darbo užmokestis

Ketvirtadienį Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kurie lems biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientų didėjimą mažiausiai uždirbantiems ir užtikrins teisingą apmokėjimą už kvalifikuotą darbą.

Keturi iš dešimties (41 proc.) jaunų Lietuvos gyventojų per artimiausius penkerius metus tikisi gauti daugiau negu 2 tūkst. eurų į rankas siekiantį atlyginimą. Palyginti su praėjusiais metais, tokio darbo užmokesčio besitikinčių jaunuolių padaugėjo 13 proc. punktų. Daugiau negu šeštadalis (17 proc.) jaunų respondentų viliasi 2,5 tūkst. eurų viršijančio atlyginimo. Pernai tokią algą per artimiausius penkerius metus planavo pasiekti 12 proc.

Valdantieji pagaliau pateikė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą Seimui, nors prieš tai Seimo teisininkai net kelis kartus buvo pareiškę, jog kai kurie reformos elementai gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.

Trijų vaikų tėtis Viktoras yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys ir dalį savo laisvalaikio skiria karinei tarnybai. Savanoriu vyras tapo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo ginkluotą konfliktą Donbase. Pastaruoju metu saugumo situacija regione dar prastesnė dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, todėl kariai savanoriai treniruojasi pratybose, atlieka užduotis ir rengiasi ginti šalį, jeigu prireiktų.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma 5 eurais (iki 186 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Įstatymo projekte siūloma 2023 metams patvirtinti 186 eurų bazinį dydį, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu, didėtų 5 eurais, arba 2,8 proc.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovė Laima Nagienė siūlo nustatyti, kad į aukštesnes pareigas perkeltam dėstytojui nemažėtų alga. Parlamentarė įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse pareigose gautas atlyginimas.

Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Elektroninė parduotuvė skelbia Vilniuje darbo vietą ketinanti pasiūlyti 170 prekių surinkėjų, Kaune – dar apie 30. Įmonė žada gerinti sąlygas esamiems darbuotojams. „Prasidėjus intensyvesniam sezonui, didiname savo pajėgumus, kad išlaikytume paslaugos kokybę, užtikrintume galimybę prekes užsakyti tai pačiai dienai ir patenkintume kylančią paklausą. Todėl jau dabar pradėjome ieškoti naujų darbuotojų. Didžiausią poreikį įdarbinti prekių surinkėjus turime Vilniuje, nemažą – ir Kaune.

Nors valdantieji planuoja, kad įgyvendinus viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos reformą labai pagerės darbo efektyvumas, bet šios reformos priešininkai beda pirštu į nenuoseklumus. Ypač kritikuojama, kad reformos rėmuose bus stipriai didinamas darbo užmokestis valstybės tarnybos įstaigų vadovams, bet ne eiliniams tarnautojams ar darbuotojams, kai visą darbą vis tiek atlieka būtent pastarieji.

Lietuvos Seimo nario pareiginės algos ir vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio santykis yra panašus kaip Lenkijoje ir Švedijoje, rodo Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus susisteminta informacija. Šia analize viešai pasidalijo Seimo narė Agnė Širinskienė, kurios teigimu, Lietuvos parlamentarai Europos kontekste gauna ne tokią ir mažą algą.

Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis paaugs nuo 181 iki 186 eurų, o tai reiškia, kad turėtų šiek tiek padidėti atlyginimai viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms, kurių galutinis darbo užmokestis priklauso būtent nuo šio dydžio.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Finansų ministerija turėtų pristatyti planus, kiek kitais metais bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių dydžių priklauso, kiek algos į rankas gaus minimumą uždirbantys Lietuvos gyventojai. Į rankas didės 16 proc. Pagal įstatymus, pasitarimo medžiaga turi būti paviešinta. Tačiau nei Vyriausybė, nei ministerijos iki antradienio popietės oficialiai to dar nepadarė.

