„Jei sprendimą reikėtų priimti čia ir dabar, nematytume didelių rizikų, kodėl nebūtų galima nuspręsti didinti MMA tiek, kiek rodo šitas paskaičiavimas“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
Pasak jo, pagal Finansų ministerijos kovo mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prognozę, MMA ir VDU santykis Lietuvoje šiemet turėtų siekti 46,3 procento.
„2023 metais siektinas lygis turėjo būti 50 proc., sprendimas buvo laikinai nukrypti nuo tos formulės 2023 metais pasirenkant MMA“, – sakė A. Dabušinskas.
Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir VDU santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.
„Siektinas lygis MMA ir VDU, kurį paskaičiuojame pagal savo formulę, pagal šitą principą, jis nesikeistų, jis liktų 50 procentų“, – sakė A. Dabušinskas.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė kalbėjo, kad apskaičiuojant MMA reikėtų atsižvelgti ne tik į didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčias ES valstybes, bet ir į kitas Baltijos šalis.
„Matome, kad estai buvo kitame gale MMA ir VDU santykio. (...) Yra signalas, kad gal mums reikėtų galvoti apie šiek tiek kitus dydžius. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir pernai sakė apie produktyvumo augimą, svarbu įsivertinti, kaip mūsų ekonomika laikosi ir kaip turėtume išlaikyti savo konkurencingumą“, – posėdyje teigė I. Valeškaitė.
Anot finansų viceministro Gedimino Norkūno, LB siūlomas 13,4 proc. MMA didinimas yra reikšmingas, Vyriausybė jį dar turi apsvarstyti.
Viceministrė I. Valeškaitė taip pat sakė, kad ateityje drauge su MMA galėtų būti svarstomas ir neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas.
MMA siūloma tvirtinti Trišalei tarybai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius kartojo, kad reikėtų varstyti dėl MMA formulės skaičiavimo keitimo: „Reikėtų šiek tiek tobulinti MMA nustatymo formulę“.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė aiškino, kad dabartinė formulė yra tinkama ir jos keisti nėra pagrindo. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad MMA ir VDU santykis kasmet yra mažesnis nei turėtų būti.
„Tai vyksta, nes remiamės senais duomenimis ir juos taikome kitiems metams. Toks ankstyvas klausimo svarstymas tą ir lemia. Imame praėjusių metų duomenis, (...) Remiamės prieš tai buvusiais duomenimis ir taikysime juos tik kitais metais, dėl to turėsime eilinę situaciją, kai mūsų minimali alga neatitiks tos ekonominės būklės, kuri bus 2024 metų gale“, – teigė I. Ruginienė.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis posėdyje siūlė, kad Trišalė taryba dėl MMA dydžio sutartų per gegužę, o Vyriausybė iki birželio vidurio patvirtintų būsimą dydį kitiems metams.
„Viena didžiausių problemų problemų iki šiol ne vien dydis, bet kad visą laiką jo nustatymas nukeliamas į galą. (...) Toks jausmas, kad politiškai orima tą dydį nustatyti likus mėnesiui ar iki sausio 1 dienos, verslas pasimetęs laukia. Turime tradicinę situaciją, kad bandome depolitizuoti, bet vis tiek susipolitizuojame“, – sakė A. Romanovskis.
G. Norkūnas teigė, kad diskusijos pradedamos anksčiau, siekiant iš anksto pradėti ir biudžeto rengimą, kad anksčiau nei įprastai visiems rinkos dalyviams būtų daugiau aiškumo.
A. Romanovskis taip pat siūlė, kad dėl MMA nustatytų Trišalė taryba. Dabar MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ekonominius rodiklius.
Šiuo metu MMA siekia 840 eurų.
Kada galima mokėti minimalią algą Lietuvoje?
Darbo kodeksas numato, kad minimalią algą mokėti galima tik už nekvalifikuotą darbą. Tačiau šią taisyklę galima nesunkiai apeiti algą padidinant kad ir 1 euru arba įprastinį darbo laiką sumažinant 1 val.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra virš 121 tūkst. gyventojų, kurių mėnesinės pajamos neviršija 840 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
Ne visos ES šalys turi teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą kasmet nustatyti minimalią mėnesinę algą. Kai kuriose valstybėse dėl šio dydžio atskirai tariasi profesinės sąjungos ir darbdaviai, o kai kur ji visai nenustatoma.
Be to, kiekviena valstybė savarankiškai sprendžia, kokius mokesčius ir įmokas taikyti uždirbantiems mažiausiai, kokį nustatyti neapmokestinamą pajamų dydį ar jo visai netaikyti.
Tačiau net lyginant minimalias algas neatskaičius mokesčių, akivaizdu, kad Lietuviškai MMA dar toli iki kai kurių ES valstybių.
Pavyzdžiui, Liuksemburge per praėjusius metus minimali alga padidėjo nuo 2257 eurų iki 2313 eurų neatskaičius mokesčių, Belgijoje – nuo 1658 eurų iki 1842 eurų, Nyderlanduose – nuo 1725 iki 1756 eurų, o Vokietijoje – nuo 1638 eurų iki 1744 eurų.
Lenkijoje minimali alga sumažėjo nuo 655 eurų iki 642 eurų, o Vengrijoje – nuo 542 eurų iki 504 eurų. Vis dėlto šios šalys turi nacionalines valiutas ir minimumo sumažėjimą lemia šių valiutų kursų svyravimas euro atžvilgiu.
Nuo 2023 m. pagal MMA dydį (840 eurų) Lietuva turėtų aplenkti Graikiją (832 eurai).
Beje, Latvijoje jau kelerius metus minimali alga nesikeitė ir buvo lygi 500 eurų. Tačiau nuo šių metų pradžios ji didės iki 620 eurų.
Tuo metu Estijoje nuo šių metų pradžios minimali alga pakilo nuo dabartinių 654 eurų iki 725 eurų.
Palyginti su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos MMA neatskaičius mokesčių yra didesnis ir dėl to, kad prieš kelerius metus vykdant mokesčių reformą jos buvo padaugintos iš 1,289. Taip buvo padaryta nuo 2019 m. nusprendus perkelti darbdaviui skaičiuotus mokesčius darbuotojui.
