Pristatymo paslaugų verslas Berlyne išpopuliarėjo kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, kai buvo pristatytos platformas, kuriose žmonės gali užsisakyti maisto iš restoranų, o restoranų darbuotojai jį pristato.
Maždaug nuo 2013 m. šį modelį pakeitė internetinės ir programėlėmis grindžiamos įmonės, kurios pristatymams samdė savus darbuotojus. Tai leido klientams užsisakyti iš restoranų, kurie neturėjo savo pristatymams skirtų darbuotojų, ir kartu sukūrė tūkstančius naujų darbo vietų, kuriose galima dirbti lanksčiu grafiku ir kurioms reikia labai nedaug mokymų.
Dabar pristatymo verslo rinka plečiasi ir neapsiriboja vien tik maisto ir maisto prekių pristatymo paslaugomis. Vokietijoje įsikūrusi įmonė „Mayd“ („Meds at your door“) pernai pradėjo pristatinėti vaistus žmonėms į namus ir jau išsiplėtė į 25 Vokietijos miestus bei įdarbino 900 darbuotojų.
„Iki metų pabaigos pradėsime veiklą visoje Vokietijoje“, – sakė vienas iš „Mayd“ įkūrėjų Hanno Heintzenbergas ir pridūrė, kad bendrovė taip pat planuoja plėstis į Austriją ir Prancūziją.
Kita bendrovė, pavadinimu „Dropp“, naudoja panašų modelį, kad pristatytų e. prekybos produktus klientams Berlyne.
Abejotini verslo modeliai
Dažnas argumentas, kuriuo ginami programėlėmis grindžiami pristatymo paslaugų startuoliai, yra tas, kad jie kuria darbo vietas.
Paprašytas pakomentuoti keletą su darbuotojais susijusių klausimų, Berlyne įsikūrusios maisto produktų pristatymo paslaugos „Gorillas“ atstovas spaudai suskubo pabrėžti, kad nuo 2020 m. „Gorillas“ įdarbino 15 tūkst. žmonių.
Šiuo metu Berlyne dirba dešimtys tūkstančių prekių pristatymo darbuotojų. Šios darbo galimybės, pasižyminčios lanksčiu darbo grafiku ir galimybe dirbti nemokant vokiečių kalbos, iš tiesų suteikia pajamų daugeliui Vokietijoje studijuojančių užsieniečių.
Tačiau daugybė pranešimų apie su darbu susijusias traumas, neišmokėtą darbo užmokestį ir profsąjungų žlugdymą rodo, kad pristatymo įmonių sukurtos darbo vietos gali būti išnaudojančios.
Darbuotojų problemos
Ne pati mažiausia pristatymo įmonių darbuotojams susirūpinimą kelianti problema – sunkių sužalojimų ar mirties rizika. Dviračiais prekes pristatančių darbuotojų apklausos reguliariai rodo, kad maždaug pusė jų kasmet patiria rimtų sužeidimų, susijusių su eismu.
Be eismo įvykių pavojaus, daugelis dviračiais pristatančių darbuotojų praneša apie raumenų ir kaulų sistemos sužalojimus, kurie atsiranda dėl ilgalaikio sunkių krovinių nešiojimo ant nugaros.
Vokietijoje siuntų pristatymo darbuotojai laikomi priklausomais, išlaikomais darbdavių, jei jie dirba vienoje įmonėje ir naudojasi jos įranga. Dauguma jų priklausomais darbuotojais laikomi vien dėl to, kad darbe jiems reikia naudotis įmonės programėle.
„O tai suteikia tam tikras teises, įskaitant nacionalinį minimalų darbo užmokestį, sveikatos draudimą ir pan.“ – sakė Leipcigo universiteto Else–Frenkel–Brunswik demokratijos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas Johannesas Kiessas.
Tačiau Vokietijos siuntų pristatymo darbuotojai vis dar susiduria su daugeliu problemų, kurios būdingos nepriklausomam, užsakomajam darbui.
„Taip, šie darbuotojai yra išnaudojami ir gauna palyginti mažus atlyginimus. Su jais elgiamasi kaip su nereikalingais. Tai yra „darbas“ siaurąja šio žodžio prasme, o ne nuolatinis darbas", – sakė J. Kiessas.
Rimtas investicijų trūkumas
Pernai „Gorillas“ vairuotojai organizavo „wildcat“ streikus, protestuodamos prieš neišmokėtus atlyginimus, staigius atleidimus iš darbo ir kitas problemas. Praėjus beveik metams, kai kurie „Gorillas“ darbuotojai vis dar susiduria su apmokėjimo problemomis.