„Sodros“ duomenimis šį birželį vyrai uždirbo vidutiniškai 1 869 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, arba 229 eurais daugiau nei moterys, kurių vidutinės darbo pajamos – 1 640 eurų, tai yra moterų darbo užmokestis siekė 87,7 proc. vyrų darbo užmokesčio, rašoma asociacijos „Lyderė“ pranešime spaudai. Jei įsivaizduotume laikrodį, kuris matuoja atlygį už moterų ir vyrų dirbtą laiką nuo 9:00 iki 17:00 val., tai jis parodytų, kad moterims atlyginimas mokamas tik iki 16 val. 01 min.

Jei ne pagal visus, tai, matyt, pagal daugelį ekonominių rodiklių vokiečiai gyvena geriau nei lietuviai. Atrodytų, kad uždirbantys lietuvišką minimalią algą mūsų šalies gyventojai turėtų mokėti mažiau mokesčių ir į rankas gauti daugiau pinigų nei turtingesni vokiečiai. Tačiau taip nėra.

Antradienį Trišalė taryba nenusprendė, kokia minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valandinis atlygis turės būti mokamas tūkstančiams darbuotojų nuo kitų metų pradžios. Dabartinė lietuviška minimali alga yra tris kartus mažesnė už mokamą Liuksemburge, tačiau dvigubai didesnė nei Bulgarijoje. Lietuvos bankas siūlė, kad kitais MMA sudarytų beveik 888 eurus, tačiau didinimas galėtų susidėti iš dviejų žingsnių.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Valdantieji planuoja itin plačią viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu bus keičiama ir darbo užmokesčio mokėjimo sistema. Šios pertvarkos metu planuojama padidinti ir valstybės politikų darbo užmokesčius, kurie laikomi gana žemais. Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Valstybė teismo prašo atmesti liepos mėnesį gautą 25 Kauno apygardos teismo teisėjų skundą dėl per krizę sumažinto darbo užmokesčio, pirmadienį pranešė Regionų apygardos administracinis teismas. „Regionų apygardos administraciniame teisme 2022 metų rugpjūčio 18 dieną gautas atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Finansų ministerijos, atsiliepimas, kuriuo prašoma atmesti pareiškėjų skundą, nes jis nėra pagrįstas“, – nurodoma pranešime.

Plačiai pagarsinamus, bet ne visada sėkmingus, korupcinius tyrimus vykdanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbia ieškanti darbuotojų. Jiems siūlomas didesnis nei Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis ir galimybė gauti papildomų priedų. Oficialiai STT turi vos 13 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, rodo „Sodros“ duomenys. Dar 261 darbuotojas yra laikomas pareigūnu.  Tarnyba socialinio tinklo paskyroje pasidalijo skelbimu, kuriame kviečia prisijungti naujus darbuotojus.

Europa su nerimu laukia artėjančios žiemos, ne išimtis ir Lietuva. Mums jau dabar reikėtų susimažinti lūkesčius ir susitaikyti su tuo, kad kitais metais algos gali nekilti arba kilti ne taip ženkliai, teigė Žygimantas Mauricas. Ekonomistas aiškino, kad nereikėtų tikėtis, jog gyvensime taip pat. Tokiai nuomonei pritarė ir kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Lietuvoje daugybė darbuotojų dalį algos gauna kaip dienpinigius už komandiruotes. Nuo algos ir dienpinigių dydžių priklauso, kiek mokesčių reikia mokėti. Šiuo metu galioja fiksuotos normos, kokio dydžio dienpinigiai turi būti mokami. Seime pasirodė siūlymų jas kiekvienais metais indeksuoti, kad atitinkamai augtų darbuotojų gaunama pinigų suma. Nauja tvarka labiausiai paveiktų vilkikų vairuotojus, kurių, „Sodros“ duomenimis, mūsų šalyje yra net 78,3 tūkst.

