„Jau praeitais metais skaičiavome, kad MMA turi siekti 885 eurus, o ne 840 eurų, deja, dėl ekonominio neapibrėžtumo, karo sąlygų, buvo priimtas sprendimas, ne kiek kelti MMA, o kad jis turėtų iš esmės tiesiog kilti“, – LRT radijui pirmadienį sakė „Vinted“ duomenų analitikas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės visuomeninis patarėjas J. Mundeikis.
„Šiai dienai preliminariai skaičiuojant, kitų metų MMA turėtų siekti tarp 970 ir 990 eurų, o ne 924 eurus kaip jau yra sutarta“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, mažesnė MMA didžiausios įtakos daro iki 1,5 tūkst. eurų uždirbantiems žmonėms, tokia minimali alga gali stabdyti ekonominį atsigavimą.
„Labiausiai poveikis yra jaučiamas tiems, kurie uždirba MMA, arba MMA artimą atlyginimą, tačiau tas poveikis silpsta, bet yra jaučiamas iki pat medianos. (...) Lietuvoje ta mediana praeitais metais lapkričio mėnesį siekė maždaug 1,5 tūkst. eurų“, – sakė J. Mundeikis.
„Mažesnis MMA, darantis įtaką ir į didesnes klases (turtingesniems žmonėms – BNS), mažina ir perkamumo galią, ir kreditingumo galimybes gyventojams, jų reali perkamoji galia bus ženkliai mažesnė nei turėtų būti ir tai prie ekonominio atsigavimo tikrai neprisidės“, – nurodė ekonomistas.
Vyriausybė birželio 28 dieną pritarė, kad nuo 2024 metų MMA būtų didinama 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų (neatskaičius mokesčių), o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – 20 proc. iki 751 euro.
Sprendimas buvo priimtas po to, kai pirmą kartą per penkerius metus darbuotojų, darbdavių atstovams ir Vyriausybei Trišalėje taryboje pavyko susitarti, kiek didinti MMA.
Padidinus MMA ir NPD, minimalią algą gaunantis žmogus į rankas kitais metais gautų 76 eurais daugiau. MMA ir NPD susilyginti turėtų 2028 metais.