Bendrovė „Gorillas“ dėl darbo užmokesčio problemų pateikė šį pareiškimą: „Kaip ir kitose didelėse įmonėse, kuriose dirba daug darbuotojų... atskirais atvejais gali pasitaikyti darbo užmokesčio klaidų... Šiuo metu maždaug 1–4 proc. darbo užmokesčio žiniaraščių būna klaidų, kurias stengiamės ištaisyti laiku.“
Tačiau buvęs „Gorillas“ personalo vadovas (pageidavęs likti anonimu, kad apsaugotų įmonėje vis dar dirbančius asmenis) sako, kad nuo tada, kai prieš metus jis pradėjo dirbti, „Gorillas“ žmogiškųjų išteklių komandoje labai trūko darbuotojų.
Kiekvieną mėnesį jo komanda gaudavo vidutiniškai po 900 skundų dėl neteisingo darbo užmokesčio. Jo skaičiavimais, maždaug pusė iš jų buvo įmonės klaidos, daugiausia dėl pasenusios nedarbingumo ir atostogų dienų apskaitos sistemos.
„Labai trūksta investicijų. Kai įmonėje dirba 10 tūkst. žmonių, negalima žmonių atlyginimų skaičiuoti pagal „Excel“ lentelę“, – sakė buvęs vadovas.
Jis pasiūlė įdiegti SAP darbo užmokesčio sistemą, kad būtų išspręstos mokėjimo problemos, tačiau „Gorillas“ nenorėjo už tai mokėti. Vis dėlto jie neseniai sumokėjo už tai, kad būtų paleista vidinių įrašų saugykla, pažymėjo jis.
Remti darbuotojus ir gauti pelno?
Miguelis Judezas yra 27 metų biotechnologas iš Ispanijos, jau šešis mėnesius gyvenantis Berlyne. Jis beveik baigė mokslo komunikacijos magistro studijas, taip pat mokosi vokiečių kalbos mokykloje. Gruodžio mėnesį jis pradėjo dirbti maisto produktų pristatymo tarnyboje „Flink“.
„Tai geriau, nei tikėjausi. Visi mano viršininkai yra geri žmonės, o aš gaunu daug nemokamo maisto“, – sakė Judezas, naująjį darbą lygindamas su savo ligšioline darbo patirtį
Tačiau pristatymo įmonės, kurias darbuotojai iš pradžių vertina teigiamai, laikui bėgant tampa vis labiau išnaudojančios, nes ima stigti investicinių lėšų ir ieškoma būdų, kaip tapti pelningomis.
Judezas jau pastebėjo subtilius pokyčius „Flink“ organizacijoje. Iš pradžių jis galėjo planuoti savo darbo laiką pagal pamokų tvarkaraštį. Paskui sistema pasikeitė, ir dabar jis gali nustatyti „pranešimus apie susidomėjimą“ tik tuo metu, kai norėtų dirbti. Dėl šio subtilaus pokyčio darbuotojai neišvengiamai suplanuojami tada, kai jie nėra pasiekiami, o tai gali lemti neatvykimą į darbą ir atleidimą.
Investicijų skatinamame startuolių pasaulyje perspektyvios įmonės laimi šimtamilijonines investicijas. Bendrovė „Gorillas“ pateko į verslo naujienas, nes per pirmuosius metus užsitikrino 1 mlrd. dolerių (960 mln. eurų) investicinį finansavimą. Iki šių metų sausio mėnesio „Mayd“ gavo 43 mln. eurų.
Tačiau šios jaunos ir vis dar augančios įmonės patiria ir daug išlaidų. Subsidijuojant pristatymą su nuolaida naujiems klientams, mokant nuomą už vis daugiau ir daugiau sandėliavimo patalpų, nes plečiasi jų aprėpties teritorijos, ir mokant atlyginimus tūkstančiams darbuotojų, ilgainiui šios investicijos pradeda išsekti, ir bendrovėms reikia gauti pelno.
„Po intensyvaus augimo laikotarpio, „Gorillas“ dėmesį sutelkė į stipraus ir pelningo verslo kūrimą. Daugiau nei 25 mūsų mikro centrai jau dirba pelningai“, – sakoma bendrovės pateiktame pranešime.
Tačiau darbuotojai, kurie negali sau leisti išsinuomoti būsto, kol laukia neišmokėto darbo užmokesčio arba gydosi traumas, teigia, kad pelningumas pasiekiamas jų gyvenimo kokybės sąskaita. Ar įmonė gali siūlyti pristatymo paslaugas tokiomis kainomis, kurias klientai mokėtų, ir kartu išlaikyti darbuotojus, gaunančius pragyvenimui tinkamą darbo užmokestį ir išmokas, dar nėra neaišku.