Darbo kodekse yra numatyta, kad kai kuriais atvejais darbuotojams priklauso gerokai didesnis atlyginimas, nei yra nustatytas darbo sutartyje. Apie tai primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pavyzdžiui, jeigu dirbate poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, jums priklauso ne mažiau kaip 2 kartus didesnis atlyginimas. Dvigubai daugiau jums priklauso ir tuo atveju jeigu dirbate šventinę dieną.

Rusijai toliau tęsiant karą Ukrainoje ir visame pasaulyje girdintis vis daugiau kalbų apie galimą krizę, Lietuvoje įmonės ir toliau stebina didžiulėmis algomis. „Sodros“ duomenimis, gegužės mėnesį Lietuvoje buvo 21 įmonė, kurios atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Didžiausias algų vidurkis buvo fiksuotas bendrovėje „SportID International“, kuri valdo sveikatingumo platformą „Stebby“. Čia darbuojams išmokėta vidutiniškai po 56,8 tūkst. eurų.

Pastaraisiais mėnesiais daug susirūpinimo kelia auganti infliacija. Nerimą dar labiau skatina tai, kad darbo užmokesčio augimas paskui infliaciją nespėja. Dalis darbuotojų, dirbančių gerai apmokamus darbus, gavo didesnes premijas ir sulaukė infliaciją viršijančio darbo užmokesčio augimo, pavyzdžiui, ką tik pranešta, kad generalinių direktorių darbo užmokestis vėl pasiekė iki pandemijos buvusį lygį.

Nepaisant Lietuvoje į aukštumas kopiančios infliacijos ir Rusijos karo Ukrainoje – atlyginimai šalyje ir toliau auga sparčiu tempu. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pirmą šių metų ketvirtį algos augo dviženkliu skaičiumi – per metus vidutinis darbo užmokestis kilo 14 procentų. O ekonomistai tikina, kad į viršų kopianti infliacija didina ir darbuotojų derybines pozicijas – algos, tikėtina, augs ir toliau. Tiesa, ekspertai perspėja, kad toks algų spurtas kelia nerimą.

Vidutinio darbo užmokesčio (iki mokesčių) atotrūkis tarp regionų šalyje pernai išaugo – jis siekė 324 eurus, arba 13,3 proc. daugiau nei 2020 metais (286 eurai), pranešė Statistikos departamentas. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių) 2021 metais buvo Vilniaus regione –1762,8 euro, per metus jis padidėjo 10,8 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1439 eurai – 10,3 proc. didesnis.

Nors nauji tiekimo startuoliai giriasi rekordiniais investiciniais pelnais, daugelis jų darbuotojų skundžiasi varginančiu darbu, prastu atlyginimu ir organizacinėmis problemomis. Apie tai rašo portalas DW. Pristatymo paslaugų verslas Berlyne išpopuliarėjo kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, kai buvo pristatytos platformas, kuriose žmonės gali užsisakyti maisto iš restoranų, o restoranų darbuotojai jį pristato.

Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ šių metų pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1666 eurus (1051 euras į rankas). Tačiau tai menka paguoda, nes kainos augo dar sparčiau.

Nors vartotojų kainos euro zonoje sparčiai kyla, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde atmetė profsąjungos raginimus susieti euro zonos centrinio banko darbuotojų darbo užmokestį su infliacija. Darbuotojų atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją „nėra pageidautinas ir to neketinama daryti“, parašė Ch. Lagarde gegužės 5 dieną darbuotojams išsiųstame tarnybiniame pranešime, su kuriuo pavyko susipažinti naujienų agentūrai AFP.

Nors darbe galime kalbėti apie meilę ir netektis, yra vienas dalykas, kuriuo paprastai nesidalijame su savo bendradarbiais, tai – mūsų atlyginimai. Tačiau internetinėje sveikatos draudimo bendrovėje „Alan“ visi žino visų savo kolegų algas, rašo portalas BBC. Darbuotojai netgi gali išsakyti savo nuomonę, ar, jų manymu, kas nors nusipelno didesnio atlyginimo.

