensijas gauna 306 asmenys. Vidutinė teisėjo pensija yra 1183,18 euro.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje – virš 2 tūkst. eurų
Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2 000,1 euro ir, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 2,1 proc..
Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 088,4 euro ir buvo 4,6 proc. didesnis, privačiajame – 1 964,2 euro ir buvo 1 proc. didesnis, neseniai skelbė Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2023 m. antrąjį ketvirtį išaugo daugelyje veiklų nuo 0,8 (didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto) iki 9,8 proc. (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės), o sumažėjo informacijos ir ryšių ir finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (atitinkamai 0,5 ir 2,7 proc.).
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 241,2 euro ir, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,9 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 291,4 euro ir buvo 4,2 proc. didesnis, privačiajame – 1 220,8 euro ir buvo 0,9 proc. didesnis.
Realusis darbo užmokestis 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 1,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 3,7 proc. didesnis, privačiajame – padidėjo 0,4 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo didesnis darbų mastas, sezoniniai svyravimai, dirbtų dienų skaičiaus pasikeitimas ir kitos priežastys.
