Viena mergina socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad neteko mamos. Ji teiravosi, ar mamos darbdavys privalo jai, kaip dukrai, išmokėti jos mamos uždirbtą atlyginimą ir pinigus už sukauptas atostogas:
„Jeigu taip, yra didelė tikimybė, kad darbdavys atsisakys tai daryti. Jei jis atsisako tai daryti, kur turėčiau kreiptis?“
Valstybinės darbo inspekcija (VDI) patikino, kad tokiu atveju darbdavys privalo viską išmokėti, o tai, kam tie pinigai atiteks, priklauso nuo testamento ir esamų įpėdinių.
Ką darbuotojui mirus turi išmokėti darbdavys?
VDI Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Justina Gudžiūnienė nurodė, kad darbo sutartis pasibaigia mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui.
„Šiuo atveju darbdavys turėtų raštu konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą. Toks konstatavimas pabaigia darbo sutartį jame nurodytą dieną.
Visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos“, – dėstė pašnekovė.
Jos aiškinimu, kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
O darbo užmokestis ir priedai išmokami pagal darbuotojo dirbtas dienas iki darbo santykių pasibaigimo ir pagal darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį.
Kur pervedami ir kam atitenka šie pinigai?
VDI atstovė pabrėžė, kad mirusio darbuotojo darbo užmokestis, nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija ir kitos išmokos turėtų būti išmokamos į darbuotojo mokėjimo sąskaitą.
T. y. darbdavys negali pervesti pinigų į kitą nei darbuotojo mokėjimo sąskaitą, pvz., giminaičių.
Taigi mokėjimo sąskaitoje esančias lėšas, J. Gudžiūnienės teigimu, turto paveldėtojas paveldi pagal testamentą arba įstatymą. Pagal įstatymą paveldima tada, kada tai nepakeista arba kiek tai nepakeista testamentu.
„Jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei“, – pridūrė pašnekovė.
Ji įvardijo, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (anūkai);
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Kreiptis privaloma ne ilgiau kaip per 3 mėn.
Jei darbdavys nesutinka sumokėti arba išmokėjimą vėlina, pasak VDI atstovės, paveldėtojas galėtų įstoti darbo ginče į darbuotojo pusę ir ginti palikėjo turtines reikalavimo teises kreipiantis į darbo ginčų komisiją. Kadangi paveldimos yra ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės.
Vis tik J. Gudžiūnienė pažymėjo, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per 3 mėn. nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė nurodė, kad ginčų dėl neišmokėtos algos darbuotojo mirties atveju yra labai mažai, tai – pavieniai atvejai.
Nors tokia statistika nėra kaupiama, atstovė įvardijo, kad bendras tenkinamų arba tenkinamų iš dalies skaičius – 40 proc.
Jei darbdavys nemokės, suma tik didės
Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, nurodė VDI atstovė.
J. Gudžiūnienė įvardijo, kad jų dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Vadinasi, su kiekvienu mėnesiu darbdavio skola padvigubėja.
„Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui“, – komentavo pašnekovė.