Bene kiekvieną mėnesį Lietuvoje fiksuojama vis daugiau įmonių, kuriose darbuotojams mokamų atlyginimų vidurkis viršija 10 tūkst. eurų. Nepaisant nerimastingų nuotaikų, kurias sukėlė Rusijos pradėtas karas ir neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, mūsų šalyje praėjusį buvo net 75 įmonės, kuriose darbuotojams išmokėtos penkiaženklės sumos.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo karas ir dėl jo buvo pritaikytos sankcijos daugeliui su Kremliumi susijusių bendrovių – tarp jų ir Lietuvoje. Nepaisant to, o galbūt kaip tik dėl to, kai kurios jų darbuotojams išmokėjo milžiniškas algas. Tai rodo „Sodros“ skelbiami duomenys apie už vasario mėnesį bendrovių mokėtų atlyginimų vidurkius. Jie rodo, kad praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo net 41 įmonė, kurių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms, nuolat iškyla klausimas, kiek didės išmokos ir atlyginimai. Sprendžiant iš naujausių duomenų, skirtinguose šalies regionuose jie keičiasi nevienodai. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 322 eurai, skelbia Statistikos departamentas.

Pirmadienį – gydytojų rezidentų sujudimas Santaros klinikose. Dar penktadienį tvirtinantys turėję gauti algas, jie sako nieko nesulaukę dar ir šią popietę. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad darbo užmokestis vėluoja dėl nepatvirtinto 2022 m. Strateginio veiklos plano. Apie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio vėlavimus socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Šiais metais atlyginimai kils greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tokias prognozes pateikia Lietuvos bankas. Tačiau atlyginimai ne visiems augs vienodai. Kol vieniems darbuotojams atlyginimai kils daugiau nei dešimtadaliu, kitiems dėl algos gali ir iš viso nedidėti. Kokių specialybių atstovai, o džiaugsis, o kurių – liūdės? „Šiaip pakilo nemažai, dabar gaunu gerokai virš tūkstančio“, – sako stiklo grūdinimo specialistas Airidas Eidintas.

Dirbti norintiems gyventojams 2021-aisiais turėjo šypsotis laimė, nes, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būtent pernai šalyje fiksuota rekordiškai daug laisvų darbo vietų. Taip pat per metus ženkliai augo vidutinis darbo užmokestis, „į rankas“ pasiekęs beveik 1000 eurų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Rekordiškai daug laisvų darbo vietų Praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln.

Nuo Naujųjų metų – nauja tvarka aktuali tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Nuo sausio 1 d. nebegalima mokėti darbo užmokesčio grynaisiais pinigais, alga ir kitos su darbu susijusios išmokos privalo būti mokamos į darbuotojo banko sąskaitą.

Lietuvoje valstybės politikų darbo užmokesčiai palyginus su valstybės įmonių vadovų atlyginimais yra nenormaliai maži. Taip mano premjerė Ingrida Šimonytė, panašios nuomonės laikosi ir dauguma valstybės valdymą išmanančių ekspertų, tačiau paprastai politikai bijo pasididinti sau atlyginimus, nes į tai neigiamai gali sureaguoti rinkėjai.

Per 11 šių metų mėnesių Valstybinė darbo inspekcija fiksavo vos 3 pažeidimus, kuomet įmonės darbo skelbimuose nenurodė siūlomo darbo užmokesčio. Vertinant pagal pažeidimų kiekį tai bene tvarkingiausiai įgyvendinamas Darbo kodekso straipsnis, praneša VDI. „Reikalavimas skelbti siūlomą darbo užmokestį darbo skelbimuose įsigaliojo beveik prieš 2,5 metų.

Šių metų gruodis – paskutinis mėnuo, kai darbdavys darbo užmokestį darbuotojams galės išmokėti grynaisiais. Nuo ateinančių metų sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami į darbuotojų banko sąskaitas, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Nepaisant pandemijos Lietuvoje algos toliau didėja. Statistikos departamentas paskaičiavo, kad daugiau kaip pusė šalies bendrojo produkto atitenka algoms ir tai jau atitinka ES vidurkį. Darbdaviai jau skundžiasi, esą tuoj nebeįstengs samdyti lietuvių ir vis garsiau reikalauja įsileisti dar daugiau imigrantų. Tačiau profsąjungos tam priešinasi ir reikalauja pirmiausia didinti mažas algas, o ne dairytis pigių darbininkų rytuose.

