„Sodros“ duomenimis, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų pirmuoju mėnesiu, padidėjo visų populiariausių profesijų atstovų vidutinis darbo užmokestis.
Daugiausia Lietuvoje yra sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų – 80,7 tūkst. Šį sausį vidutinis jų darbo užmokestis buvo 1055 eurai neatskaičius mokesčių (apie 745 eurai į rankas). Tai yra 13 proc., arba 120 eurų daugiau nei prieš metus.
Tiesa, dalį algos daugelis jų gauna kaip neapmokestinamus dienpinigius, nuo nemokamos ir įmokos „Sodrai“ ir nekaupiama pensija.
Kita populiariausia profesija mūsų šalyje – parduotuvių pardavėjai. Iš viso jų yra 55,6 tūkst. Vidutinė pardavėjų alga šį sausį buvo 1018 eurų neatskaičius mokesčių (maždaug 726 eurai į rankas). Palyginti su praėjusių metų sausiu, šių prekybos specialistų vidutinė alga išaugo 18 proc. arba 154 eurais.
Lietuvoje taip pat yra 46,2 tūkst. reklamos ir rinkodaros specialistų. Pirmąjį šių metų mėnesį jie uždirbo vidutiniškai po 1989 eurus iki mokesčių (apie 1235 eurai juo atskaičius). Tai yra, 14 proc. arba 237 eurais daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Tarp populiariausių specialistų Lietuvoje daugiausia uždirba gydytojai, kurių skaičiuojama 12,6 tūkst. Šį sausį jie uždirbo vidutiniškai po 3780 eurų neatskaičius mokesčių (beveik 2287 eurus į rankas). Per metus vidutinė jų alga išaugo 10 proc. arba 353 eurais.
Na, o mažiausiai iš populiarių specialybių darbuotojų uždirba valytojos ir kambarinės, kurių Lietuvoje yra per 39 tūkst. Metų pradžioje vidutinė jų alga buvo 788 eurai neatskaičius mokesčių (602 eurai į rankas) – 14 proc. arba 97 eurais daugiau nei pernai sausį.
Algos infliacijos neaplenkė
„Sodra“ skaičiuoja, kad ketvirtąjį 2022 m. ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 208 eurais ir siekė 1844 eurus neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 119 eurų iki 1153 eurų.
„Nominalus darbo pajamų augimas buvo spartus, tačiau jis tik iš dalies galėjo kompensuoti kainų augimą. Vidutinės darbo pajamos į rankas 2022 m. ketvirtą ketvirtį padidėjo 11,5 proc., o metinė infliacija 2022 m. gruodį siekė 21,7 proc.“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Darbo pajamų atotrūkis išliko panašus kaip prieš metus: penktadalio daugiausiai uždirbančių apdraustųjų darbo pajamos yra 6,4 karto didesnės nei penktadalio apdraustųjų, kurių darbo pajamos pačios mažiausios.
„Šis rodiklis didesnis už ES vidurkį, kur didžiausias pajamas gaunantys žmonės gauna penkis kartus daugiau už mažiausias pajamas turinčius. Matyti ir teigiama tendencija: darbo pajamoms didėjant, mažėjo apdraustųjų gaunančių pačias mažiausias darbo pajamas.
2021 m. pabaigoje kas ketvirto apdraustojo darbo pajamos nesiekė 800 eurų, o 2022 m. pabaigoje – jau tik kas penkto. Be to, kai didėja MMA, auga ne tik mažiausius atlyginimus gaunančių žmonių pajamos“, – vardija K. Zitikytė.
„Sodros“ duomenys rodo, kad praėjusių metų lapkritį apie 100 tūkst. žmonių uždirbo mažesnį nei minimalų atlyginimą. Tarp jų apie 58 tūkst. žmonių turi lengvatą nemokėti įmokų iki MMA, o apie 19 tūkst. sirgo visą mėnesį, tad realiai mažesnes nei minimalias darbo pajamas turi tik apie 24 tūkst. žmonių.
Daugiausia jų yra Visagino, Pagėgių, Šilutės rajonuose. Jų socialinės garantijos užtikrinamos mokant papildomas įmokas – darbdaviai privalo mokėti įmokas ne mažesnes nei nuo MMA.
Kai kurių apdraustųjų pajamos augo penktadaliu
Pernai nominalios darbo pajamos sparčiausiai augo aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ekonominėse veiklose: informacijos ir ryšių veikloje bei finansų ir draudimo veikloje. Taikomųjų programų kūrėjų vidutinės darbo pajamos padidėjo 19 proc. iki 3 700 eurų, reklamos specialistų – taip pat 19 proc. iki 2530 eurų.
Tuo metu viešajame sektoriuje nominalios darbo pajamos labiausiai didėjo švietime – 15 proc. iki 1618 eurų.
Palyginti su kitomis sritimis, nominalios darbo pajamos mažiausios aptarnavimo ekonominėse veiklose: administracinėje ir aptarnavimo veikloje, kurioje veikia apsaugos tarnybos, darbuotojų įdarbinimo įmonės, uždirbama vidutiniškai 1178 eurus, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 949 eurus.
„Nepaisant energetinės krizės ir kitų sunkumų, su kuriais susidūrė verslas praeitų metų pabaigoje, apdraustųjų skaičius augo. Nedarbo išmokos gavėjų padidėjimas metų pabaigoje buvo nulemtas sezoniškumo“, – vertina Kristina Zitikytė.
Tiesa, daugiausiai apdraustųjų turinčiose ekonominėse veiklose pernai darbuotojų skaičius augo lėčiau nei kitose veiklose, pavyzdžiui, transporto ir saugojimo veikloje padidėjo 2 tūkst. žmonių (1,4 proc.).
Ankstesnius kelis ketvirčius iš eilės matomas apdraustųjų skaičiaus augimas informacijos ir ryšių veikloje prarado pagreitį.
„Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje dar nebuvo matyti ženklų, kad į Lietuvą atsiristų užsienyje stebima atleidimų banga telekomunikacijų, ryšių veiklose“, – pažymi „Sodros“ analitikė.
Vilniuje – beveik perpus daugiau nei kitose savivaldybėse
Pajamų skirtumai tarp regionų nemažėja – priešingai, rajonai vis labiau atsilieka nuo Vilniaus ir kitų didžiųjų savivaldybių.
Didžiausios vidutinės draudžiamosios pajamos – Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių apdraustųjų (2661 euras) ir Vilniaus gyventojų (2141 euras), mažiausios – Kelmės rajone (1284 eurai) ir Kalvarijoje (1274 eurai).
Palyginti, Vilniaus draudžiamųjų pajamų vidurkis (2141 euras) ir visų kitų savivaldybių vidutinės apdraustųjų pajamos (1458 eurai) skiriasi 47 proc.
Pajamų vidurkis 10 savivaldybių, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos mažiausios (1308 eurai), 40 proc. atsilieka nuo 10 savivaldybių, kuriose pajamos didžiausios (vidurkis 1829 eurai).
Vilniuje didžiausias darbo pajamas – virš 3000 eurų neatskaičius mokesčių – uždirba 23 proc. visų apdraustųjų. Mažiausiai uždirbančiuose rajonuose šis rodiklis siekia 5 proc.
Savivaldybėse, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos mažiausios, 23 proc. darbuotojų uždirba mažiau nei 800 eurų, kai šalies vidurkis – 18 proc. apdraustųjų.
Vis dėlto rajonuose mažesnis darbo pajamų atotrūkis tarp apdraustųjų: sostinėje jis siekia 7,8 karto, o rajonuose – apie 4,6 karto.
