„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia kelias to priežastis.
„Vidutinis neto (tai yra neatskaičius mokesčių, – red. past.) darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnis nei prieš metus. Kas čia per krizė? Kelios priežastys paaiškina tokią statistiką, kuri kai kuriuos turbūt stebina, o kitus net erzina“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašo ekonomistas.
Jo teigimu, visų pirma, didelė vidutinio dalis augimo yra dėl dešimtadaliu padidėjusio minimalaus atlyginimo ir dėl daugiau nei 13 proc. augusių viešojo sektoriaus atlyginimų. Todėl ir „Sodra“ skaičiuoja, kad net 43 proc. dirbančiųjų atlyginimas augo daugiau nei dešimtadaliu.
„Antra, atlyginimai yra inertiški. Po puikių praėjusių metų daugelis įmonių padidino atlyginimus metų pradžioje, kai dar pandemija nekvepėjo, o vienašališkai atlyginimų įmonės mažinti negali ir nemažino (priešingai nei pavasarį prognozavo kai kurios institucijos)“ – komentavo N. Mačiulis.
Trečia, anot jo, daugeliui įmonių šie metai bus rekordiniai, vis daugiau įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumų (dar prieš porą mėnesių laisvų daro vietų skaičius mušė naujus rekordus), todėl neturėjo priežasčių nedidinti atlyginimų. Todėl ir privačiame sektoriuje atlyginimų augimas trečiąjį ne sulėtėjo, o paspartėjo net iki 10,2 proc.
„Paskutinė priežastis įdomiausia ir mažiausiai džiuginanti. Labiausiai nukentėjusios maitinimo, apgyvendinimo, kai kurias kitas profesines paslaugas teikiančios įmonės atleido ir daugiausiai darbuotojų. Ir didžioji dalis atleistų darbuotojų uždirbo gerokai mažiau nei vidutinį atlyginimą (bent jau oficialiai). Iš nacionalinio vidurkio atėmus mažiausius atlyginimus, vidurkis pakiltų net jei kiti atlyginimai nesikeistų“, – pastebėjo ekonomistas.
„Sodros“ duomenimis, vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 411 eurų neatskaičius mokesčių (kiek daugiau nei 900 eurų į rankas).
Tai – 134 eurais arba 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vidutinės gyventojų pajamos per metus augo sparčiau nei pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, o didesnį nei 10 proc. augimą pajuto kone pusė – 43 proc. dirbančiųjų.
„Prasidėjęs vasaros sezonas ir pasibaigęs karantinas leido didinti darbų apimtis ir tai lėmė, jog 3-ąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Darbo pajamų augimas – vėl dviženklis, o dirbusių visą mėnesį gyventojų skaičius išsiropštė iš duobės.
Socialinio draudimo fondui svarbus kitas rodiklis – visų darbuotojų darbo užmokesčio fondas, kurį lemia darbuotojų skaičius ir visos jų pajamos, nes nuo to priklauso, kiek įmokų „Sodra“ surenka. O jis rugsėjį, palyginti su vasariu, buvo paaugęs 5,7 proc.“, – komentavo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