Už praėjusį mėnesį 12-oje Lietuvos įmonių darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai, kurių vidurkis viršija 10 tūkst. eurų. Geriausių algų dešimtuke – žemės ūkio, technologijų, investicijų, energetikos įmonės. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, už rugsėjo mėnesį didžiausias algų vidurkis išmokėtas bendrovėje „Linas Agro Group“ – 35,3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tiesa, įmonėje dirbančių vyrų darbo užmokesčio vidurkis viršijo 51 tūkst. eurų, o moterų – kiek daugiau nei 11 tūkst. eurų.

Tūkstančio eurų priedas vien už tai, kad pasirašote darbo sutartį – jei prieš porą metų tai būtų sakinys iš fantastikos srities, dabar tai – realybė. Darbdaviai nebežino, kaip susirasti samdinių, tad kelia algas, siūlo nemokamas medicinos paslaugas, dirbti priima ir kalinius. O bedarbių šalyje tik daugėja, jų triskart daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau legaliai dirbti jie nė negalvoja.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo kitų metų padidino minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalų valandinį atlygį. 2022 m. pradžioje MMA padidės 88 eurais – nuo dabartinių 642 eurų iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.  Tiesa, jeigu dar bus pakeistas gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas ir padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis arba jeigu darbuotojas papildomai kaupia pensiją II pakopos fonde, MMA suma į rankas gali kiek skirtis.

Nuo kitų metų pradžios daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai padidės. Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo bus padidintas pareiginės algos bazinis dydis. Pagal įstatymo projektą, kuriam dar turės pritarti Seimas, pareiginės algos bazinis dydis bus didinamas 4 eurais – nuo dabartinių 177 eurų iki 181 euro.

Jei uždirbate iki tūkstančio eurų į „rankas“, kitų metų valstybės biudžetas jums pabers nuo keleto iki keliolikos papildomų eurų. Labiausiai pasiseks mažiausiai uždirbantiems – didės minimali mėnesio alga, taip Vyriausybė tikisi priversti pašalpininkus ieškotis darbo. Tačiau ir profsąjungos, ir ekonomistai tikina, kad valdžia nuskriaudžia tuos, kurie uždirba kiek daugiau nei tūkstantį eurų.

Lietuvoje yra bent 15 įmonių, kuriose darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų sumą, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Visgi dažniau penkiaženklis darbo užmokestis buvo mokamas vyrams. Tuo metu moterys virš 10 tūkst. eurų algos paskutinį vasaros mėnesį gavo tik vienoje bendrovėje. Tarp didžiausius atlyginimus darbuotojams išmokėjusių įmonių – energetikos, technologijų, žemės ūkio sektoriaus atstovai.

„Sodra“ skelbia, kad kylančius atlyginimus turėjo pajusti kas antras dirbantis. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinės darbo pajamos į rankas didėjo beveik 130 eurų ir priartėjo prie 1000. Visgi, pagal šį rodiklį Vakarų Europa mus lenkia daugiau nei du kartus. O apie kokį atlyginimą svajoja žmonės ir ar jaučia, kad pilnėja piniginės? Štai, ką jie sako: „Ne, man nedidėjo atlyginimas.“ „Maksimum 6 proc. Tai yra žiauriai, žiauriai mažas dalykas.“  „Ne.

Pastaruoju metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo gana sparčiai. Tačiau didesnis vidurkis neparodo, kad vieniems atlyginimai augo itin sparčiai, o kitiems visai nepasikeitė arba neviršijo kainų augimo. Tokių darbuotojų yra daugiau kaip trečdalis. „Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išaugo 220 eurų (16,6 proc.